Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. M. (N. M.) ieškinį atsakovams I. S., N. M. (N. M.) dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas N. M. bei jo atstovė advokatė Galina Morozova papildomai paaiškino, kad ieškovas dirbo nelegaliai Amerikoje apie penkerius metus, būdamas Amerikoje dukrai išsiuntė 2000,00 JAV dolerių. Kai grįžo iš Amerikos 2005 m. dukra jam atidavė 6000,00 litų, o jis paliko saugoti pinigus pas dukrą, nes neturėjo sąskaitos banke. Atsakovė jam pinigų negrąžino, todėl dabar kreipiasi į teismą, kad jam dukra grąžintų pinigus arba priteistų išlaikymą. Skolos fakto patvirtinimui jokių įrodymų neturi. Kai ieškovas grįžo iš Amerikos, ilgą laiką gyveno pas dukrą, vėliau gyvendavo rūsiuose, nakvynės namuose. Grįžus iš Amerikos, iš pradžių pinigų užteko, todėl nedirbo, vėliau krovėju įsidarbino „Akropolyje“ ir susirgo plaučių uždegimu. Atsakovo pajamos 170,00 EUR senatvės pensija per mėnesį nuo 2013 metų. Gyvena normaliai, jam pinigų užtenka, stovi eilėje butui gauti, apsirengęs, būtų daugiau, būtų neblogai, tačiau nežino, kiek jam reikėtų lėšų normaliam pragyvenimui, gal užtektų 250,00 EUR per mėnesį, santaupų neturi. Dabar materialiai ieškovui niekas nepadeda, jis niekur nedirba, nes niekas neima į darbą. Atsakovė jam skolinga. Turi su skrandžiu problemų, vaistams išleidžia apie 15,00 eurų. Kai gyveno su žmona, ieškovas dirbo jūroje, sutuoktinė niekur nedirbo. Jo draugai dirbo trumpiau jūroje ir gauna didesnę pensiją, o ieškovas dirbo ilgiau, bet gauna mažesnę pensiją. Ieškovas žino ir supranta, kad reikia atlikti darbo stažo perskaičiavimą kad gauti didesnę pensiją, tačiau tam reikia pinigų dokumentų sutvarkymui. Ieškovo darbo stažas apie 26 metus, trūko dviejų metų. Lietuvoje ieškovas beveik visur dirbo nelegaliai, yra buvęs registruotas Darbo biržoje apie metus laiko. Turi vidurinį išsilavinimą, šaltkalvio specialybę. Vartojo alkoholį, nes neturėjo kur gyventi. Yra KPLC įskaitoje nuo 1993 metų. Duodavo dukra pinigų truputį. Sūnui pretenzijų neturi. Sūnus grįždavo iš jūros, duodavo pinigų. Su atsakove susipyko 2016 m. liepos mėnesį ir tada kreipėsi į teismą.

Teismo posėdžio metu atsakovė I. S. bei atsakovų atstovas advokatas Aivaras Surblys papildomai paaiškino, kad atsakovei labai skaudu, kad tėvas taip elgiasi. Atsakovė jam padėdavo. Ieškovas 20 metų valkatavo, tai tuos 20 metų atsakovė jam padėdavo visada, ieškovas periodiškai gyveno pas atsakovę; tačiau atsakovė neleisdavo ieškovui gyventi pas ją namuose, kai ieškovas būdavo neblaivus, nes būdavo triukšmas namuose; tuo metu ieškovas išeidavo gyventi į nakvynės namus, bet ir iš ten jį išprašydavo už alkoholio vartojimą. Vėl jį su vyru pasiimdavo ir vėl jis pas juos gyvendavo. Grįžus ieškovui iš Amerikos iki 2016 metų atsakovė būdavo pastoviai šalia jo, t.y. padėdavo maistu, cigaretėmis, higienos priemonėmis, o vėliau jai trūko kantrybė nuo netinkamo ieškovo elgesio. Ieškovas priklausomas nuo alkoholio, gydėsi nuo alkoholio priklausomybės dar iki Amerikos. Atsakovė ne kartą siūlė ieškovui dirbti, bet jis atsakydavo, kad toks gyvenimas jam labai geras. Jos bendravimas su ieškovu nutrūko nuo 2016 m. liepos mėnesio. Po avarijos ieškovas gyveno pas atsakovę pusę metų kaip karalius, kai pasveiko vėl viskas prasidėjo iš naujo, pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Atsakovė ieškovo prašė gyventi normaliai ir viską jis turės, arba turi išeiti, bet tėvas pasirinko asocialų gyvenimo būdą. Kai ieškovas gyveno pas atsakovę, tai atsakovė jam pinigų duodavo, jis gyveno šeimoje ir buvo viskuom aprūpintas. Po liepos mėnesio atsakovė paaiškino tėvui, kad ji turi du vaikus, kuriuos taip pat reikia išlaikyti, kad paėmusi kreditą būstui ir jį reikia grąžinti, būsto kreditas paimtas atsakovės vardu, o garantas jos vyras, mėnesinės įmokos sudaro 630,00 EUR, tačiau ieškovas pagrasino atsakovei, kad ji pasigailės. Atsakovė nedirba 16 metų, turi vidurinį išsilavinimą, pagal specialybę buhalterė, vyras išlaiko keturių asmenų šeimą ir jo atlyginimas apie 1000,00 EUR per mėnesį. Ieškovas atsiuntė atsakovei nurodytu metu iš Amerikos 2000,00 JAV dolerių, tuo metu ten ieškovas penkis metus dirbo nelegaliai; kai ieškovas grįžo į Klaipėdą, atsakovė jam atidavė tuos 2000,00 JAV dolerių ir ieškovas beveik kiekvieną dieną išleisdavo po 100,00 JAV dolerių su draugais. Atsakovas N. M. niekada ieškovo nepriimdavo gyventi, tik susitikęs su juo gatvėje pakalbėdavo. Kai atsakovei buvo 16 metų, kiek ji atsimena, ieškovas jau nebeparnešdavo į šeimą pinigų, nes pragerdavo, nebenorėjo dirbti. Ieškovas dėl savo asocialaus gyvenimo būdo pats susidarė sąlygas, kuriose jis dabar ir yra bei gyvena. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad jo santykiai su ieškovu buvo visada šalti, labai formalūs. Atsakovas yra jūreivis, jo pajamos apie 1000,00 EUR, nepilnamečių vaikų neturi, turi butą, už kurį paimtas kreditas.

