Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-12 · Administracinė byla Nr. I-5340-463/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
I-5340-463/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04904-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
A. O. J.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
A. D.
Kategorijos
  • 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 37.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-5340-463/2015Proceso Nr. 3-61-3-04904-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 33.3; 37.1, 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ievai Urbanavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. O. J. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. D. dėl sprendimo panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014-10-17 sprendimą Nr. 3R-417(AG-320/04-2014), kuriuo Komisija panaikino Agentūros 2014-07-23 sprendimą Nr. SP1-1117(11.2.12E) „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigojo Agentūrą pareiškėjai išmokėti 891,86 Lt.

Agentūra nurodė, kad 2009-11-16 pareiškėjai buvo išmokėta 891,38 Lt paramos suma pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir Priemonė MPŪV). Pareiškėja 2008 m. nutraukė veiklą pagal Priemonę MPŪV ir 2008–2011 m. žemės ūkio naudmenų nedeklaravo, per šį laikotarpį pareiškėja Agentūrai nepateikė jokių įrodymų, kad toliau užsiima žemės ūkio veikla. Kadangi pareiškėja nesilaikė įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal Priemonę MPŪV, Agentūra pakartotinai įvertino pareiškėjos paraišką, ir, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 7.1.1 papunkčiu, priėmė sprendimą susigrąžinti iš pareiškėjos išmokėtą paramą pagal Priemonę MPŪV – 891,38 Lt.

Agentūra nesutiko su Komisijos išvada, kad „ne valdos perdavėjas, o perėmėjas privalo Agentūrai pateikti informaciją apie valdos perėmimą, todėl šiuo atveju, Agentūra negali remtis faktu, jog pareiškėja nepateikė jai atitinkamos informacijos“. Teigė, kad Komisija rėmėsi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-151 (2007-04-06 įsakymo Nr. 3D-151 redakcija; toliau – MPŪV taisyklės), nuostatomis, kurios nagrinėjamu atveju netaikytinos. Turėjo būti taikomas šių taisyklių 37 punktas. Nurodė, kad A. D. 2008-05-16 valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui (toliau – Centras) pateikė prašymą dėl pareiškėjos valdos perėmimo, remdamasis 2007-10-03 sudarytu 305/650 ha žemės sklypo (unikalus Nr. 3440-0002-0144), esančio Vaisiutiškio k., Anykščių r., perdavimo-priėmimo aktu. A. D. prašymas nebuvo įvykdytas, nes tokį prašymą turėjo rašyti pareiškėja, o ji tokio prašymo nepateikė. Pareiškėja 2008-05-29 Centrui pateikė prašymą dėl valdos išregistravimo. Agentūros vertinimu, pareiškėja savo valdos neperdavė, o ją išregistravo, todėl negalėjo perduoti ir su valda susijusių įsipareigojimų.

Komisijos sprendime išdėstytos aplinkybės nepaneigia MPŪV taisyklių 37 punkte nustatytos pareigos informuoti Agentūrą apie valdos perdavimą. Valdos perdavimas nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Agentūros 2009-11-02 pranešimo Nr. 1180629, nurodančio mokėtiną išmokos sumą (toliau – Pranešimas) priėmimo metu ir išmokos pagal Priemonę MPŪV pagal Paraišką mokėjimo metu Agentūra žinojo, kad 2008–2009 m. pareiškėja žemės ūkio naudmenų nedeklaravo, tačiau tai nereiškia, kad Agentūra iš šių duomenų turėjo daryti išvadą, jog pareiškėja žemės ūkio veikla nebeužsiima.

