Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arvydas Daugėla Baudžiamoji byla Nr. 1A-104-458/2014

Teisėjas Virginijus Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-78-1-044-2008-5

2014 m. vasario 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

gynėjams Raimondui Jurkai, Vaclovui Janušauskui, Alvydui Kvaščevičiui, Audronei Matiukienei, Adomui Litvinskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. pri­pa­žin­tas kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK (toliau BK) 146 str. 2 d. ir nuteistas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 151 str. 1 d. dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn., nuteistasis įpareigotas visą šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Nuosprendžiu į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2008-02-12 iki 2008-03-12.

R. J. pri­pa­žin­tas kal­tu pagal BK 146 str. 2 d. ir nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d., terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant nuteistąjį visą šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Nuosprendžiu į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2011-10-12 iki 2012-04-06.

Pagal BK 149 str. 2 d. R. J. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Nuosprendžiu M. P., D. D. išteisinti pagal BK 149 str. 2 d., o G. S. išteisintas pagal BK 149 str. 2 d. ir BK 150 str. 2 d., kadangi nustatyta, jog jie nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Nukentėjusiajai E. N. iš R. J. priteisti 1000 Lt, iš A. P. – 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, solidariai iš R. J. ir A. P. priteisti 320 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. ir A. P. nuteisti už tai, kad neteisėtai atėmė laisvę E. N., pavartodami fizinį smurtą, t. y. 2008 m. sausio 22 d., apie 1.30 val. nakties, veikdami bendrininkų grupe su M. P., D. D., G. S., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas jiems susitaikius su nukentėjusiąja, turėdami tikslą išsivežti E. N. iš jos namų, A. P. ir M. P. tyčia pavartoję fizinį smurtą – paėmę E. N. už rankų ir kojų – ją atnešė ir įsodino į šalia namo stovėjusį D. D. vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš nukentėjusiosios E. N. valią nuvežė ją į (duomenys neskelbtini) esančią D. D. sodybą, kurios gyvenamajame name prieš nukentėjusiosios valią E. N. ten laikė nuo 1.30 val. iki 6.45 val.

R. J., M. P., G. S. ir D. D. išteisintini, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių, numatytų BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d.

A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. perkvalifikuotos į BK 151 str. 1 d. A. P. nuteistas už tai, kad privertė E. N. lytiškai santykiauti grasindamas pavartoti fizinį smurtą bei kitokią psichinę prievartą – susidoroti su E. N. vaiku ir šeimos nariais, jeigu E. N. nesutiks su juo lytiškai santykiauti ir kitaip tenkinti lytinę aistrą, sunaikinti turtą – sudeginti namą, jeigu apie tai praneš namiškiams arba policijai.