Ginčas byloje kilo dėl pilnamečių vaikų pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus. Tėvų ir vaikų tarpusavio turtines teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos (šeimos teisė) XII skyriaus nuostatos. CK 3.205 straipsnio 1 dalis numato pilnamečiams vaikams pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Tokio pobūdžio išlaikymo skyrimo pagrindas - šalių susitarimas arba teismo sprendimas (CK 3.205 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos CK 3.205 straipsnio 1 dalis nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t.y. senatvės pensininkai arba neįgalūs. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. I. N. M. yra atsakovų I. S. ir N. M. tėvas. Ieškovas gimęs 1950 m. birželio 29 d., yra senatvės pensininkas, jo pajamos pateiktais duomenimis 172,09 EUR – senatvės pensija, ieškovas gyvena vienas socialiniame būste, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Duomenų apie ieškovo turimas piniginių lėšų santaupas ir turimus skolinius įsipareigojimus byloje nepateikta. Ieškovas nurodė, kad pragyvenimui jam reikia 350,00 EUR per mėnesį, pateikė mėnesio išlaidų apskaičiavimą, tačiau neteikė jokių duomenų bei įrodymų pagrindžiančių minėtas išlaidas/poreikius (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CKP) 178 straipsnis). Byloje ieškovas neteikė duomenų bei įrodymų, jog jis turi specialiųjų poreikių, kurie sąlygotų didesnius būtinuosius poreikius. Ieškovo gaunamos pensijos dydis artimas vidutinės senatvės pensijos dydžio sumai šalyje. Ieškovas yra registruotas KPLC įskaitoje nuo 1993 m. birželio 7 d. Diagnozė „Alkoholinės abstinencijos būklė. Ieškovas nuo 2008 m. liepos 10 d. iki 2013 m. liepos 24 d. BĮ Klaipėdos miesto nakvynės namuose gavo trumpalaikę socialinę globą socialinės rizikos suaugusiems asmenims. Sprendžiant dėl išlaikymo teikimo ieškovui būtinumo teismo įvertinamos ir nurodytos aplinkybės, jog, nors ieškovas ir turi – kaip kad jis nurodo - sveikatos sutrikimų su skrandžiu, vaistams išleidžia 15,00 EUR per mėnesį, bet ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl nėra galimybės nustatyti ar ieškovo nurodyta 15,00 EUR suma kiekvieną mėnesį vaistams yra jai būtina. Jokių duomenų, kad ieškovas nuolat lankosi pas gydytojus, kad jam paskirti ypatingai brangūs vaistai, kurių jis neišgali nusipirkti, kad nuolat perka ir naudoja tam tikrus medikamentus, atlieka apmokamas procedūras ir pan., ieškovas byloje neteikė ir pateikti negalėjo, nes kaip jis paaiškino, tokių įrodymų neturi. Be to, vertinant ieškovo socialinę padėtį, gydymas Lietuvoje nėra mokamas, o dalis vaistų yra kompensuojami valstybės. Ieškovas nurodo, kad nuomai ir komunaliniams mokesčiams išleidžia apie 94,00 EUR, tačiau tai patvirtinančių įrodymų neteikė. Šiuo atveju ieškovas nepagrindė, kad išlaikyti būstą, nusipirkti maisto produktų, buities priemonių, vaistų jam gaunamų pajamų nepakanka. Be to, posėdžio metu nurodė, kad jam pinigų duodavo tiek sūnus, tiek dukra. Bylos duomenimis, nors ieškovo gaunama pensija ir yra nedidelė, ieškovas yra pakankamai apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas. Ieškovo gaunamos pajamos laikytinos pakankamomis pragyventi ir racionaliai patenkinti būtiniausius poreikius: ieškovas turi socialinį būstą, nepateikė įrodymų, kad kreipėsi dėl kompensacijų gavimo už komunalinius mokesčius. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovas pats viso teisminio proceso metu tvirtino, kad jam užtenka gaunamų pajamų, stovi eilėje butui gauti, jis yra gerai apsirengęs, maisto jam užtenka, tačiau jei turėtų daugiau pinigų, jam būtų geriau, nors ir nežino, kiek jam reikėtų lėšų normaliam pragyvenimui. Bylos duomenimis ieškovas vedė asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiu, praktiškai nedirbo ir negaudavo pastovių pajamų, tokiu būdu jis dėl tokio asocialaus savo gyvenimo būdo pats sudarė sąlygas, kad jam šiuo metu tapus senatvės pensininku, jo turtinė padėtis yra tokia. Kaip nurodė ir pats ieškovas teismo posėdyje, kad galėtų gauti ir didesnę senatvės pensiją, tačiau jos negauna nes nepateikė visų tam reikalingų dokumentų dėl jos perskaičiavimo. Taigi, ieškovas atitinka vieną iš būtinų sąlygų išlaikymui iš vaikų reikalauti – yra nedarbingas, tačiau nedarbingiems asmenims materialinį aprūpinimą garantuoja valstybė, mokėdama įstatymo nustatytas pensijas. Nors ieškovas jau gauna pensiją ir turi teisę į didesnę pensiją, bet jos negauna dėl savo neveikimo – nesirūpina ir nesitvarko didesnei pensijai gauti reikalingų dokumentų. Išlaikymo poreikis yra daugiau ar mažiau ilgalaikė asmens būsena, kai reikalinga nuolatinė materialinė parama, be kurios žmogus negalėtų patenkinti bent minimalių savo poreikių. Juo labiau, kad ieškovas dar nėra išnaudojęs visų galimybių savo turtinei būklei pagerinti. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, konstatuotina, jog nors ieškovo gaunamos pajamos ir yra nedidelės, tačiau jų pakanka ne tik būtiniausiems poreikiams racionaliai patenkinti. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovas byloje nebuvo nuoseklus dėl savo ieškinio reikalavimo atsakovams - teismo posėdžio metu jis aiškino, kad šis reikalavimas yra jo bandymas prisiteisti iš atsakovės I. S. jo paskolintus jai 2000,00 JAV dolerių, kurių atsakovė negrąžino, nes ieškovas neturi jokių šią skolą patvirtinančių įrodymų; vėliau gi ieškovas įrodinėjo, kad šis reikalavimas yra jo noras prisiteisti iš atsakovų išlaikymą.

