Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Linos Nainienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. J. gynėjos advokatės Kristinos Marčienės skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. J., kaltinamam nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 6 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. J. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymu.

2. V. J. pagal BK 284 straipsnį kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, t. y. V. J., veikdamas kartu su L. L., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2023 m. rugpjūčio 26 d. apie 18:30 val., siekdami pademonstruoti savo pranašumą ir viršenybę prieš viešoje vietoje pastebėtus asmenis, rodydami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, paniekindami elementarias moralės bei elgesio normas, įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be priežasties užpuolė viešoje vietoje - ant įvažiavimo į namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemą stovėjusiame, D. V. priklausančiame automobilyje Toyota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusius D. Š. ir T. Š.. L. L. tyčia vieną kartą ranka smogus D. Š. į kairės pusės žandikaulį, kas pastarajam sukėlė fizinį skausmą bei nusivijus iš automobilio išlipusį ir pagalbą norėjusį iškviesti T. Š., V. J. tyčia kumščiu vieną kartą smogė į minėto automobilio priekinio lango 100 Eur vertės stiklą, tokiu būdu jį sugadindamas, ne mažiau du kartus kumščiu smogė į minėto automobilio kairės pusės šoninio keleivio lango ir galinio dangčio lango stiklus, išdauždamas galinio dangčio lango stiklą, kurio vertė 150 Eur, tyčia ranka ne mažiau kaip penkis kartus smogė D. Š. į galvos sritį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas dešinėje ausyje, abiejų užausių srityje, galvos plaukuotoje dalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką, V. J. sukėlė nukentėjusiajam D. Š. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei įvykį mačiusiam nukentėjusiajam T. Š. sukėlė nemalonius išgyvenimus, dėl automobilio sugadinimo padarė nukentėjusiajai D. V. 250 Eur turtinę žalą. L. L. tyčia vieną kartą ranka smogė D. Š. į kairės pusės žandikaulį, kas pastarajam sukėlė fizinį skausmą bei vaikėsi iš automobilio išlipusį ir pagalbą norėjusį iškviesti T. Š.. Tokiais savo veiksmais, sutrikdžiusiais visuomenės rimtį ir tvarką, L. L. sukėlė nukentėjusiajam D. Š. fizinį skausmą, nukentėjusiajam T. Š. sukėlė nemalonius išgyvenimus.

3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. gegužės 28 d. nutartimi, teisiamajam V. J. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos bei paskelbta V. J. paieška. V. J. sulaikytas 2024 m. birželio 6 d.

4. Skundžiama Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutartimi V. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, suėmimo terminas nustatytas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 6 d. Suėmimo terminas paliktas galioti baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui nustačius, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo / pratęsimo pagrindai, t. y. pagrįstai manant, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir trukdys procesui. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skundu kaltinamojo V. J. gynėja advokatė Kristina Marčienė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutartį ir kaltinamajam paskirti švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. V. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, elektroninį paštą, kurie yra žinomi teismui, jais siunčiami V. J. skirti procesiniai dokumentai. V. J. gyvena kartu su gyvenimo drauge savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Byloje nėra duomenų, kad V. J. netinkamai vykdytų jam skirtus teismo įpareigojimus pagal vykdomą ankstesnį teismo nuosprendį. V. J. nuoširdžiai paaiškino neatvykimo į teismo posėdžius priežastis: 2024 m. balandžio 25 d. neatvyko, nes kitas kaltinamasis jį telefonu informavo, kad posėdis bus atidėtas dėl jo ligos, 2024 m. gegužės 23 d. neatvyko dėl jo paties (V. J.) ligos, apie tai jis informavo teismą telefonu. V. J. į teismo posėdžius neatvyko, nes dėl savo jauno amžiaus nesuprato baudžiamojo proceso. Naujų ikiteisminių tyrimų V. J. atžvilgiu nėra pradėta.