Apeliaciniu skundu Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2012-06-27 nuosprendį pakeisti: dalį dėl A. P. pripažinimo kaltu pagal BK 151 str. 1 d., dėl R. J., M. P., D. D. išteisinimo pagal BK 149 str. 2 d., dėl G. S. išteisinimo pagal BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. P. pripažinti kaltu pagal BK 146 str. 2 d. dėl neteisėto laisvės atėmimo pavartojant smurtą ir paskirti jam 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 149 str. 2 d. dėl išžaginimo grupe asmenų ir paskirti jam 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 150 str. 2 d. dėl seksualinio prievartavimo bendrininkų grupe ir paskirti jam 4 m. ir 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą 4 m. ir 3 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2008-02-12 iki 2008-03-12. R. J. pripažinti kaltu pagal BK 146 str. 2 d. dėl neteisėto laisvės atėmimo pavartojant smurtą ir paskirti jam 1 m. laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 149 str. 2 d. dėl išžaginimo grupe asmenų ir paskirti jam 4 m. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įkaityti jo kardomojo kalinimo laiką nuo 2011-10-12 iki 2012-04-06. M. P. pripažinti kaltu pagal BK 149 str. 2 d. dėl išžaginimo grupe asmenų ir paskirti jam 4 m. laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. D. D. pripažinti kaltu pagal BK 149 str. 2 d. dėl išžaginimo grupe asmenų ir paskirti jam 4 m. laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. G. S. pripažinti kaltu pagal BK 149 str. 2 d. dėl išžaginimo grupe asmenų ir paskirti jam 4 m. laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 150 str. 2 d. dėl seksualinio prievartavimo grupe asmenų ir paskirti jam 4 m. laisvė atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl A. P. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 149 str. 2 d. ir BK 150 str. 2 d. į BK 151 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą bei patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagrįstai perkvalifikavo A. P. nusikalstamą veiką iš BK 149 str. 2 d., 150 str. 2 d. į BK 151 str. 1 d. ir A. P. nuteisė už tai, kad privertė E. N. lytiškai santykiauti grasindamas pavartoti fizinį smurtą bei kitokią psichinę prievartą – susidoroti su E. N. vaiku ir šeimos nariais, jeigu E. N. nesutiks su juo lytiškai santykiauti ir kitaip tenkinti lytinę aistrą, sunaikinti turtą – sudeginti namą, jeigu apie tai praneš namiškiams arba policijai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks A. P. nusikalstamų veikų vertinimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. P. kaltės klausimu padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, tinkamai kvalifikavo jo padarytas nusikalstamas veikas bei paskyrė nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį atitinkančias bausmes.

Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, jog Plungės rajono apylinkės teismas, pripažindamas A. P. kaltu pagal BK 151 str. l d., neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi nukentėjusiajai E. N. buvo grasinama smurtą pavartoti tuoj pat, pati E. N. A. P. veiksmus suprato kaip tiesioginę grėsmę, kad įvykio vietoje gali būti sumušta. Būdama jėga prieš savo valią atvežta į D. D. sodybą ji negalėjo imtis jokių priemonių, kad tas grasinimas nebūtų įvykdytas. Tačiau Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl grasinimo pavartoti smurtą ir kitokią psichinę prievartą prieš nukentėjusiąją E. N., kaltinamojo A. P. veika atitinka BK 151 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir yra visiškai įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais.

Pagal formuojamą teismų praktiką ly­ti­nis santykiavimas ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas gra­sinant pa­vartoti fi­zi­nį smur­tą (psi­chi­nis smur­tas) yra ta­da, kai nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens esa­mam ar ga­li­mam pa­si­prie­ši­ni­mui įveik­ti kal­ti­nin­kas pa­vartoja veiks­mus, ku­rie yra gra­si­na­mo­jo po­bū­džio, prieš nu­ken­tė­ju­sį as­menį. Gra­si­ni­mai pa­vartoti fi­zi­nį smurtą ga­li bū­ti iš­reiš­kia­mi žo­džiais (pa­vyz­džiui, tei­giant, kad jei nu­ken­tė­ju­sy­sis as­muo nesutiks lytiš­kai san­ty­kiau­ti ar ki­taip ten­kin­ti ly­ti­nę aist­rą su kal­ti­nin­ku, prieš jį bus pa­vartotas fizinis smurtas) ar­ba ki­to­kio po­bū­džio veiks­mais (pa­vyz­džiui, į nu­ken­tė­ju­sį­jį nu­krei­pia­mas pei­lis, šau­tu­vas ar ki­tas daik­tas, ku­riuo ga­li­ma su­ža­lo­ti kū­ną). Šis iš­ža­gi­ni­mo ar sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo po­žy­mis ap­ima tik gra­si­ni­mą pa­vartoti fi­zi­nį smur­tą. Ki­to­kio po­bū­džio gra­si­ni­mai ne­su­da­ro šio išža­gi­ni­mo ar seksu­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo po­žy­mio, ta­čiau ga­li ati­tik­ti ki­tą iš­ža­gi­ni­mo ar sek­su­a­li­nio prievartavimo po­žy­mį „ki­taip at­im­da­mas ga­li­my­bę prie­šin­tis“ ar­ba BK 151 straips­ny­je nu­ma­ty­to pri­ver­ti­mo lytiškai san­ty­kiau­ti nu­si­kal­ti­mo su­dė­ties po­žy­mius.