Lietuvos Respublikos CK 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis ir panašiai. Tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams turi būti kaltas. Aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis ir CK 3.162 straipsnis įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kai asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003), tačiau ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta. Kadangi asmenų teisė į paramą yra specifinė, ji negali būti siejama tik su asmenų nedarbingumu, t.y. vien ta aplinkybė, jog asmuo yra nedarbingas dėl amžiaus, savaime nereiškia, kad jam reikalingas išlaikymas. Pažymėtina, jog net ir būdami nedarbingi tėvai neturi teisės į išlaikymą, jeigu jie turi pakankamai lėšų pragyvenimui. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad N. M. dirbo 9 darbovietėse laikotarpiais: nuo 1998-06-10 iki 1998-06-29, nuo 2004-08-18 iki 2004-09-13, nuo 2004-12-08 iki 2004-12-08, nuo 2005-04-04 iki 2005-05-11, nuo 2005-12-05 iki 2005-12-13, nuo 2005-12-19 iki 2005-12-31, nuo 2006-09-18 iki 2006-09-30, nuo 2006-10-01 iki 2006-12-18, nuo 2006-01-01 iki 2006-01-18, nuo 2006-02-14 iki 2006-02-22, nuo 2006-03-02 iki 2006-03-05, nuo 2006-03-14 iki 2006-03-17, nuo 2006-03-30 iki 2006-03-31, nuo 2006-04-01 iki 2006-04-14, nuo 2006-05-09 iki 2006-05-12, nuo 2006-12-05 iki 2006-12-19, nuo 2006-05-06 iki 2006-05-09, nuo 2006-07-03- iki 2006-08-07, nuo 2007-11-13 iki 2007-12-31, nuo 2008-01-01 iki 2008-01-21. Kad nevengia alkoholio teismo posėdyje pripažino ir pats ieškovas, nurodęs, kad vartojo alkoholį. Nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovų teiginius bei surinkta rašytine bylos medžiaga, kad ieškovas, neturėdamas pastovių pajamų ir piktnaudžiaudamas alkoholiu, tinkamai neaugino (nesirūpino, neauklėjo, neišlaikė ir pan.) savo vaikų dėl savo paties kaltės, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog labiau tikėtina, kad ieškovas vengė tinkamai atlikti pareigas savo nepilnamečiams vaikams.