5.2. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismas 2024 m. birželio 7 d. nutartimi palikdamas galioti V. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą nesvarstė galimybės taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, taip pat nenurodė aplinkybių ir motyvų, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

5.3. Šioje byloje teismo posėdis yra paskirtas 2024 m. liepos 26 d. Tolimesnis bylos nagrinėjimo grafikas nenumatytas. Kaltinamajam yra inkriminuotas tik vienas nusikalstamos veikos epizodas, nusikalstama veika yra laikytina nesunkiu nusikaltimu, todėl tikėtina, kad baudžiamoji byla bus išnagrinėta paskirtą teismo posėdžio datą, todėl apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, spręstina dėl V. J. paskirto suėmimo termino sutrumpinimo iki 2024 m. liepos 26 d.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo V. J. gynėja advokatė K. Marčienė prašė skundą tenkinti.

7. Prokuroras prašė skundą atmesti, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

8. Kaltinamojo V. J. gynėjos advokatės K. Marčienės skundas atmestinas.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo V. J. gynėjos skundo argumentus ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, pateiktą teismui, konstatuoja, kad Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismas 2024 m. birželio 7 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai paliko galioti kaltinamajam V. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, nustatydamas dviejų mėnesių jos taikymo terminą nuo kaltinamojo sulaikymo dienos.

10. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Skundą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai pateiktoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32545-23 yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad V. J. galėjo įvykdyti nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Tokie duomenys yra nukentėjusiųjų D. V., T. Š., D. Š. parodymai, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai, teismo medicinos specialisto išvada ir kita rašytinė bylos medžiaga. Duomenų pakankamumo kriterijus kaltinamojo skunde nėra ginčijamas, todėl nesant pagrindo juo abejoti dėl šios aplinkybės išsamiau nepasisakytina. Sprendžiant suėmimo taikymo / pratęsimo klausimą šie duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo prasme, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija.

11. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismas skundžiama 2024 m. birželio 7 d. nutartimi paliko galioti kaltinamajam V. J. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė jos taikymo terminą, konstatavęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus, t. y. manant, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir trukdys procesui.

12. Nagrinėjamoje byloje V. J. kaltinamas vienos nesunkios nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu. Už šią nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas yra numatęs alternatyvias bausmes - viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Vis tik, kaip teisingai pažymėta kaltinamojo gynėjos skunde vien tik asmeniui gresianti laisvės atėmimo bausmė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad yra pagrindas skirti griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą. Skiriant suėmimą (ar nagrinėjamu atveju paliekant jį galioti, nustatant jo taikymo terminą) BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiama į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis), todėl spręsdamas šio suėmimo taikymo pagrindo egzistavimo klausimą V. J. atveju, apylinkės teismas pagrįstai vertino ir kaltinamojo asmenybę, konstatuodamas, kad nutarties priėmimo metu V. J. niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl tikimybė, kad jis atvyks į kitus teismo posėdžius buvo abejotina, juo labiau, kad prieš tai į tris posėdžius, vykusius 2024 m. balandžio 25 d., gegužės 23 d., gegužės 28 d. jis neatvyko be pateisinamų priežasčių.

13. Bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad V. J. nesaisto jokie tvirti darbiniai ryšiai, kurie galėtų sulaikyti jį nuo pabėgimo (pasislėpimo). Remiantis teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančiu išrašu apie asmens darbovietes, matyti, kad V. J. laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. iki rugsėjo 4 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki gruodžio 27 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. vasario 9 d. iki vasario 27 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. balandžio 9 d. iki gegužės 6 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki skundžiamos nutarties priėmimo, jokių darbinių ryšių nei Lietuvoje, nei kur nors kitur užmezgęs nebuvo. Apygardos teismas sutinka, kad vien tik darbo neturėjimas negali lemti griežčiausios kardomosios priemonės taikymo kaltinamajam, sprendžiant dėl suėmimo pagrįstumo ir rizikos slapstytis, turi būti vertinama ir kiek asmens turimi socialiai ryšiai yra tvirti ir ar rizika juos prarasti gali atgrasyti nuo bandymo pasislėpti. Remiantis bylos medžiagoje esančiais duomenimis, V. J. yra nevedęs, nepilnamečių vaikų ar kitų materialiai išlaikomų asmenų neturi (t. 2, b. l. 39). Vien skunde minimi formalūs faktai, kad asmuo turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su gyvenimo drauge, savaime nėra asmens pasislėpimo riziką eliminuojantis veiksnys.