Agentūra teigė, kad Komisija klaidingai aiškina, jog Agentūrai laiku nesumokėjus pareiškėjai išmokos pagal Priemonę MPŪV, pareiškėjos įsipareigojimo ūkininkauti ne mažiau nei penkerius metus nuo pirmos išmokos gavimo pagal Priemonę MPŪV laikotarpis net neprasidėjo, todėl pareiškėja turėjo „teisę ir pagrindą nuo 2008 m. nebeteikti paraiškų ir žemės ūkio veiklą apskritai nutraukti“. Akcentavo, kad įsipareigojimai pareiškėjams atsiranda nuo paraiškos pateikimo, kurio metu pareiškėja patvirtino, jog yra susipažinusi su paramos teikimo tvarka ir sąlygomis ir įsipareigojo laikytis pagal Priemonę MPŪV numatytų reikalavimų, įskaitant ir reikalavimą „ūkininkauti ne mažiau kaip 5 metus nuo pirmos išmokos pagal šią priemonę gavimo“ (1 punktas). Nuostata „nuo pirmos išmokos pagal šią priemonę gavimo“ žymi datą, nuo kurios skaičiuojamas penkerių metų terminas.

Nesutiko su Komisijos vertinimu, kad Agentūra neįrodė pareiškėjos nesąžiningumo fakto, todėl praleido 4 metų senaties terminą susigrąžinti išmokoms, nustatytą 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnyje. Agentūra teigė, kad pareiškėjos elgesys nebuvo sąžiningas, nes, teikdama paraišką ji savo parašu patvirtino, kad yra išsamiai susipažinusi su paramos teikimo tvarka ir sąlygomis, taigi žinojo ir apie MPŪV taisyklių 37 punkte numatytą pareigą informuoti Agentūrą apie valdos perdavimą, tačiau šios pareigos neįvykdė. Teigė, kad pareiškėja žinojo apie teisės aktų reikalavimus, tačiau sąmoningai jų nevykdė, todėl jos veiksmų negalima vertinti kaip sąžiningų.

Šalies argumentai

Agentūros atstovė teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Pareiškėja A. O. J. prašė Agentūros skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad iki 2007-10-03 žemės sklype (duomenys neskelbtini), kartu su šio žemės sklypo bendrasavininku A. D., vykdė žemės ūkio veiklą deklaravo įsipareigotą plotą bei dalijosi gautomis išmokomis. Nuo 2007-10-03 minėto žemės sklypo valdytoju tapo A. D., su kuriuo pareiškėja susitarė, kad jis perims ir visus įsipareigojimus, nepertraukiamai vykdys žemės ūkio veiklą bei nepertraukiamai deklaruos įsipareigotą žemės sklypo plotą. Pareiškėja 2007 metų lapkričio mėnesį parašė ir perdavė A. D. prašymą dėl valdos perėmimo, kurį su deklaracijomis perdavė Skiemonių seniūnijai, Anykščių rąj. Informacija apie valdos perėmimą buvo pateikta Agentūrai. Pažymėjo, kad Agentūra nėra pateikusi jokio pranešimo, kad A. D. 2008-05-16 prašymas dėl valdos perėmimo nebuvo patenkintas. Jeigu Agentūra atsisakė tenkinti aukščiau nurodytą prašymą, ji turėjo informuoti apie tai, nurodydama tokio sprendimo priežastis ir motyvus, tačiau to nepadarė. Pareiškėja su A. D. buvo pagrįstai įsitikinę, kad aukščiau nurodytas prašymas dėl valdos perėmimo buvo patenkintas. Agentūra buvo informuota apie valdos perėmimą, tačiau daugiau kaip po penkerių metų, pavėluotai pareiškė, kad tokį informavimą apie valdos perėmimą laiko netinkamu. Net ir pripažinus, kad ne valdos perėmėjas A. D., o pareiškėja, kaip valdos perdavėja, turėjo kitaip informuoti Agentūrą, yra suėjęs tiek vienerių, tiek ketverių metų senaties terminas susigrąžinti kompensacinę išmoką ir vien jau dėl šios priežasties ginčijamas Agentūros 2014-07-23 sprendimas naikintinas.

