Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-161-638/2010 pagal J. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eiginta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

tenkindamas atsakovo prašymą, Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą pagal J. G. ieškinį atsakovui UAB „Eiginta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kol Kauno apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla dėl Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos komiteto 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 9-1 atsisakyti duoti sutikimą atleisti iš darbo J. G. teisėtumo. Nurodė, kad neišnagrinėjus civilinės bylos dėl profesinės sąjungos komiteto nutarimo pripažinimo neteisėtu, neįmanoma išnagrinėti šios bylos, nes viena iš esminių faktinių aplinkybių – ar teisėtas buvo profesinės sąjungos nesutikimas, kad ieškovė būtų atleista – yra neaiški, ginčijama.

Atskiruoju skundu ieškovė nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Pažeistos Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje, DK ir Profesinių sąjungų įstatyme nustatytos profesinių sąjungų renkamųjų organų garantijos. Nevertinta, kad ieškovė iš UAB „Eiginta“ yra atleista 2009 m. rugpjūčio 24 d. UAB „Eiginta“ direktoriaus įsakymo Nr. 151 pagrindu. UAB „Eiginta“ iš esmės šiurkščiai pažeidė DK 134 straipsnio 1 dalį, Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalį. Tai yra draudžiančios normos, todėl darbdaviui pažeidus šiose normose įtvirtintą reikalavimą, yra pagrindas besąlygiškai konstatuoti neteisėtą darbuotojo atleidimą iš darbo. Įstatymų leidėjas minėtuose įstatymuose nustatė, kad darbdavys negali atleisti iš darbo profesinės sąjungos renkamojo organo nario, negavęs tos profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo. Ši apsauga privalėjo būti taikoma ir ieškovei, nes ji yra UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo komiteto narė. UAB „Eiginta“ 2009 m. balandžio 10 d. kreipėsi į Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos komitetą, su prašymu duoti sutikimą atleisti iš darbo ieškovę, kuri yra minėto komiteto įgaliotinė (pirmininkė). UAB „Eiginta“ veikiančios profesinės sąjungos komitetas priėmė 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 9-1, kuriuo atsisakė duoti sutikimą atleisti iš darbo ieškovę. Gavę šį sprendimą, UAB „Eiginta“ jį apskundė teismui. Kol civilinė byla buvo nagrinėjama teisme, UAB „Eiginta“ direktorius 2009 m. rugpjūčio 24 d. išleido įsakymą Nr. 151 „Dėl J. G. atleidimo iš pareigų“, kurio pagrindu su ieškove nutraukė darbo sutartį „pagal DK 129 straipsnio 2 dalį“, negavęs įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo.

Nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 44 esančiu išaiškinimu, kad „Teismas, nagrinėdamas darbdavio reikalavimą panaikinti atitinkamo organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotojais darbo, neturi nagrinėti būsimo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo“. UAB „Eiginta“ ne ketina ieškovę atleisti iš darbo, o tai jau yra padariusi.

Nepagrįstai vadovautasi CPK 163 straipsnio 3 punktu. LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2004 priimtoje nutartyje išaiškino, kad „Pareigą gauti išankstinį įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą darbdavys gali realizuoti iki faktinio darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo“. Ieškovės faktinio atleidimo iš darbo dieną minėtas profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas dėl ieškovės atleidimo iš darbo gavimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo panaikintas, todėl UAB „Eiginta“ teisėtai nerealizavo savo pareigos gauti išankstinį įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą iki faktinio darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo. Darytina išvada, kad ginčo civilinė byla ir Kauno miesto apylinkės teisme išnagrinėta, tačiau apeliacine tvarka apskųsta civilinė byla Nr. 2-13680-638/2009 neturi jokio ryšio teisine prasme, nes aukštesnės instancijos teismo sprendimas nesukels jokių teisinių pasekmių ginčo byloje. Jeigu ir bus panaikintas UAB „Eiginta“ veikiančios profesinės sąjungos komiteto 2009 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. 9-1, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą atleisti iš darbo ieškovę, šis nesutikimas bus panaikintas tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ieškovė iš darbo jau yra atleista. Ieškovė buvo atleista negavus išankstinio sutikimo ją atleisti iš darbo ir nenuginčijus to sprendimo teismine tvarka.