14. Šią riziką didina ir tai, kad kaltinamasis V. J. anksčiau buvo teistas penkis kartus, iš jų – net 4 kartus už viešosios tvarkos pažeidimus bei vieną kartą už nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 42-49), kas rodo, jog kaltinamajam būdingas pasikartojantis neteisėtas ir visuomenei pavojingas elgesys yra tapęs V. J. gyvenimo būdu. Šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką V. J. kaltinamas padaręs neišnykus ankstesniam teistumui, po to kai paskutiniu teismo nuosprendžiu bausmės vykdymas jam buvo atidėtas. Be to, remiantis administracinių nusižengimų registro išrašu, V. J. yra baustas administracine tvarka devynis kartus, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra (t. 2, b. l. 51-59).

15. Pirmiau aptartos aplinkybės neabejotinai yra svarbios sprendžiant dėl J. J. bėgimo (slėpimosi) tikimybės, tačiau lemiamą reikšmę konstatuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą, nagrinėjamoje situacijoje, visgi turi kaltinamojo elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. J., kuriam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tris kartus be pateisinamos priežasties neatvyko į numatytus teismo posėdžius, taip pažeisdamas jam taikytą švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

16. Byla 2024 m. kovo 21 d. apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta nagrinėti teismo posėdžiuose 2024 m. balandžio 11 d. ir 2024 m. balandžio 25 d. (t. 2, b. l. 111-113). 2024 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu kaltinamieji V. J. ir L. L. išreiškė procesinę teisę turėti gynėjus, prašė atidėti teismo posėdį (t. 2, b. l. 138-139). Teismas šį prašymą tenkino. 2024 m. balandžio 25 d. į teismo posėdį teisiamieji V. J. ir L. L. neatvyko (t. 2, b. l. 148). Teisiamasis L. L. telefonu informavo teismą, kad serga ir negali atvykti į paskirtą teismo posėdį. Teisiamojo V. J. neatvykimo į teismo posėdį priežastys nebuvo žinomos. Teismas, neatvykus teisiamiesiems, atidėjo teismo posėdį ir iš anksto numatė du teismo posėdžius – 2024 m. gegužės 23 d. ir 2024 m. gegužės 28 d. 2024 m. gegužės 23 d. teisiamieji į teismo posėdį neatvyko. Teisiamasis V. J. telefonu informavo teismą, kad serga ir negali atvykti į paskirtą teismo posėdį (t. 2, b. l. 150). Pasižadėjo teismui pristatyti tai patvirtinančią medicininę pažymą, tačiau to nepadarė. Teisiamojo L. L. neatvykimo į teismo posėdį priežastys nebuvo žinomos. Teismas, neatvykus teisiamiesiems, atidėjo teismo posėdį. 2024 m. gegužės 28 d. teisiamasis V. J. į teismo posėdį neatvyko (t. 2, b. l. 152-153). V. J. apie teismo posėdžio datą ir vietą informuotas tinkamai ir laiku (t. 2, b. l. 149). 2024 m. gegužės 28 d. teismas nutartimi teisiamajam V. J., kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė į kardomąją priemonę - suėmimą dviem (2) mėnesiams nuo sulaikymo dienos bei paskelbė jo paiešką (t. 2, b. l. 158-161). V. J. sulaikytas 2024 m. birželio 6 d. 2024 m. birželio 7 d. teismo posėdžio metu, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo patvirtinimo, V. J. paaiškino, jog žinojo apie teismo posėdžius. Nurodė, jog į 2024 m. balandžio 25 d. posėdį nevyko, nes žinojo, kad serga kitas kaltinamasis L. L.. Pats sirgo 2024 m. gegužės 23 d., todėl į teismo posėdį neatvyko. Į medikus nesikreipė, todėl pažymos teismui pateikti negali. Į 2024 m. gegužės 28 d. teismo posėdį neatvyko, nes neturėjo lėšų. Pripažino, kad galėjo apie neatvykimą iš anksto informuoti teismą. Skunde dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo V. J., gynėja advokatė K. Marčienė nurodė, kad V. J. teismui nuoširdžiai paaiškino neatvykimo į teismo posėdžius priežastis: 2024 m. balandžio 25 d. neatvyko, nes kitas kaltinamasis jį telefonu informavo, kad posėdis bus atidėtas dėl jo ligos, 2024 m. gegužės 23 d. neatvyko dėl savo paties ligos, apie tai jis informavo teismą telefonu. V. J. į teismo posėdžius neatvyko, nes dėl savo jauno amžiaus nesuprato baudžiamojo proceso.