Pareiškėjai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. prašė Agentūros skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad su pareiškėja buvo žemės sklypo bendrasavininkais, vykdė žemės ūkio veiklą, deklaravo įsipareigotą plotą bei dalinosi gautomis išmokomis. A. D. po 2007-10-03 tapo žemės sklypo valdos valdytoju. Žemės ūkio veiklą vykdo iki šiol. Nusipirkęs žemės sklypo dalį susitarė su pareiškėja, kad perims visus įsipareigojimus, nepertraukiamai vykdys žemės ūkio veiklą bei deklaruos įsipareigotą žemės sklypo plotą. Pareiškėja 2007 metų lapkričio mėnesį parašė ir perdavė prašymą dėl valdos perėmimo ir 2007 metų lapkričio mėnesį su deklaracijomis perdavė Skiemonių seniūnijai, Anykščių raj. Be to, informaciją apie valdos perėmimą pateikė Agentūrai, užpildydamas prašymą dėl valdos perėmimo ir visus kitus reikalaujamus Agentūros dokumentus. Žemės ūkio veikla ir toliau buvo vykdoma, o įsipareigotas plotas buvo deklaruojamas ir toliau deklaruojamas. Nurodė, kad iš Agentūros negavo jokio pranešimo, jog prašymas dėl valdos perdavimo nebuvo patenkintas ir įvykdytas. Teigė, kad Agentūra buvo tinkamai informuota apie valdos perėmimą. Nepagrįstai daugiau kaip po 5 metų pavėluotai nusprendė, kad valdos perėmimas netinkamas.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Agentūrai 2007-05-23 pateikė paraišką (reg. Nr. 7-1009925302-A1-1) tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“, ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. gauti (toliau – ir Paraiška), kurioje deklaravo 4,57 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, ir 4,57 ha plotą, už kurį mokama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę MPŪV (Komisijos byla, l. 60–63).

Agentūra 2009-11-02 pranešimu Nr. 1180629 informavo pareiškėją, kad jai pagal Paraišką už Priemonę MPŪV bus skiriama 891,38 Lt dydžio parama (Komisijos byla, l. 59). Pareiškėjai pagal pateiktą Paraišką 2009-11-16 buvo išmokėta 891,38 Lt paramos suma pagal Priemonę MPŪV (Komisijos byla, l. 58).

Agentūra 2014-07-23 sprendimu Nr. SP1-4447-(11.212E), vadovaudamasi MPŪV taisyklių 31.1 punktu, Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.7.1 punktu, priėmė sprendimą susigrąžinti iš pareiškėjos pagal Paraišką išmokėtą paramą pagal Priemonę MPŪV – 891,38 Lt. Sprendime Agentūra nurodė, kad pareiškėja, pateikdama 2007 m. Paraišką, įsipareigojo pagal Priemonę MPŪV ūkininkauti ar užsiimti žemės ūkio veikla mažiausiai 5 metus nuo pirmosios gautos išmokos pagal priemonę ir kasmet deklaruoti įsipareigotą 4,57 ha plotą. Grindė sprendimą MPŪV taisyklių 5.5, 5.5.1 ir 5.5.5 punktų nuostatomis. Pažymėjo, kad pareiškėja 2008 m. nutraukė veiklą pagal Priemonę MPŪV ir 2008–2011 m. laikotarpiu nedeklaravo įsipareigoto ploto, todėl susidarė 891,38 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma už 2007 deklaravimo metus, kurią pareiškėja privalo grąžinti (Komisijos byla, l. 33). Pareiškėja apie priimtą sprendimą buvo informuota 2014-07-29 raštu Nr. BRK-6553 (3.144.) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (Komisijos byla, l. 32).

Pareiškėja 2014-09-17 pateikė skundą Komisijai, prašydama panaikinti Agentūros 2014-07-23 sprendimą Nr. SP1-4447-(11.212E) ir įpareigoti grąžinti 2014-09-02 pervestus 891,86 Lt, nurodydama, kad 2007-10-03 pirkimo-pardavimo sutartimi dalies žemės sklypo su statiniais savininku tapo A. D., kuris tapo ir valdos (duomenys neskelbtini) valdytoju bei nepertraukiamai deklaravo minėtą žemės sklypą (Komisijos byla, l. 1–4).

