Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-09-18 · Civilinė byla Nr. 2-2532-722/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-18
Bylos Nr.
2-2532-722/2019
Teisminio proceso Nr.
2-17-3-02329-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Deksnienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
T. R.
Advokatai
Edvardas Bandariavičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2532-722/2019Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02329-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.4; 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.2.6.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 18 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė,sekretoriaujant Ramintai Pranckevičiūtei, Editai Daunienei, Inai Jankulskaitei,dalyvaujant ieškovo atstovui Mariui Bagdonui,atsakovo atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui T. R. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 726,10 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas – 22 Eur žyminį mokestį iš išlaidas už procesinių dokumentų vertimą.

Ieškinyje nurodyta, kad 2017 m. gegužės 27 d. Lenkijoje dėl nenustatyto asmens, vairavusio atsakovui T. R. priklausantį automobilį SAAB 9-3, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės SAAB 9-3, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), savininkas t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, Lenkijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 3052,62 PLN ( 726,10 Eur) sumai ieškovui – transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 3052,62 PLN ( 726,10 Eur). Ieškovas kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 726,10 Eur, tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad draudimo suma išmokėta nukentėjusiajam dėl vartų apgadinimo. Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui atlyginta. Atsakovas ginčija žalos dydį, tačiau savo argumentų nepagrindžia jokiais skaičiavimais, nenurodo, koks turėtų būti tikrasis žalos dydis ir kiek turėtų būti mažinamas. Žala sumokėta, pateiktos sąmatos, pažymėtina, kad prašoma sumokėti žala dar buvo sumažinta nuo 4479,59 PLN iki 3052,62 PLN. Taigi, suma koreguota, sumažinta. Su teismo sprendimo vykdymo išdėstymu nesutinka. Atsakovas nuo 2017 m. dalimis jau galėjo mokėti ieškovui, nes seniai pretenzija buvo informuotas apie žalą. Tačiau atsakovas nesidomėjo žalos atlyginimu. Šalių nelygi turtinė padėtis nėra pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą, tai taikoma išimtiniais atvejais. Nėra tikimybės, kad atsakovo turtinė padėtis gali pasikeisti.

Atsiliepimas

Atsakovas T. R. 2019 m. vasario 8 d. teismo posėdyje paaiškino, kad iš ieškovo laišką gavo, jam nuosavybės teise priklausė automobilis SAAB. Šiuo automobiliu 2017 m. balandžio mėn., ar kovo 30-31 d. važiavo Vokietijoje, automobilis sugedo, jis paliko automobilį nepažįstamam Lenkijos firmos vilkiko vairuotojui, kurio darbovietės, adreso, jo pavardės, vardo nežino, ir 2017 m. balandžio 2 d. grįžo į Lietuvą. Šis vairuotojas turėjo automobilį po savaitės pargabenti iki sienos su Lietuva. Automobilis nepargabentas, lenkų vairuotojas jo duotu telefono numeriu neatsakė. Kas Lenkijoje padarė avariją jo automobiliu, nežino. Automobilį buvo apdraudęs metams, 2017 m. balandžio ar gegužės mėnesį draudimo sutartį Lietuvos draudime nutraukė, nes automobilio neturi, juo nesinaudoja. Draudimo įmokų toliau nemokėjo. Su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka sumokėti ieškovui 200 Eur, prašo teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas sutinka sumokėti ieškovui 200 Eur, todėl tiek prašo ir priteisti, teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 4 arba 5 mėnesiams dėl sunkios atsakovo turtinės padėties. Ar atsakovas šiuo metu dirba, jam nėra žinoma, atsakovas turi keturis vaikus, jo pajamos kuklios, nes gauna antrinę teisinę pagalbą. Ieškovas neturi aklai tenkinti Lenkijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimus, atsakovas su Lenkijos nacionaliniu draudikų biuru sutarties nepasirašė. Ieškovas pateikė prieštaringus įrodymus, yra įvairių sumų pataisymai, bet ir toliau šios sumos rašomos be pataisymų ir skaičiuojamos pilnai. Nuotraukose matyti, kad vartai stovi, pažeidimų nėra, įvažiuota ne į juos, todėl vartų reguliavimas nereikalingas. Aptarnavimo mokestis, esant žalos sumai iki 1500 Eur, neturi būti mokamas. Reikalavimas dėl 836,92 PLN administravimo mokesčio netenkintinas, nes įgaliojime to nenumatyta. Prašo priteisti iš ieškovo valstybei už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl nukentėjusiam išmokėtos žalos, kurią Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui, dydžio pagrįstumo, apskaičiavimo teisingumo. Dėl to, kad atsakovas įvykio metu buvo transporto priemonės savininkas ir automobilis nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ginčo nėra.