Iš­ža­gi­ni­mo ir sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo me­tu gra­si­na­ma pavartoti fi­zi­nį smur­tą tu­rint tikslą įveik­ti nu­ken­tė­ju­sio­jo pa­si­prie­ši­ni­mą, to­dėl lai­ko po­žiū­riu gra­si­ni­mas tu­ri bū­ti pa­da­ro­mas prieš lytinį san­ty­kia­vi­mą ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mą. Jei gra­si­ni­mas iš­sa­ko­mas po ly­ti­nio santykiavimo ar jam ne­pa­si­se­kus, to­kia vei­ka ga­li už­trauk­ti bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę pa­gal BK 145 straips­nį.

Iš­ža­gi­ni­mo ar sek­su­a­li­nio prie­var­ta­vi­mo me­tu gra­si­ni­mas sie­ja­mas su fi­zi­nio smur­to pavartojimu tuoj pat, jei nu­ken­tė­ju­sy­sis ne­su­tiks su kal­ti­nin­ko rei­ka­la­vi­mais. Jei ne­su­ti­ki­mo at­ve­ju gra­si­na­ma fi­zi­nį smur­tą pa­vartoti vė­liau kaip kerš­tą dėl nu­ken­tė­ju­sio­jo ne­su­ti­ki­mo su kal­ti­nin­ko rei­ka­la­vi­mu, vei­ka ne­ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 149 ar 150 straips­nį, ta­čiau pri­klau­so­mai nuo ap­lin­ky­bių ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 151 straips­nį.

Gra­si­ni­mas pa­pras­tai sie­ja­mas su fi­zi­nio smur­to pa­vartojimu prieš nu­ken­tė­ju­sį­jį. Jei grasina­ma pa­vartoti fi­zi­nį smur­tą prieš ki­tus as­me­nis, vei­ka ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­ma kaip išžaginimas ar sek­su­a­li­nis prie­var­ta­vi­mas tik tuo at­ve­ju, jei ki­tas as­muo yra to­je pa­čio­je vie­to­je kaip kal­ti­nin­kas ir nu­ken­tė­ju­sy­sis ar su juo pa­lai­ko­mas ry­šys, gra­si­na­ma prieš ki­tą žmo­gų smur­tą pavartoti tuoj pat, jei nu­ken­tė­ju­sy­sis ne­su­tiks su kal­ti­nin­ko rei­ka­la­vi­mais, ir toks gra­si­ni­mas pa­lau­žė nu­ken­tė­ju­sio­jo pa­siprie­ši­ni­mą (gra­si­na­ma ne­su­ti­ki­mo at­ve­ju su­muš­ti ar pa­grob­ti ta­me bu­te ar ki­to­je vie­to­je esan­tį maža­me­tį sū­nų ar li­go­tą mo­ti­ną, su­tuok­ti­nį ir pan.).