Komisija 2014-10-17 sprendime Nr. 3R-417(AG-320/04-2014), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 straipsniu, Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.2, 44.3 punktais, tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Agentūros 2014-07-23 sprendimą Nr. SP1-1117-(11.2.12E) bei įpareigojo Agentūrą A. O. J. išmokėti 891,86 Lt sumą (Komisijos byla, l. 86–89). Komisija sprendime konstatavo, kad ne pareiškėjos neveikimas (neinformavimas apie įsipareigojimų perdavimą), o Agentūros neveikimas, neatliekant esminių administracinių procedūrų ir duomenų patikrinimo, lėmė netinkamą 2007 m. Paraiškos administravimą ir ginčijamo sprendimo priėmimą. Padarė išvadą, kad Agentūros 2009-11-02 sprendimas skirti pareiškėjai kompensacinę išmoką ir faktiniai jos išmokėjimo veiksmai buvo netinkamas paramos skyrimas, atsiradęs išimtinai dėl Agentūros klaidos. Akcentavo, kad MPŪV taisyklių 31.1 punkto taikymo aspektu turėjo būti vertinamos faktinės aplinkybės, kadangi su įsipareigojimų perleidimu ir (arba) galutiniu žemės ūkio veiklos nutraukimu yra siejamas grąžinimo įpareigojimo netaikymas. Agentūra apskritai nepaaiškino ir nepateikė dokumentų, kokias konkrečias administravimo procedūras ji, priimdama šį sprendimą, atliko. Komisija, atsižvelgdama į sprendime cituotuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus administracinės kontrolės reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme, tokį Agentūros neveikimą vertino kaip esminį administravimo pažeidimą, sudarantį pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą, nes priimant pastarąjį sprendimą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Be to, akcentavo, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai Agentūrai atliekant administravimo procedūras. Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 1257/1999 14 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos nuostatomis ir MPŪV taisyklių 31.1 punktu, nurodė, kad tik nuo 2009-11-02 išmokėtos kompensacinės išmokos turėjo prasidėti pareiškėjos įsipareigojimas ne mažiau nei penkerius metus ūkininkauti laikotarpis. Konstatavo, kad susiklosčius tokiems teisiniams santykiams, t. y. būtent dėl pačios Agentūros neveikimo (pavėluoto pirmosios kompensacinės išmokos išmokėjimo) ilgalaikių įsipareigojimų laikotarpis negalėjo prasidėti, o iki jo prasidėjimo pareiškėja atliko kitus teisei nenusižengiančius veiksmus – apskritai nutraukė žemės ūkio veiklą, kad šios suklosčiusios juridinės aplinkybės nebeatitinka MPŪV taisyklių 31.1 p. taikymo pagrindų nei baudimo už minėtų ilgalaikių įsipareigojimų nesilaikymą, nei atleidimo nuo šios atsakomybės sąlygų prasme. Be to, nurodė, kad Agentūra, be kita ko, skundžiamąjį sprendimą priėmė praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo kompensacinės išmokos išmokėjimo pagal klaidingą 2009-11-02 sprendimą, t. y. pažeidusi Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 4–5 dalimis. Taip konstatavo, kad pareiškėja elgėsi sąžiningai, ji sąžiningai klydo dėl minėtų įsipareigojimų perleidimo (jo tinkamumo). Nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog gavusi Agentūros sprendimą A. O. J. turėjo žinoti ir suprasti, kad Agentūra jai kompensacinę išmoką išmokėjo nepagrįstai (valdos perėmimo faktui neįvykus) ir minėtos faktinės aplinkybės patvirtina sąžiningą pareiškėjos elgesį, prašant ir gaunant išmoką pagal 2007 m. Paraišką, pagal kurią MPŪV įsipareigojimus ji yra įvykdžiusi ir ginčo dėl to nėra. Komisija padarė išvadą, kad Agentūros sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pažeidžiant esmines administravimo procedūras ir senaties terminą.

Agentūra kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Komisijos sprendimą. Agentūra teigia, kad Komisija netinkamai taikė MPŪV taisyklių nuostatas ir pareiškėjos atžvilgiu turėjo būti taikomas MPŪV taisyklių 37 punktas, įpareigojantis Agentūrą informuoti apie valdos perdavimą, o pareiškėja to neįvykdė.

Agentūra ginčijamą 2014-07-23 sprendimą grindžia MPŪV taisyklių 31.1 papunkčiu bei Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunkčiu.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti.