Ieškiniu, jo priedais nustatyta, kad 2017 m. gegužės 27 d. Lietuvoje registruotos transporto priemonės SAAB 93, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas atsitrenkė į nuosavos teritorijos tvorą, vairuotojas iš įvykio vietos pabėgo ir minėtą transporto priemonę paliko, automobilis iki šiol saugomos automobilių stovėjimo aikštelės neatsiimtas ( 1 t., b.l. 12-19). Atsakovas T. R. eismo įvykio metu 2017 m. gegužės 27 d. buvo transporto priemonės SAAB, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) savininkas ( 1 t., b.l. 4), autoįvykis įvyko dėl nenustatyto asmens kaltės. Atsakovas nurodė, kad jis automobilį paliko Lenkijoje, kas važiavo automobiliu ir padarė žalą, nežino. Automobilis SAAB 9-3, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) nedraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nors draudimo sutartis sudaryta 2016 m. rugsėjo 12 ir galiotų iki 2017 m. rugsėjo 11 d. (1 t., b.l.94-95), tačiau, atsakovo paaiškinimu, jis sutartį nutraukė, draudimo įmokų nemokėjo. Dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui išmokėta 3052,62 PLN ( 726,10 Eur) išmoka, šią sumą Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui kompensavo ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras ( 1 t., b.l. 54). 2018 m. balandžio 19 d., ir 2018 m. gegužės 23 d. ieškovas atsakovui T. R. pateikė pretenzijas 726,10 Eur sumai dėl žalos regreso teise atlyginimo ( 1 t., b.l. 55-57).

Atsakovo atstovas prašo priteisti ieškovui 200 Eur motyvuodamas tuo, kad žalos atlyginimo dydžio dokumentuose yra nesutapimų, netikslumų, neatitikimų : nurodyta, kad iškasti trys kelio ženklų stulpeliai ( 1 t., b.l. 24, aprašymų ir skaičiavimų 1 lentelės pozicija) ), bet pastatyti penki stulpeliai ( 3+1+1) ( 1 t., b.l. 24, lentelės 8,9,10 pozicijos); 11, 12 lentelės pozicijos ( 1 t., b.l. 24-25 ) – įrašyta akivaizdžiai per didelės išlaidos, tačiau nėra aišku, ar jos sumažintos. Nėra aišku, kam vartų reguliavimas ir kelio ženklų stulpelių statymas, jeigu nuotraukose matyti, kad vartai be pažeidimų, o įvažiuota į tvorą ir nuversta viena tvoros dalis. 1 tome b.l. 27, lentelės 2 x nurodyta : 0,0300 ( išlaidos), vnt. kaina – 0,671, nėra aišku, kodėl 2,01 gaunama. Sąmatos pradžioje buvo nurodytas žalos dydis Lenkijos zlotais – 4479,59 ( 1 tomas, b.l. 21), suma perbraukta, įrašyta 2215,70, tačiau iš atsakovo reikalaujama 3052,62 PLN ( 726,10 Eur).

Atsakovo atstovas nurodė, kad žalos sumos taisytos ( išbrauktos, sumažintos), tačiau galutiniame rezultate jos nesumažintos ir paliktos.

2018 m. sausio 22 d. žalos sąmata nustatyta, kad žalos dydis 4479,59 PLN sumažintas iki 2215,70 PLN ( 1 t., b.l. 22).