Pirmosios instancijos teismo teisėja yra šališka, tenkina visus UAB „Eiginta“ reikalavimus ir neatsižvelgia į ieškovės ir jos atstovo nuomonę ir poziciją. Atsakovo UAB „Eiginta“ atstovo prašymas teismo posėdyje nebuvo argumentuotas ar motyvuotas. Ieškovės atstovo T. R. nurodyti motyvai ir faktinės aplinkybės ginčo nutartyje nenurodytos, jo pareikšta nuomonė nevertinta, apie ją nepasisakyta.

Neatsižvelgta į aplinkybę, kad ieškovė turi tris mažamečius vaikus ir dėl tyčinių UAB „Eiginta“ veiksmų nuo atleidimo iš darbo dienos negali gauti jokių pajamų. UAB „Eiginta“ direktorius, atleisdamas ieškovę iš darbo, pažeidė DK 141 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką. Teismui buvo pateikti dokumentai, įrodantys, kad UAB „Eiginta“ nepraneša Valstybinio socialinio fondo valdybai ir neužpildo ieškovės darbo sutarties, taip atimdama iš jos galimybę kreiptis į darbo biržą ir gauti nedarbo išmoką, tuo užsitikrinant bent minimalų pragyvenimo šaltinį. Teismas privalėjo užtikrinti, kad teisingumas šioje byloje būtų įvykdytas tinkamai ir kuo greičiau, bylą išnagrinėjant operatyviai, koncentruotai ir ekonomiškai siekiant, kad ieškovės pažeistos teisės ir teisėti interesai būtų atkurti per protingą laiką.

Prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad ieškovei netaikytinos garantijos, numatytos DK 134 straipsnio 1 dalyje bei Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, o Kauno apskrities profesinės sąjungos UAB „Eiginta“ padalinio nesutikimas yra neteisėtas bei nepagrįstas. Civilinėje byloje Nr. 2-13680-638/2009 (dėl kurios buvo sustabdyta ginčo byla Nr. 2-161-638/2010) atsakovas kreipėsi į teismą dėl Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos pripažinimo nesant atsakovo darbuotojų atstovaujamuoju organu, dėl 2009 m. vasario 27 d. Kauno apskrities profesinės sąjungos narių susirinkimo sprendimo, kuriuo ieškovė išrinkta Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos įgaliotine bei komiteto nare pripažinimo neteisėtu, 2009 m. balandžio 22 d. UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos komiteto sprendimo Nr. 9-1 atsisakyti duoti sutikimą atleisti ieškovę panaikinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kauno apskrities profesinė sąjunga nepateikė jokių įrodymų, kad Kauno apskrities profesinės sąjungos UAB „Eiginta“ padalinys yra teisėtas bei įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka. Ginčo civilinės bylos Nr. 2-161-638/2010 negalima nagrinėti, kol įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13680-638/2009, nes patenkinus atsakovo ieškinį ir pripažinus, kad Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinys UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinė sąjunga nėra atsakovo darbuotojų atstovaujamuoju organu, ir/arba 2009 m. balandžio 22 d. Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos komiteto sprendimą Nr. 9-1 atsisakyti duoti sutikimą atleisti J. G. panaikinus kaip neteisėtą, tai būtų prejudicinis faktas ginčo byloje Nr. 2-161-638/2010 ir ieškovės ieškinys negalėtų būti tenkinamas. Teismas ginčo byloje (Nr. 2-161-638/2010) analizuodamas J. G. ieškinį dėl atleidimo privalo išanalizuoti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, t.y. ar ieškovė buvo atsakovo darbuotojus atstovaujančio organo narė, ar jai taikomos DK 134 straipsnyje numatytos garantijos darbuotojų atstovams, ar Kauno apskrities profesinės sąjungos UAB „Eiginta“ padalinio nesutikimas atleisti ieškovę yra teisėtas ir kt. Ginčo bylą Nr. 2-161-638/2010 nagrinėjant iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13680-638/2009, galima situacija, kad būtų priimti vienas kitam prieštaraujantys sprendimai, o tai neatitiktų teismo sprendimo privalomumo principo (CPK 18 straipsnis), proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas - civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu klausimas. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 20 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą pagal J. G. ieškinį atsakovui UAB „Eiginta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kol bus išnagrinėta kita civilinė byla Kauno apygardos teisme dėl Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos komiteto 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 9-1 atsisakyti duoti sutikimą atleisti iš darbo J. G. teisėtumo. Atskirąjį skundą ieškovė grindžia argumentais dėl CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo nebuvimo, nutartį priėmusios teisėjos šališkumo bei proceso operatyvumo, koncentruotumo bei ekonomiškumo principų pažeidimo.

CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006, 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009). Be to, negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, nėra pagrindo stabdyti bylos pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005).

Teismas, spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis ryšys ar ne, turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie faktai nustatinėjami kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą ir kurių teismas pats negali nustatyti nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje yra kilęs J. G. atleidimo iš darbo teisėtumo klausimas. Ieškiniu pareikšti reikalavimai dėl UAB „Eiginta“ direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. 151 „Dėl J. G. atleidimo iš pareigų“ panaikinimo, DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos priteisimo, motyvuojant tuo, jog atsakovas atleido ją iš darbo be profesinės sąjungos atstovaujamojo organo išankstinio sutikimo. Nurodoma, jog ieškovė yra UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo komiteto narė. UAB „Eiginta“ veikiančios profesinės sąjungos komitetas priėmė 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 9-1, kuriuo atsisakė duoti sutikimą atleisti iš darbo ieškovę. Gavę šį sprendimą, UAB „Eiginta“ jį apskundė teismui. Kol civilinė byla buvo nagrinėjama teisme, UAB „Eiginta“ direktorius 2009 m. rugpjūčio 24 d. priėmė įsakymą Nr. 151 „Dėl J. G. atleidimo iš pareigų“, kurio pagrindu su ieškove nutraukė darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 2 dalį.

Civilinėje byloje Nr. 2-13680-638/2009 atsakovas kreipėsi į teismą dėl Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos pripažinimo nesant atsakovo darbuotojų atstovaujamuoju organu, 2009 m. vasario 27 d. Kauno apskrities profesinės sąjungos narių susirinkimo sprendimo, kuriuo ieškovė išrinkta Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos įgaliotine bei komiteto nare, pripažinimo neteisėtu, 2009 m. balandžio 22 d. UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinės sąjungos komiteto sprendimo Nr. 9-1 atsisakyti duoti sutikimą atleisti ieškovę panaikinimo.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad aukštesnės instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka apskųstoje civilinėje byloje Nr. 2-13680-638/2009 nesukels jokių teisinių pasekmių ginčo byloje. Jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, jog Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „Eiginta“ darbuotojų profesinė sąjunga nėra atsakovo darbuotojų atstovaujamasis organas, būtų galima daryti išvadą, kad jos priimti sprendimai, tarp jų ir 2009 m. balandžio 22 d. sprendimas Nr. 9-1, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą atleisti iš darbo ieškovę, yra neteisėti ir, atsakovui norint iš darbo atleisti ieškovę, tokio sutikimo nereikėjo gauti. Darytina išvada, kad nurodomoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės prejudicinę reikšmę teismo sprendimui nagrinėjamoje civilinėje byloje. Civilinėje byloje Nr. 2-13680-638/2009 priimtas sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą pagrįstai sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu.

Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta atskirojo skundo argumentus, susijusius su skundžiamą nutartį priėmusios pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumu. Šie argumentai yra susiję su teisėjos atliktais atskirais procesiniais veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą, tačiau procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjos šališkumo įrodymas. Teisėjų kolegija konstatavo, jog ginčo klausimu priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad pagal CPK nuostatas dalyvaujantys byloje asmenys, abejodami teismo objektyvumu ir esant įstatyme numatytiems pagrindams, gali pareikšti nušalinimą (CPK 64-70 straipsniai).

Pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė teisėtai ir pagrįstai, teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu dėl proceso operatyvumo, koncentruotumo bei ekonomiškumo principų pažeidimo. Esant privalomojo bylos sustabdymo pagrindui, teismas bylą turi sustabdyti nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų pozicijos bylos sustabdymo klausimu, nes taip spręsti šį klausimą įsakmiai įpareigoja įstatymas (CPK 163 straipsnis). Civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), tačiau įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią, t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000). Taigi, sustabdžius bylą, kai nustatomas CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytas pagrindas, galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių, teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą.

Sprendžiant bylos sustabdymo pagrįstumo klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama ir dėl ieškinio pagrįstumo nepasisakoma, todėl nevertintinos ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su pareikšto ieškinio faktiniu bei teisiniu pagrindu. Jos neįtakoja apeliacine tvarka peržiūrėto procesinio sprendimo sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės nutartyje nurodytas teismo sprendimas.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.