MPŪV taisyklių 31.1 papunktyje nustatyta, kad sankcijos, jei nesilaikoma įsipareigojimo ūkininkauti mažiausiai 5 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, pareiškėjas privalo grąžinti jam išmokėtą paramą pagal šią priemonę. Parama negrąžinama, kai paramos gavėjas, kuris ūkininkavo ar užsiėmė žemės ūkio veikla ne mažiau kaip 3 metus nuo pirmos gautos išmokos pagal priemonę MPŪV, galutinai nutraukia žemės ūkio veiklą.

Vertinama, ar pagrįstas Agentūros sprendimas, kuriuo pareiškėja įpareigota grąžinti už 2007 m. Paraišką gautą išmoką.

Agentūra teigia, kad kadangi pareiškėja neinformavo jos apie valdos perdavimą, todėl Agentūros 2014-07-23 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

MPŪV taisyklių 34 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui, perdavus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistruotas valdas, parama teikiama valdos perėmėjui. Šių taisyklių 35 punkte nustatyta, kad jei visa valda perduodama po to, kai valdos perdavėjas jau yra pateikęs paraišką, bet dar neįvykdęs visų reikalavimų, nustatytų pagal priemones MPŪV, Natura 2000 žemės ūkyje ir Natura 2000 miškų ūkyje, valdos perdavėjui parama neskiriama. Tokiu atveju parama skiriama valdos perėmėjui, jei: 35.1. valdos perėmėjas po paraiškų surinkimo termino pabaigos iki lėšų pervedimo pareiškėjui dienos informuoja Agentūrą apie valdos perėmimą, pateikdamas pranešimą apie valdos perėmimą, prašymą skirti paramą bei valdos perėmimo faktą patvirtinančius dokumentus (žemės, kito nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, panaudos ar kt. sutarties kopiją, paveldėjimo teisės liudijimo kopiją ar pan.) savivaldybei (seniūnijai) pagal valdos registravimo vietą; 35.2. valdos perėmėjas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų ir vykdyti reikalavimus, kurie kyla iš perdavėjo paraiškos pagal priemones MPŪV, Natura 2000 žemės ūkyje ir / ar Natura 2000 miškų ūkyje. Valdos perėmėjas per 30 kalendorinių dienų nuo valdos perėmimo dienos privalo perduoti pasikeitusius valdos registravimo duomenis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrui (36 punktas) Jei visa valda perduodama po to, kai valdos perdavėjas jau yra pateikęs paraišką ir yra įvykdęs visus reikalavimus, nustatytus pagal priemones MPŪV, Natura 2000 žemės ūkyje ir/ar Natura 2000 miškų ūkyje, jis turi informuoti Agentūrą apie valdos perdavimą (išskyrus valdos perdavėjo mirties atveji, kuomet prisiimti atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų ir informuoti Agentūrą apie valdos perėmimą pagal 35.1 ir 35.2 punktuose nustatytus reikalavimus turi valdos perėmėjas; 37 punktas). Valdos perėmėjas prisiima atsakomybę toliau laikytis įsipareigojimų, kurie kyla iš perdavėjo paraiškos gauti paramą. Perėmėjas įsipareigojimų laikotarpiu neturi teisės dar kartą perduoti tos pačios valdos, išskyrus nenugalimos jėgos (force majeure) atvejus (38 punktas). Įvertinus šias MPŪV taisyklių nuostatas, matyti, kad valdos perėmėjas turi atlikti šiose taisyklėse nustatytus veiksmus, taigi, ne vien valdos perdavėjas laikomas atsakingu MPŪV taisyklių prasme.

Pareiškėja šiuo atveju neneigia, kad ji pagal MPŪV taisyklių 37 punktą, turėjo informuoti apie valdos perdavimą ir teigia, kad ji maniusi, jog valdą perdavė A. D., kuris nepertraukiamai deklaruotame plote vykdė veiklą, deklaravo, taigi, šį reikalavimą įvykdė.