Teismas su šia atsakovo atstovo nuomone nesutinka, nes sąmatos išvadoje nurodyta visa sąmata ir matyti, kad nubrauktos sumos neskaičiuojamos prie galutinės žalos sumos, skaičiuojamos nenubrauktos sumos ( darbas, medžiagos, įranga) ir gaunama galutinė žalos suma – 2215,70 PLN ( 1 t., b.l. 38). Be to, atsakant į atsakovo atstovo klausimus, ieškovas 2019 m. rugpjūčio 13 d. paaiškino tam tikrus neatitikimus ir sumas bei kodėl reikia remontuoti vartus, jeigu nuotraukose matyti, kad vartai be pažeidimų ( 2 t., b.l. 2-3, 10-11).

Civiliniame procese galioja rungimosi principas ( Civilinio proceso kodekso ( toliau-CPK) 12 straipsnis), pagal kurį įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, - ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui - atsikirtimų faktinį pagrindą. Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų - tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnis reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Atsakovas, sutikdamas tik su 200 Eur žalos atlyginimu, nenurodo, už kokius tvoros ir vartų remonto darbus jis sutinka sumokėti, o už kokius – ne. Šią sumą jis nurodo savo nuožiūra kaip kompensaciją ieškovui už savo neapdairumą, nerūpestingumą.

Šioje byloje kilo ginčas tik dėl automobilio SAAB vairuotojo padarytos žalos dydžio. Ieškovas padarytą žalą įrodinėjo nuotraukomis, sąmata, apskaičiavimais, būtinybę remontuoti vartus įrodinėjo vartų ratuko demontavimo ir vartų sureguliavimo darbais, nežiūrint to, kad vartų nuotraukoje pažeidimų nematyti. Be to, pagal sąmatą, reikalinga atstatyti 3 stulpelius, papildomai atlikti vieno tvoros stulpelio ištiesinimą ir įrengimą.

Atsakovo atstovas, nurodęs abejones dėl padarytos žalos dydžio, jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą neteikė, nes įvykis įvyko 2017 m., ne Lietuvoje, įrodymus pateikti sudėtinga. Pažymėtina, kad vartų ir tvoros nuotraukose aiškiai matomi šalia vartų esančios tvoros apgadinimai ( 1 t., b.l. 13-19).

2018 m. vasario 13 d. sąskaita faktūra nustatyta, kad bendras žalos dydis – 2215,70 PLN, administravimo mokesčio PVM/minimalus – 836,92 PLN, todėl bendra iš atsakovo reikalaujama žalos suma – 3052,62 PLN ( 726,10 Eur) ( 1 tomas, b.l. 8).

Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas sutarčių su ieškovu ir Lenkijos nacionaliniu draudikų biuru nesudarė, sutartyje tarp draudikų biurų administravimo mokestis nenumatytas, todėl iš atsakovo be pagrindo reikalaujamas priteisti 836,92 PLN administravimo mokestis.

Teismas su atsakovo atstovo argumentais nesutinka, nes bylos duomenimis nustatyta, kad jei laikinasis reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra mažesnis, nei 1500 Eur, tokio reikalavimo dėl administravimo mokesčio atlyginimo pareikšti negalima ( 1 t., b.l. 40). Šiuo atveju nėra reikalaujamas laikinasis reikalavimas. Be to, rekomendacijose nurodyta, kad mokėtinų administravimo mokesčių dydis apskaičiuojamas remiantis 15 proc. dydžio nuo konkrečiai nustatytos žalos sumos. Žalos suma – 2215,70 PLN, 15 procentų šios sumos – 332,35 PLN, tai yra mažiau nei 200 Eur. Todėl ieškovas Lenkijos agentui „TUiR WARTA S.A.“ sumokėjo 836,92 PLN minimalų administravimo mokestį, atsižvelgiant į sąskaitos išrašymo dienos ( 2018 m. vasario 13 d.) ( 1 t., b.l. 8) Lenkijos zloto ir euro santykį ( 2 t., b.l. 10-11).

