Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) – apeliacinį skundą A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), byloje dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu Kupiškio rajono apylinkės teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nesant A. M. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį buvo surašytas kaltinant jį tuo, kad jis 2016 m. spalio 31 d. 15.08 val. (duomenys neskelbtini), vairavo savo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis (2,36 ‰) girtumas) ir nepasirinkęs saugaus greičio nuvažiavo nuo kelio bei apgadino savo automobilį.Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą. Institucija cituoja skundžiamą nutarimą, pateikia savąjį byloje esančių įrodymų vertinimą.Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. ir liudytojų N. I., L. K. bei V. P. M. teisme duotais parodymais ir neatsižvelgė į tai, kad minėti asmenys iš esmės pakeitė parodymus, kuriuos davė pažeidimo padarymo dieną. Įvykio vietoje atsakomybėn patrauktas asmuo neigė vairavęs automobilį pats, bet vėliau prasitarė policijos pareigūnams, kad dabar praras teisę vairuoti ir automobilį. Norėdamas paneigti savo kaltę administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. turėjo pasakyti kas vairavo automobilį, bet tai jis padarė tik teisminio nagrinėjimo metu suradęs asmenį, kuris prisiėmė atsakomybę, nes turėjo pakankamai tam laiko. Be to, įvykio vietoje liudytojai N. I. ir L. K. rankų gestais nurodė, kad automobilį vairavo atsakomybėn patrauktas asmuo. Įvykio vietoje apie R. S. niekas neužsiminė. Minėti liudytojai įvykio vietoje galėjo sakyti tiesą, nes neturėjo pakankamai laiko ir galimybės susitarti dėl įvykio aplinkybių pakeitimo atsakomybėn patraukto asmens naudai. Tai, kad atsakomybėn patrauktas A. M. ir liudytojai L. K. bei N. I. įvykio vietoje buvo neblaivūs, nedraudė jų apklausti, jie savo mintis dėstė rišliai, suprato kas įvyko, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad įvykio vietoje jie sako netiesą. Liudytojas V. P. M. įvykio vietoje nurodė, kad matė iš automobilio išlipusius tris girtus asmenis, apie jokį ketvirtą asmenį neužsiminė, todėl kyla klausimas dėl R. S. dalyvavimo įvykyje. Taip pat apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė išsamiais, neprieštaraujančiais vienas kitam keturių policijos pareigūnų duotais parodymais, iš kurių galima spręsti, kad būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. ir padarė jam inkriminuojamą nusižengimą.Taip pat Institucija teigia, kad nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismas netaikė administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojams N. I., L. K., V. P. M., nes minėti asmenys teismo posėdyje pripažino, kad įvykio dieną melavo policijos pareigūnams, nors priimant jų paaiškinimus ir pasirašė už atsakomybę duodant melagingus parodymus. Kartu Institucija pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. už panašaus pobūdžio pažeidimą buvo baustas anksčiau, taip pat jis po šioje byloje tirto įvykio padarė dar 4 įvairius teisės pažeidimus, jis pripažino, kad būdamas neblaivus daro įvarius pažeidimus. Tokie šio asmens veiksmai, Institucijos manymu, rodo, kad jo daromi nusižengimai yra tyčiniai ir gali kartotis.Apibendrindama visus šiuos duomenis Institucija mano, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių atsakomybėn patraukto A. M. kaltę dėl jam inkriminuojamų pažeidimų padarymo, o apylinkės teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų ir nepagrįstai nutraukė administracinę bylą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Jis cituoja skundžiamą nutarimą, pateikia savąjį byloje esančių įrodymų vertinimą ir mano, kad apylinkės teismas visapusiškai ir pilnai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą.Apeliacinis skundas atmetamas.Šioje byloje atsakomybėn patrauktas A. M. buvo kaltinamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad, be kita ko, jis vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis (2,36 ‰) girtumas). Šiuo metu už tokią veiką Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė. Todėl 2015 m. birželio 25 d. Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3¹ straipsnio prasme, A. M. veikas perkvalifikuoti ir toliau procesą šioje byloje vesti pagal ANK nėra teisinio pagrindo.Apygardos teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje yra nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuostata yra glaudžiai susijusi su kitu teismų praktikoje įtvirtintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo argumentavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland). Kita vertus, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apygardos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland).ATPK 256 ir 257 straipsniuose suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu bei teisine sąmone. Proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareikšti savo nuomonę dėl įrodymų galios. Tačiau nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra teismo teisė ir pareiga, todėl klausimų, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos, o kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, sprendimas yra tik teismo (teisėjo) kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnį 4 dalį asmenį galima patraukti tik tuomet, kai jis vairuoja transporto priemonę būdamas neblaiviu (nustatomas 1,51 ‰ ir didesnis neblaivumo (girtumo) laipsnis), o pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį – kai asmuo padaro kitus, ATPK nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Čia apygardos teismas pažymi, jog vienas iš pagrindinių objektyviųjų administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M. inkriminuotų ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų sudėties požymių yra transporto priemonės vairavimas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonės vairavimas yra transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Pagal šioje byloje esančius duomenis seka, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį rado šalia automobilio, tuo metu jis automobilio nevaldė, t. y. nevairavo. O tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam A. M. buvo inkriminuotos veikos, padarytos vairuojant transporto priemonę, t. y. prieš nuvažiavimą nuo kelio ir atsitrenkimą į medį.Tačiau iš šioje byloje esančių duomenų galima tik daryti prielaidą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M., prieš nuvažiuodamas nuo kelio ir atsitrenkdamas į medį, galėjo vairuoti automobilį. Įvykį tyrę ir apylinkės teisme apklausti policijos pareigūnai patys tiesiogiai nematė, kad būtent atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo automobilį prieš nuvažiuodamas nuo kelio ir atsitrenkdamas į medį. Tai, kad policijos pareigūnai tiksliai nežinojo, kas iš tiesų vairavo automobilį, rodo pačių policijos pareigūnų veiksmai įvykio vietoje – iš pradžių jie, rinkdami įrodymus įvykio vietoje, darė prielaidą, kad galėjo įvykti eismo įvykis, t. y. kad į medį atsitrenkusį automobilį galėjo vairuoti ne automobilio savininkas (atsakomybėn patrauktas asmuo), o kitas asmuo, todėl jie atliko atitinkamus matavimus, girtumą nustatė ne vieno konkretaus asmens, o visų trijų šalia automobilio buvusių asmenų ir pan. Vėliau policijos pareigūnai savo manymą, kad automobilį galėjo vairuoti konkrečiai atsakomybėn patrauktas asmuo, grindė tik vieno iš liudytojų – L. K. paaiškinimu įvykio vietoje. Tačiau įvykio vietoje L. K. buvo neblaivus (jam nustatytas 2,28 ‰ girtumas) (20 b. l.), t. y. jis buvo tokioje fiziologinėje būklėje, kuomet žmogui gerokai sunkiau orientuotis aplinkoje, tinkamai ją suvokti ir, be jokių abejonių, objektyviai paaiškinti atitinkamas aplinkybes, o apylinkės teisme šis liudytojas, jau būdamas blaivus, tokį savo paaiškinimą paneigė. Tokiu būdu besąlygiškai remtis neblaivaus liudytojo L. K. duotais parodymais ir išskirtinai vien tik šio liudytojo parodymais paremta visų policijos pareigūnų pozicija, negalima.Būtina įvertinti ir tai, kad nė vienas apylinkės teisme apklaustas liudytojas nepatvirtino policijos pareigūnų pozicijos, t. y. kad automobilį vairavo būtent atsakomybėn patrauktas A. M.. Atvirkščiai, dauguma liudytojų (iš viso apylinkės teisme buvo apklausti aštuoni liudytojai, neskaitant policijos pareigūnų) tvirtino matę, kad prieš pat įvykį automobilį galimai vairavo kitas asmuo. Jokių duomenų, neginčijamai patvirtinančių, kad atsakomybėn patrauktas A. M., prieš nuvažiuodamas nuo kelio ir atsitrenkdamas į medį, vairavo automobilį, byloje nėra. Tokiu būdu byloje esant pagrįstoms abejonėms nė vienos iš administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotų veikų policijos pareigūnai negalėjo inkriminuoti.Negalima nekreipti dėmesio ir į kitas aiškiai matomas policijos pareigūnų padarytas klaidas ir jų darbo trūkumus tiriant šį įvykį bei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, kuriame išdėstomi kaltinimai konkrečiam asmeniui padarius konkrečius pažeidimus, todėl šis procesinis dokumentas turi būti surašytas tik išsamiai ir objektyviai ištyrus visas aplinkybes ir neginčijamai nustačius, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamus pažeidimus. Tai reiškia, kad analogiškai, kaip ir kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje, administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti surašytas paskutinis, prieš tai atlikus visus kitus procesinius veiksmus ir jo surašymu faktiškai