Byloje nustatyta, pareiškėja 2007-05-23 Agentūrai pateikė 2007 m. Paraišką, kurioje deklaravo 4,57 ha plotą tiesioginėms išmokoms bei paramai pagal MPŪV priemonę gauti. Šia paraiška ji prisiėmė įsipareigojimą ūkininkauti ne mažiau kaip penkerius metus nuo pirmos išmokos pagal šią priemonę gavimo (Komisijos byla, l. 63). Pareiškėjai Agentūra paramą išmokėjo 2009-11-16 (Komisijos byla, l. 58). paramą gavo skundžiamame Agentūros sprendime nustatyta, kad pagal MPŪV priemonę A. O. J. 2008 m. ir vėlesniais metais nebedeklaravo įsipareigoto ploto. Šios aplinkybės neginčija ir pareiškėja.

Pareiškėjos teigimu, ji žemės ūkio veiklą nutraukė perleidusi savo įsipareigojimus pagal minėtą paraišką A. D., t. y. 2007-10-03 dalies žemės sklypo su dalimi statinių pirkimo pardavimo sutartį, jam pardavė 305/650 ha ploto žemės sklypo dalį bendrojoje nuosavybėje (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teigia, kad sutarė su A. D., jog jis perims įpareigojimus toliau nepertraukiamai vykdyti žemės ūkio veiklą ir deklaruos įsigytą žemės sklypo plotą. Taip pat situaciją apibūdino ir A. D.. Centras Komisijai pateikė informaciją dėl valdos perregistravimo. A. D. 2008-05-16 pateikė Centrui prašymą pakeisti žemės ūkio ir kaimo valdos (duomenys neskelbtini) valdytoją A. O. J. į kitą valdytoją – A. D. (Komisijos byla, l. 81), remiantis 2007-10-03 sudarytu žemės sklypo perdavimo-priėmimo aktu. Pareiškėja A. O. J. Centrui 2008-05-29 pateikė prašymą išregistruoti ją iš žemės ūkio valdos (duomenys neskelbtini) valdytojos (Komisijos byla, l. 82). Centras 2014-10-17 raštu Nr. 1S-7070 (Komisijos byla, l. 80) Komisijai pateikė informaciją, kad A. D. 2008-05-16 prašymas nebuvo įvykdytas, kadangi tokį prašymą turėjo rašyti A. O. J..

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-27 nutarimu Nr. 1351 patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatų 13.12 punkte nustatyta, kad Centras, be kita ko, teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja ir raštu teikia atsakymus į raštu gautus prašymus dėl valdų registravimo, duomenų tvarkymo ir teikimo. Akivaizdu, kad nei pareiškėja, nei A. D. negalėjo žinoti, jog pastarojo prašymas dėl valdos valdytojo pakeitimo yra neįvykdytas. Šiuo atveju, būtent Centrui ne formaliai įgyvendinant jam suteiktas funkcijas, pareiškėja būtų galėjusi pateikti tinkamą prašymą, jei apie tai ji būtų buvusi informuota, o valdos perėmėjas būtų buvęs įregistruotas Centre. Taigi, ne nuo pareiškėjos ar A. D., o nuo Centro netinkamai atliktos A. D. prašymo nagrinėjimo procedūros pareiškėjai kilo neigiamos pasekmės.

Nors Agentūra teigia, kad pareiškėja Agentūros neinformavo apie įsipareigojimų perleidimą ir Agentūra negalėjo apie tai žinoti, tačiau akivaizdu, kad Agentūra nevertino susiklosčiusių faktinių aplinkybių dėl valdos perregistravimo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ar A. D. būtų buvę informuoti apie tai, kad pateikė netinkamą prašymą ir kad turi teikti kitą prašymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad Agentūra pati būtų kreipusis į pareiškėją ir prašiusi paaiškinti dėl valdos perdavimo aplinkybių.

Agentūra ginčijamame sprendime nurodė, kad pakartotinai įvertino 2007 m. Paraišką, tačiau sutiktina su Komisija, kad Agentūra nenurodė, kokias konkrečias administravimo procedūras (administraciniai, kryžminiai ar kt. patikrinimai) atliko dėl 2007 m. Paraiškos vertinimo.