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tais atvejais, kai asmenys pareigos visapusiškai padėti savo tėvams, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą, tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus yra susijusi su gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimu, todėl įstatymo leidėjas numatė šios pareigos įvykdymo tvarką ir sąlygas (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-340/2003; 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-886/2003, kt.).

Darytina išvada, kad ieškovas buvo ir yra pasyvus socialine prasme, nes nesikreipė/nesikreipia į socialinę rūpybą, nesistengė/nesistengia bei nesiima bent jau minimalių priemonių spręsti klausimus dėl darbo stažo, kas sudarytų sąlygas didesnei pensijai gauti. Byloje nepateikta medicininių dokumentų ar kitų įrodymų, kad ieškovas negali dirbti. Vertinant byloje pateiktus įrodymus laikytina, kad ieškovas dirbti gali. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, kad ieškovas ieško darbo, kad imasi bent kokių nors priemonių papildomų pajamų gavimui (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių ieškovo nurodomas pragyvenimo išlaidas, dedamas pastangas gauti socialines paramas, darbo paieškos ir kitų galimų pragyvenimo šaltinių suradimas. Anaiptol, byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovų teiginius, kad dėl savo dabartinės materialinės būklės ieškovas yra kaltas pats, nes ieškovas per pastaruosius 20 metų iki pensijos dirbo labai minimaliai, vedė asocialų gyvenimo būdą, piktnaudžiavo alkoholiu ir valkatavo - šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir pats ieškovas teismo posėdyje. Tokiu būdu ieškovas dėl tokio asocialaus savo gyvenimo būdo, kuris tęsėsi gana ilga laiko tarpą, pats susidarė sąlygas, kad jam šiuo metu tapus senatvės pensininku jis yra dabartinėje turtinėje padėtyje ir į ją ieškovas pateko išskirtinai dėl savo neatsakingo elgesio. Atsakovė I. S. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad ieškovas periodiškai gyveno pas atsakovę šeimoje, tik neleisdavo jam gyventi, kai būdavo neblaivus, nes būdavo triukšmas namuose – iš dalies šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu ir pats ieškovas, taip pat ir atsakovas. Teismas tuo pačiu įvertina ir tai, kad ieškovas gyvena socialiniame būste.

Sprendžiant dėl išlaikymo nedarbingiems ir paramos reikalingiems tėvams dydžio nustatymo, teismas taip pat įvertina pilnamečio vaiko šeiminę ir turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą tėvams (CK 3.206 straipsnio 4 dalis). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė niekur nedirba jau 16 metų, yra registruota Darbo biržoje, keturių asmenų šeimą išlaiko vyras, kurio atlyginimas apie 1000,00-1500 EUR per mėnesį, turi ilgalaikių skolinių įsipareigojimų, t.y. moka būsto kreditą 630,00 EUR per mėnesį Atsakovės šeimos gaunamos pajamos yra didesnės, proporcingai didesnės yra ir jos skolinės, mokestinės prievolės. Atsakovas nurodė, kad jo santykiai su ieškovu buvo visada šalti, labai formalūs; atsakovas N. M. yra jūreivis, jo pajamos apie 1000,00 EUR, nepilnamečių vaikų neturi, turi butą, už kurį paimtas kreditas.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos per procesą, išnagrinėjimu ir vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra prejudicinių faktų, taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis Nr. 3K-3-335/2009, 2010 m. liepos 2 d. nutartis Nr. 3K-3-316/2010). Be to jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, įvertinus šalių paaiškinimus bei byloje turimus rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo, nėra įrodytos visos būtinos sąlygos ieškinio reikalavimams patenkinti, taip pat ieškovo gaunamos pajamos yra pakankamos jo būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl ieškovo ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. I. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-16-T-1630-12980 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovams (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis). Atsakovė prašė priteisti 200,00 EUR bylinėjimosi išlaidas, atsakovas prašė priteisti 50,00 EUR bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl jų prašymas tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 259, 263 - 270, 271 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo N. M. (N. M.) 200,00 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovei I. S..

Priteisti iš ieškovo N. M. (N. M.) 50,00 EUR bylinėjimosi išlaidas atsakovui N. M. (N. M.).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.