17. Visgi apygardos teismo vertinimu, tokie kaltinamojo pasiteisinimai yra deklaratyvūs ir nepaneigia fakto, kad jis suprato baudžiamąjį procesą, žinojo, kad jam yra paskirta kardomoji priemonė ir kokie jam taikomi įpareigojimai. Bylos duomenimis, 2023 m. rugsėjo 7 d., jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant kaltinamąjį nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 35-37). Tuo pačiu nutarimu V. J. buvo įspėtas dėl šios kardomosios priemonės pažeidimo pasekmių, t. y., kad tokiu atveju jam taikoma kardomoji priemonė gali būti pakeista griežtesne. Pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesuvokė šios kardomosios priemonės taikymo sąlygų ar jos pažeidimo padarinių, įvertinus tai, kad praeityje jis buvo teistas penkis kartus, nėra. Klaipėdos apygardos teismo vertinimu, kaltinamasis, šeštą kartą teisiamas, turėjo žinoti savo kaip kaltinamojo pareigą dalyvauti teismo posėdžiuose, bet teisme vykstančiam baudžiamajam procesui buvo abejingas ir į bylos nagrinėjimą be pateisinamos priežasties neatvyko net tris kartus.

18. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Ši baudžiamoji byla 2024 m. vasario 22 d. buvo perduota teismui (t. 2, b. l. 95), 2024 m. kovo 21 d. ji buvo perduota teisiamajam posėdžiui (t. 2, b. l. 111-113), o keturi pirmieji teismo posėdžiai, be kitų priežasčių, neįvyko ir dėl kaltinamojo V. J. kaltės. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, kaltinamojo dalyvavimą procese. Taigi, atsižvelgus į paminėtas aplinkybes ir kaltinamojo elgesį procese teismas privalėjo į tai reaguoti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje proceso stadijoje V. J. taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas pažeistų proporcingumo principą ir/ar jo procesines teises.

19. Byloje nustatytas atsainus kaltinamojo požiūris į jam paskirtus įpareigojimus, taikomą kardomąją priemonę ir teismo dedamas pastangas užtikrinti jo dalyvavimą bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme. Kaltinamojo asmenybė, taip pat ir daugkartiniai ankstesni teisės pažeidimai bei teistumai, aiškiai patvirtina, kad kaltinamasis daugeliu atveju yra abejingas teisei, jam paskirtoms poveikio priemonėms ir pareigoms. Šios aplinkybės niekaip neleidžia atmesti tolesnio jo pasislėpimo ir nedalyvavimo teisme rizikos, todėl nagrinėjamoje situacijoje BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas V. J. buvo nustatytas pagrįstai.