Agentūra, priimdama 2009-11-02 sprendimą dėl 891,38 Lt dydžio kompensacinės išmokos skyrimo priėmimo ir minėtos kompensacinės išmokos išmokėjimo, turėjo žinoti ir neneigė, kad žinojo, jog pareiškėja nuo 2008 m. paraiškų pagal MPŪV priemonę ar kitas priemones neteikė, todėl ir vėlesnių įsipareigojimų pagal MPŪV priemonę nuo 2008 m. neturėjo prisiimti. Be to, Agentūra, vertindama A. D. 2008-06-13 (Komisijos byla, l. 50, 51–57), 2009-06-08 (Komisijos byla, l. 43–48), 2010-05-06 (Komisijos byla, 1. 40–41), 2011-05-06 (Komisijos byla, 1. 35–37) teiktas paraiškas turėjo matyti, kad jis lauką Nr. 1 (duomenys neskelbtini), kuris buvo deklaruotas pareiškėjos 2007 m. Paraiškoje (nuo 2011 m. – lauką Nr. 1 (duomenys neskelbtini), deklaravo pagal programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“. Nors Agentūra teigia, kad tokių duomenų savaime ji neturėjo vertinti, tačiau būtent jai kyla pareiga tinkamai administruojant paraiškas išsiaiškinti ir įvertinti deklaracijose pateiktus duomenis prieš skiriant išmokas. Šiuo atveju Agentūra netinkamai įgyvendino administracinę procedūrą, kas ir lėmė netinkamą pareiškėjos 2007 m. Paraiškos administravimą. Agentūra neįrodė, kad ne tai, jog pareiškėja neinformavo apie įsipareigojimų perdavimą ir dėl egzistavusių aplinkybių, o dėl pačios Agentūros neveikimo Agentūra netinkamai įgyvendino administracinės procedūros veiksmus.

Sutiktina su Komisijos vertinimu, kad MPŪV taisyklių 31.1 punktas įsipareigojimų vykdymą sieja su išmokos išmokėjimu, t. y. šiuo atveju pareiškėjai išmoka išmokėta 2009-11-16, todėl ir įsipareigojimas ūkininkauti ne mažiau kaip 5 metus nuo pirmosios išmokos gavimo yra siejamas būtent su išmokos išmokėjimu. Agentūra teigia, kad pareiškėja prisiėmė įsipareigojimus, pateikdama 2007 m. Paraišką. Pareiškėja pasirašė, kokius įsipareigojimus ji prisiima, tačiau negalėjo prisiimti įsipareigojimo, kurio pradžia siejama su pirmosios išmokos išmokėjimu, o ne su minėtos paraiškos pateikimu. Byloje yra neginčytini duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėja 2008 m. neteikė deklaracijos pagal MPŪV priemonę, pagal pirkimo-pardavimo sutartį trečiajam suinteresuotam asmeniui pardavė žemės sklypo dalį, kurią pastarasis deklaravo, t. y. tęsė žemės ūkio veiklą. Taigi, nors formaliai pareiškėja dėl nuo jos nepriklausiusių aplinkybių ir neinformavo Agentūros apie valdos perdavimą, tačiau faktinė situacija patvirtina, kad valdos perdavimas yra įvykęs ir čia pareiškėjos kaltės ar sąmoningo neteisingų duomenų pateikimo nebuvo. Sutiktina su Komisijos vertinimu, kad pareiškėja sąžiningai klydo dėl valdos perdavimo ir ne dėl jos pačios netinkamai atliktų veiksmų, o dėl Centro ir Agentūros netinkamai atliktų veiksmų. Vien formalus aplinkybių vertinimas, kad pareiškėja nepranešė Agentūrai apie valdos perdavimą, nevertinant realiai egzistavusių kitų aplinkybių, rodo, kad Agentūra tik formaliai atliko jai suteiktas funkcijas, administruodama pareiškėjos 2007 m. Paraišką.

Agentūra teigia, kad pareiškėja buvo nesąžininga ir jai turėjo būti taikomas 10 m. bendrasis senaties terminas.