baigiamas tyrimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Tačiau šioje byloje iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo policijos pareigūnai surašė tarnybinius pranešimus, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, apklausė liudytojus V. P. M., L. K. ir N. I., užfiksavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojų L. K. bei N. I. neblaivumo faktą bei nušalino automobilio savininką nuo transporto priemonių vairavimo (6, 8, 17–24 b. l.). Kitus veiksmus (atspausdino duomenis apie atsakomybėn patraukto A. M. asmens duomenis, jo teistumą ir baustumą administracine tvarka, apie transporto priemonę, pranešė apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (9–16, 25 b. l.)) policijos pareigūnai atliko jau po protokolo surašymo (4–5 b. l.). Pažymėtina, kad tuo medžiagos tyrimas buvo baigtas. Su atsakomybėn patrauktu asmeniu šalia automobilio įvykio vietoje buvę liudytojai L. K. ir N. I. tyrimo metu buvo apklausti tik būdami neblaivūs, todėl įvykio vietoje šių proceso dalyvių apklausų metu gautus duomenis laikyti patikimais negalima. Pažymėtina, kad atsakomybėn patraukto asmens policijos pareigūnai iš viso neapklausė (būdamas neblaivus jis atsisakė duoti paaiškinimus, o su blaiviu juo niekas iš policijos pareigūnų nebendravo), taip pat jie neapklausė ir blaivių liudytojų L. K. bei N. I.. Policijos pareigūnai net nesistengė to padaryti per kiek įmanoma trumpesnį laiką nuo įvykio, ypatingai apklausti įvykio metu automobilį vairavusį asmenį nurodžiusį ir išsiblaiviusį liudytoją L. K.. Be to, tirdami įvykį policijos pareigūnai nenustatė ir neapklausė kitų galimų įvykio liudytojų, apie juos administracinio teisės pažeidimo protokole nieko nenurodė, nors pagal bylos duomenis matyti, jog jų buvo ne vienas (4 b. l.). Tai tik patvirtina, kad policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokolą atsakomybėn patrauktam A. M. surašė visiškai atmestinai atlikę savo pareigas ir tinkamai neišsiaiškinę bei neištyrę visų bylos aplinkybių. Apygardos teismo manymu, šios tyrimo metu policijos pareigūnų padarytos grubios klaidos turėjo esminės įtakos skubotai ir klaidingai Institucijos pozicijai dėl atsakomybėn patraukto asmens kaltės.Apygardos teismui Institucija kartu su apeliaciniu skundu nepateikė naujų esminių duomenų, kurie apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi, kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame nutarime ir kurie leistų nors kiek suabejoti apylinkės teismo išvadomis. Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis, spėjimais ar abejotinais įrodymais, todėl įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir nesant neginčijamų atsakomybėn patraukto A. M. kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus įrodymų apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena, šiuo atveju yra teisėtas, pagrįstas ir motyvuotas.Apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teismas turėjo taikyti administracinę atsakomybę už melagingų parodymų davimą liudytojams N. I., L. K. ir V. P. M.. Tačiau liudytojas V. P. M. nuo pat pradžių, iš esmės visąlaik nuosekliai tvirtino, kad jis nematė, kuris iš šalia automobilio buvusių asmenų vairavo automobilį. O liudytojai N. I. ir L. K. įvykio metu, kuomet davė tarpusavyje prieštaraujančius parodymus, su atsakomybe už melagingų parodymų davimą buvo supažindinti tuo metu, kai jie buvo neblaivūs (vienam nustatytas 2,62 ‰, o kitam 2,28 ‰ girtumas) ir jie negalėjo tinkamai suvokti šio supažindinimo esmės. Būdami blaivūs, įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir suvokdami tokio įspėjimo esmę, apylinkės teisme liudytojai N. I. ir L. K. davė iš esmės nuoseklius ir vienas kitam neprieštaraujančius parodymus. Vien tik tai, kad visų minėtų liudytojų parodymai nėra priimtini Institucijai nesuteikia pagrindo manyti, jog jie yra melagingi. Esant tokiai situacijai liudytojų N. I., L. K. ir V. P. M. atsakomybė už melagingų parodymų davimą negalima.Apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės – tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. už panašaus pobūdžio pažeidimą jau buvo nubaustas anksčiau, kad jis po šioje byloje tirto įvykio padarė dar 4 įvairius teisės pažeidimus ir kad jis pripažino, jog būdamas neblaivus daro įvarius pažeidimus – neįrodo atsakomybėn patraukto A. M. kaltės dėl šioje byloje surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jam inkriminuotų veikų.Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes bei teisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Apylinkės teismo išvados dėl atsakomybėn patraukto A. M. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 17 d. nutarimą nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.