20. BPK 125 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, jog procesiniame sprendime, kuriuo skiriamas suėmimas, būtina nurodyti ne tik suėmimo skyrimo pagrindus ir sąlygas, tačiau ir faktines aplinkybes bei motyvus, kuriais remiantis nebuvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje nebuvo konkretizuotos, lakoniškai nurodant tik tiek, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Visgi šis skundžiamos nutarties trūkumas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo jos naikinti ar ją keisti, skiriant kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę ar keletą jų. Pirmiau išdėstytos aplinkybės dėl jokių darbinių, šeiminių ar socialinių V. J. ryšių nebuvimo, jo neatvykimo į teisiamuosius posėdžius, jam jau taikytos švelnesnės kardomosios priemonės pažeidimo, leidžia pagrįstai spręsti, kad švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo.

21. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. kardomąją priemonę – suėmimą, nurodė, kad egzistuoja suėmimo skyrimo pagrindas, numatytas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y., kad kaltinamasis, būdamas laisvėje trukdys procesui. Sprendžiant klausimą, ar kaltinamasis trukdys procesui, vertinama, ar byloje yra duomenų, atvirtinančių BPK 122 straipsnio dalyje numatytas aplinkybes: jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius ir 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Trukdymo procesui pavojus turi būti nustatomas vadovaujantis konkrečiais duomenimis. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus, todėl teismo išvada, kad kaltinamasis V. J., būdamas laisvėje gali pakenkti procesui, negali būti grindžiama spėjimais. Kaltinamojo vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme ar veikos pobūdis taip pat nėra kriterijai, pagal kuriuos galima spręsti apie trukdymą procesui. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad V. J., būdamas laisvėje gali trukdyti procesui, tačiau konkretūs duomenys, kurie leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl realios trukdymo procesui galimybės, nenurodyti.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, patikimų duomenų, kad kaltinamasis V. J. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas paveikti kitus asmenis (liudytojus ar kitą kaltinamąjį), sunaikinti ar paslėpti tyrimui reikšmingus daiktus, nėra. Įtariamasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, neigė ir nurodėm kad parodymus duos teisme. Vis dėlto įtariamo asmens neprisipažinimas ar dalinis prisipažinimas padarius nusikaltimus, atsisakymas duoti parodymus ar nenuoseklių parodymų davimas, nenoras atskleisti nusikalstamų veikų bendrininkus ir visų liudytojų neapklausimas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 50, 9 punktas). Suėmimas kaltinamajam V. J. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu paskirtas nepagrįstai. Iš skundžiamos nutarties aprašomosios dalies pašalinama nuoroda į egzistuojantį BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo pagrindą – pagrįstą manymą, kad įtariamasis būdamas laisvėje trukdys procesui.

23. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos / pratęsiamos siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Atsižvelgiant į bylos duomenų visumą, kaltinamojo V. J. asmenybę, jo socialinius ryšius, galbūt padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, pritartina skundžiamos nutarties išvadai, kad, kaltinamajam taikant švelnesnes kardomąsias priemones, BPK 119 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai negali būti pasiekti. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. birželio 7 d. nutartis, kuria kaltinamajam V. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Kaltinamojo du mėnesius patiriami suvaržymai yra proporcingi ir netruks neribotą laiką. Šioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant apsaugoti visuomenę, įvykdyti teisingumą dėl galbūt padaryto nusikaltimo yra pateisinamas, proporcingas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar BPK reikalavimų nepažeidžia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo V. J. gynėjos advokatės Kristinos Marčienės skundą atmesti.

Palikti galioti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismo 2024 m. birželio 7 d. nutartimi įtariamajam V. J. paliktą galioti kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams.

Iš Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teismo 2024 m. birželio 7 d. nutarties aprašomosios dalies pašalinti nuorodą į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo pagrindą – pagrįstą manymą, kad įtariamasis V. J. trukdys procesui.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.