Iš­ža­gi­ni­mas ir sek­su­a­li­nis prie­var­ta­vi­mas tu­ri bū­ti at­ri­bo­tas nuo pri­ver­ti­mo ly­tiš­kai santykiau­ti, nu­ma­ty­to BK 151 straips­ny­je. BK 149, 150 ir 151 straips­niuo­se nu­ma­ty­ta bau­džia­mo­ji atsako­my­bė už prie­var­ti­nius ly­ti­nius san­ty­kius ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mą. Ta­čiau BK 151 straipsnio su­dė­tis ne­nu­ma­to fi­zi­nio smur­to pa­vartojimo kaip vie­no iš nu­ken­tė­ju­sio­jo va­lios palaužimo ele­men­tų. BK 151 straips­ny­je nu­ma­ty­tas gra­si­ni­mas ap­ima gra­si­ni­mą pavartoti­ fi­zi­nį smur­tą ir ki­to­kią psi­chi­nę prie­var­tą (pa­vyz­džiui, gra­si­ni­mas su­nai­kin­ti ar su­ga­din­ti nu­ken­tė­ju­sio­jo tur­tą, par­duo­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį pros­ti­tucijai ir pan.). Es­mi­nis BK 151 straips­nio skir­tu­mas nuo BK 149 ir 150 straips­nių yra ir tas, kad gra­si­ni­mai pri­ver­čiant ly­tiš­kai san­ty­kiau­ti yra nu­kreip­ti į jų įgyvendini­mą ne tuoj pat, o at­ei­ty­je.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. grasindamas susidoroti su E. N. vaiku ir jos namiškiais grasino tai padaryti ne tuoj pat, kadangi vaiko ir namiškių D. D. sodyboje nebuvo, grasino sunaikinti turtą ateityje – sudeginti namą, jeigu praneš namiškiams arba policijai. Tai, jog A. P. nevartojo prieš E. N. fizinio smurto ir negrasino jo pavartoti tuoj pat, įrodo pačios E. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, ji niekur neužsiminė, jog A. P. su ja įvykio vietoje elgėsi šiurkščiai, ją mušė ar grasino prieš ją pavartoti fizinį smurtą (b. l. 8–11, 12, 22–34, t. I, b. l. 58–65, t. IV), priešingai, ji teigė, kad D. D. sodyboje jai davė šiltą striukę, ji niekieno neverčiama kartu gėrė alkoholinius gėrimus, prieš lytinį santykiavimą su A. P. ji pati nusirengė, lytiškai santykiaudama tiek su A. P., tiek su kitais asmenimis, ji atsakydavo į jų glamones ir bučinius tuo pačiu ir net jautė malonumą (b. l. 22–34, t. I, b. l. 58–65, t. IV). A. P. ir kitų įtariamųjų parodymai apie tai, kad jis E. N. kitiems apibūdino kaip laisvo elgesio merginą, tą, kuri ,,duoda visiems“ ir kad su ja galima susitarti gražiuoju, be smurto, tik įrodo, kad A. P. neturėjo ketinimų pavartoti fizinį smurtą ir negrasino jo tuoj pat pavartoti, kadangi priešingai, jis stengėsi įkalbėti E. N. lytiškai su juo santykiauti, teigė, kad nori su ja turėti vaikų ir kad ją myli, šias aplinkybes patvirtino pati nukentėjusioji (b. l. 8–11, 22–34, t. I, b. l. 58–65, t. IV). O A. P. galbūt išsakytus grasinimus dėl susidorojimo su vaiku, namiškiais ir namo padegimo šiuo atveju galima vertinti tik kaip psichinę prievartą, psichologinį nukentėjusiosios valios palaužimą, o ne kaip realų grasinimą pavartoti smurtą, kadangi pati nukentėjusioji pripažino, kad A. P. veiksmai nebuvo šiurkštūs, jis ant jos nešaukė, tik kalbėjo įsakmiu tonu, vieną kartą kumščiu sudavė į sieną, prieš ją jokio fizinio smurto nevartojo ir negrasino jo pavartoti, priešingai, ją bučiavo ir glamonėjo (b. l. 22–34, t. I, b. l. 58–65, t. IV). Iš minėtų aplinkybių negalima daryti išvados, jog A. P. veiksmai galėjo sukelti E. N. realų įspūdį, jog jai grasinama tuoj pat pavartoti fizinį smurtą, t. y. ją sumušti, sukelti jai fizinį skausmą ir pan. Apeliaciniame skunde apskritai nepateikiama jokių motyvų, kodėl A. P. veiksmai ir žodžiai pasakyti E. N. įvykio metu galėtų būti vertinami kaip grasinimas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą. Todėl Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo motyvai dėl A. P. veikos perkvalifikavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nuosprendžio M. P., R. J., D. D. pagal BK 149 str. 2 d. ir nuosprendžio G. S. pagal BK 149 str. 2 d. ir BK 150 str. 2 d.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų (Gradinger v. Austria, no. 15963/90, judgement of 23 October 1995; Franz Fisher v. Austria, no. 37950/97, judgement of 29 May 2001; S. Z. v. Russia, no 14939/03, judgement of 10 February 2009, kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, 2K-686/2007, 2K-102/2008, 2K-7-68/2009).

Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudžiama vykdyti baudžiamąjį procesą dėl tos pačios nusikalstamos veikos esant prokuroro nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą (baudžiamoji byla Nr. 2K-570/2010). Pažymėtina, kad BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas neabejotinai prilygina nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baigiamajam procesiniam sprendimui, todėl BPK nustatyta atskira nutraukto proceso atnaujinimo tvarka – tokiais atvejais prokuroras privalo priimti atitinkamą nutarimą ((BPK 217 straipsnio 1 dalis). Pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva prokuroras gali atnaujinti ikiteisminį tyrimą, jei tam yra pagrindas. Ikiteisminis tyrimas atnaujinamas prokuroro nutarimu, panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Apie ikiteisminio tyrimo atnaujinimą pranešama įtariamajam, jo atstovui, gynėjui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui bei jų atstovams. Šie asmenys turi teisę apskųsti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (BPK 217 straipsnio 7 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos, yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamoje byloje nebuvo laikomasi nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarkos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 78-1-00044-08, M. P., D. D., R. J. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 146 str. 2 d. ir BK 149 str. 2 d., G. S. ir A. P. pareikšti įtarimai pagal BK 146 str. 2 d., BK 149 str. 2 d. ir BK 150 str. 2 d. Tačiau, vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro pavaduotojas 2008-12-12 nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl E. N. išžaginimo grupe asmenų ir seksualinio prievartavimo grupe asmenų D. D., G. S., R. J. ir M. P. nutraukė, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių šių įtariamųjų kaltę (b. l. 71–72, t. II). Kaltinimai dėl E. N. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo pagal BK 149 str. 1 d. ir BK 150 str. 1 d. buvo pareikšti A. P., o pagal BK 146 str. 2 d. dėl E. N. neteisėto laisvės atėmimo, veikiant bendrininkų grupe, A. P. ir R. J., 2009-05-25 kaltinamasis aktas perduotas Plungės rajono apylinkės teismui (b. l. 115, t. II). Plungės rajono apylinkės teismas 2010-02-26 nutartimi patenkino prokuroro prašymą ir grąžino baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti (b. l. 190, t. II). Nepaisant šių aplinkybių ir nesivadovaujant nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka (BPK 217 straipsnio), t. y. Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui nepanaikinus savo paties priimto 2008-12-12 nutarimo, kuriuo ikiteisminį tyrimą dėl E. N. išžaginimo grupe asmenų ir seksualinio prievartavimo grupe asmenų D. D., G. S., R. J. ir M. P. nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių šių įtariamųjų kaltę, 2010-04-13 A. P. pakartotinai pareikšti įtarimai pagal BK 146 str. 2 d., BK 149 str. 2 d. ir BK 150 str. 2 d. (b. l. 4-5, t. III), M. P. pakartotinai pareikšti įtarimai pagal BK 149 str. 2 d. (b. l. 15, t. III), R. J. pakartotinai pareikšti įtarimai pagal BK 146 str. 2 d. ir BK 149 str. 2 d. (b. l. 32–33, t. III), G. S. pakartotinai pareikšti įtarimai pagal BK 149 str. 2 d. ir BK 150 str. 2 d. (b. l. 47–48, t. III), D. D. pakartotinai pareikšti įtarimai pagal BK 149 str. 2 d. (b. l. 59, t. III) o 2010-06-23 surašytas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui (b. l. 93–101). Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pripažino A. P. ir R. J. kaltais pagal BK 146 str. 2 d., A. P. nusikalstamas veikas pagal BK 150 str. 2 d. ir BK 149 str. 2 d. perkvalifikavo į BK 151 str., R. J., M. P., D. D. išteisino pagal BK 149 str. 2 d., o G. S. išteisino pagal BK 149 str. 2 d. ir BK 150 str. 2 d., nustačius, kad jie nepadarė veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu patenkintas Plungės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas ir A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 146 str. 2 d., 149 str. 2 d. ir BK 150 str. 2 d., R. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 146 str. 2 d. ir BK 149 str. 2 d., M. P., D. D. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 149 str. 2 d., o G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 str. 2 d. ir BK 150 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 26 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pakartotinis baudžiamasis procesas prieš R. J., M. P., D. D. ir G. S. dėl E. N. išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bendrininkų grupe įvyko ignoruojant byloje nustatytą aplinkybę, numatytą LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, taip pat nesilaikant draudimo antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką (non bis in idem).