Agentūra skundžiamąjį sprendimą priėmė praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo kompensacinės išmokos išmokėjimo 2009-11-16 pagal Agentūros 2009-11-02 sprendimą, kurios teisėtumas niekada nebuvo ginčytas. Reglamente Nr. 796/2004 nustatyta, kad, jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį. Straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu išmoka buvo netinkamai skirta dėl kompetentingos arba kitos institucijos padarytos klaidos ir jeigu tokios klaidos ūkininkas pagrįstai galėjo neaptikti. Tačiau, jeigu klaida yra susijusi su faktiniais elementais, kurie yra svarbūs atitinkamai išmokai skaičiuoti, pirmoji, pastraipa taikoma tiktai tuomet, jei apie sprendimą dėl susigrąžinimo nebuvo pranešta per 12 mėnesių nuo išmokėjimo datos. Straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu nuo pagalbos išmokėjimo dienos iki pirmojo kompetentingos institucijos pranešimo pateikimo pagalbos gavėjui apie netinkamą pagalbos išmokėjimą praėjo daugiau kaip dešimt metų. Tačiau pirmojoje pastraipoje nurodytas laikotarpis apribojamas iki ketverių metų, jeigu pagalbos gavėjas elgėsi sąžiningai (73 str. 1, 4, 5 d.).

Kaip nustatyta anksčiau, Agentūra pareiškėjos nesąžiningumo fakto neįrodė. Jokių duomenų nei Komisijai, nei teismui, kurie leistų abejoti pareiškėjos sąžiningumu, nepateikė. Akivaizdu, kad pareiškėja 2007 m., pateikusi Paraišką, pagrįstai tikėjosi kompensacinių išmokų už 2007 m., maniusi tinkamai įvykdžiusi prisiimtus įsipareigojimus, Agentūros 2009-11-02 sprendimas laikytinas teisėtu, nes nepanaikintas, taigi pareiškėja neturėjo pagrindo manyti, jog paramą pagal 2007 m. Paraišką, gavo neteisėtai. Be to, pardavusi dalį sklypo ir sutarusi su A. D., kad jis perima įsipareigojimus, pastarasis pranešė apie valdos perregistravimą, tačiau ne dėl jo ar pareiškėjos netinkamų veiksmų šio prašymo Centras nenagrinėjo ir apie galimybę pateikti tinkamą prašymą nepranešė, todėl pareiškėja neturėjo pagrindo abejoti, jog elgėsi nepažeisdama 2007 m. Paraiškos reikalavimų. Kadangi pareiškėja manė, kad teisėtai perdavė valdą A. D., todėl vėlesnes paraiškas jis, kaip valdos perėmėjas, ir teikė Agentūrai. A. D. valia perimti pareiškėjos žemės ūkio valdą matyti ir iš Centrui pateikto jo 2008-05-14 prašymo. Agentūra teismui nepateikė duomenų, kurie paneigtų, jog A. D. ir pareiškėja žinojo apie valdos neperėmimą, tačiau sąmoningai, klaidindami Agentūrą, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir nevykdė prisiimtų įsipareigojimų.

Sutiktina su Komisijos išvada, kad pareiškėja sąžiningai klydo dėl minėtų įsipareigojimų perleidimo (jo tinkamumo) ir padarė teisingą išvadą, kad tiek vienerių, tiek 4 metų senaties terminus susigrąžinti 891,38 Lt kompensacinę išmoką, kurie skaičiuotini šiuo atveju nuo 2009-11-16 (išmokos išmokėjimo), Agentūra yra praleidusi, todėl jos 2014-07-23 sprendimas negali būti laikytinas teisėtu ir pagrįstu bei atitinančiu VAĮ 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniams aktui keliamus reikalavimus.

Be to, ginče prioritetas teiktinas teisingumui, t. y. teisingo, o ne formalaus sprendimo priėmimui ir vertintos konkrečios faktinės aplinkybes. Vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas. Jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Konstitucijos preambulėje. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995-12-22 nutarimas). Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-07-15 sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-1163-14 formuojamą praktiką).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija, vadovaudamasi Administracinių ginčų komisijų įstatymu ir Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatais jai suteikta kompetencija, visapusiškai ir objektyviai įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ginčijamas Komisijos sprendimas turi būti naikinamas. Atsižvelgus į tai, Agentūros skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėHenrikas SadauskasLiudmila Zaborovska