Tai, kad Lenkijos transporto priemonių draudikų biuras nėra įsipareigojęs mokėti Agentui jokių mokesčių ir Agentas nėra įsipareigojęs mokėti Lenkijos transporto priemonių draudikų biurui jokių mokesčių ( 2 t., b.l. 8), nėra pagrindas Lenkijos agentui nereikalauti administravimo mokesčio iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro.

Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai ( Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ( toliau – TPVCAPDĮ) – „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai“) ( paskelbti su 2003 m. liepos 28 d. Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo ( 2003/564/EB)).

Pagal žaliosios kortelės veikimo principą, Lenkijos nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims jų reikalavimu būtų atlyginta už eismo įvykio metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas. Transporto priemonės įprastinės buvimo vietos – registracijos valstybės ( šiuo atveju – Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą. Kuomet kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras administruoja žalą ir ją atlygina, atlyginęs žalą nukentėjusiems, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ( šiuo atveju – ieškovui).

Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (Civilinio kodekso ( toliau – CK) 6.280 str. 1 d.). Lenkijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiam ir pateikė reikalavimą 3052,62 PLN ( 726,10 Eur) ieškovui. Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įvirtinta nuostata, 2018 m. balandžio 6 d. sumokėjo Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 3052,62 PLN ( 726,10 Eur). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 726,10 Eur nuostolių atlyginimo regreso teise.

CK 6.37 str. 2 d. numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 str.) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (726,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

Atsakovo atstovas prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti per 4-5 mėnesius dėl sunkios atsakovo turtinės padėties, teismui pateikė pažymas apie asmens valstybinį socialinį draudimą, apie deklaruotą gyvenamąją vietą, vaikų gimimo liudijimų, gimimo įrašų kopijas ( 1 t., b.l. 109-118). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. dirba AB „Achema“ filiale „Sistematika“ ( 2 t., b.l. 26-29). Civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), lemia, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Atsakovas patvirtino, kad gavo iš ieškovo laišką su reikalaujama suma, tačiau net dalies nuostolių nuo 2018 metų balandžio, gegužės mėn. neatlygino. Teismas mano, kad ieškovui pateikus vykdomąjį raštą antstoliui, iš atsakovo atlyginimo ieškovui greičiau, nei penki mėnesiai, nebus išskaičiuotas žalos atlyginimas, be to, atsakovui dar teks mokėti ir vykdymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi keturis nepilnamečius vaikus, neseniai įsidarbino ir jo turtinė padėtis ateityje gali pagerėti, atsakovas prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą neilgam laikotarpiui, teismas sprendžia, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 5 mėnesiams iš esmės nepažeis ieškovo interesų. Todėl atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str aipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 22 Eur žyminis mokestis ( 1 t., b.l. 62), 164,31 Eur išlaidų už dokumentų vertimus( 132,87+22,87+8,57) ( 1 t., b.l. 58-59, 2 t., b.l. 12-15), ieškovo atstovo kelionės į teismą išlaidų 42,34 Eur ( 20,14+22,20) ( 1 t., b.l. 128-133, 2 t., b.l. 17-22), viso : 228,65 Eur, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovo.

Už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą advokato padėjėjui sumokėta 145,60 Eur ( 1 t., b.l. 103). Ieškinį patenkinus visiškai, iš ieškovo šios išlaidos nepriteisiamos. Iš atsakovo valstybei nepriteisiamos 8,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nes nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei atsakovas atleistas ( 1 t. b.l. 80-81) ( CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į.k.125709291, buveinės adresas Algirdo g. 38, LT-03606 Vilnius, iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 726,10 ( septynis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 10 centų) eurų nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 726,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 228,65 ( du šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 65 centus ) eurus bylinėjimosi išlaidų.

Išdėstyti atsakovui T. R. teismo sprendimo vykdymą 5 (penkiems) mėnesiams, mokant ieškovui kas mėnesį lygiomis dalimis po 190,95 ( vieną šimtą devyniasdešimt eurų ir 95 centus) Eur, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kartu sumokant ieškovui penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos 726,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Lidija Deksnienė