Pažymėtina, jog Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliacinės instancijos teismui pateikė 2010-03-10 nutarimą, kuriuo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 78-1-00044-08 dėl įtariamųjų D. D., G. S., R. J. ir M. P.. Tačiau šis nutarimas Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariate registruotas tik 2013-12-20, baudžiamojoje byloje jo apskritai nebuvo, prokuroras nurodė, kad šis nutarimas buvo laikomas sekamojoje byloje. Iš prokuroro apeliacinės instancijos teismui pateikto 2010-03-10 nutarimo kopijos matyti, kad į žinybinio registro duomenų bazę nutarimas buvo įvestas tik 2011-11-21, o Informatikos ir ryšių departamente gautas 2011-11-17, tai yra po to, kai byla su 2010-06-23 kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui (t. 3, b. l. 93). Pažymėtina, kad baigiant ikiteisminį tyrimą įtariamojo D. D. gynėjas savo 2010-06-02 prašyme nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo pažymėjęs, kad 2008-12-12 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir atnaujinti įtarimus nebuvo galima (t. 3, b. l. 82–83), o prokuroras, 2010-06-14 nutarimu atmesdamas gynėjo prašymą, nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą nenurodė, prašymą atmetė kitais pagrindais ir motyvais (t. 3, b. l. 90–91). Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad proceso dalyviai apie prokuroro 2010-03-10 nutarimą nieko nežinojo ir negalėjo pasinaudoti LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 7 dalyje numatyta teise šį nutarimą apskųsti. Kartu pažymėtina, kad prokuroro apeliacinės instancijos teismui pateiktu 2010-03-10 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl išžaginimo bei seksualinio prievartavimo grupe asmenų D. D., G. S., R. J. ir M. P. buvo atnaujintas nepanaikinus, kaip to reikalauja LR BPK 217 straipsnio 1 dalis, 2008-12-12 prokuroro nutarimo nutraukti jiems ikiteisminį tyrimą dėl tų pačių nusikalstamų veikų. Taigi prokuroro pateiktas 2010-03-10 nutarimas baudžiamojo proceso metu iš esmės nesukėlė jokių teisinių pasekmių, nepašalino LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytos aplinkybės, dėl kurios baudžiamasis procesas nurodytiems asmenims buvo negalimas. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad nurodytoje dalyje baudžiamasis procesas įtariamiesiems ir kaltinamiesiems D. D., G. S., R. J. ir M. P. buvo vykdomas neteisėtai, nepanaikinus prokuroro nutarimo nutraukti jiems ikiteisminį tyrimą ir taip padarius esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės.

Todėl apeliacinio teismo manymu, galimas tik vienintelis procesinis sprendimas – nuosprendžio R. J., M. P., D. D., G. S. panaikinimas ir bylos jiems dėl kaltinimo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, o G. S. ir dėl kaltinimo pagal BK 150 str. 2 d. nutraukimas (LR BPK 327 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Plungės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria R. J., M. P., D. D. išteisinti pagal BK 149 str. 2 d., o G. S. išteisintas pagal BK 149 str. 2 d. ir BK 150 str. 2 d., kadangi nustatyta, jog jie nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, panaikinti ir bylą dėl šių kaltinimų nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.