- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-04
- Bylos Nr.
- AN2-291-935/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00069-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. P.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas Širvintų raj. PK
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (toliau – Institucijos atstovas) 2021 m. balandžio 29 d. nutarimu A. P. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams, nes jis 2021 m. kovo 10 d. 11.14 val. vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Jauniūnių kaime, Širvintų rajono savivaldybėje, rajoniniame kelyje Maišiagala-Širvintos 9,30 kilometre, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 ir 842 „Artėjama prie sankryžos su šalutiniu keliu, pagrindinio kelio kryptis ir šalutiniai keliai iš kairės ir dešinės“, lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2021 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė A. P. skundą ir Institucijos atstovo 2021 m. balandžio 29 d. nutarimą paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo A. P. prašo paskirti jam švelnesnę nuobaudą be teisių atėmimo arba panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartį bei Institucijos atstovo 2021 m. balandžio 29 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvykio dieną oro sąlygos buvo geros, kelio atkarpa, kurioje buvo aplenktas kitas automobilis buvo tiesi, matomumas buvo labai geras. Pažymima, kad, remiantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos skaičiavimais, kelias, kuriame administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo išprovokuotas padaryti teisės pažeidimą, yra žemesnis negu vidutinio intensyvumo ir jo vidutinis metinis intensyvumas yra 1001-2000 automobilių per dieną. Esant tokioms sąlygoms, A. P. savo veiksmais niekam iš aplinkinių jokio pavojaus, žalos arba grėsmės nesukėlė.
5. Apeliantas nurodo, kad jis iš tikrųjų 2021 m. balandžio 29 d. neatvyko į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, jog jis gyvena Vilniuje, yra vaiko priežiūros atostogose bei dirba. Dėl šių priežasčių buvo prašoma administracinio nusižengimo bylą nagrinėti pagal apelianto gyvenamąją vietą. Vis tik į A. P. nurodytas aplinkybes nebuvo atsižvelgta ir pateiktas prašymas nebuvo tenkintas. Apeliantas pažymi, kad viso proceso metu jam buvo trukdoma ginti savo teises, nes atsakymai į jo prašymus būdavo pateikiami ne laiku arba jo prašymai būdavo apskritai nesprendžiami. Į jo 2021 m. kovo 21 d. prašymą nebuvo atsakyta elektroninėmis priemonėmis, o atsakymas, kurio jis taip ir negavo, buvo siunčiamas paštu. Jis 2021 m. balandžio 20 d. pakartotinai elektroniniu paštu prašė pateikti atsakymus į jam rūpimus klausimus, tačiau atsakymas elektroniniu paštu nebuvo pateiktas, o buvo išsiųstas paprastu neregistruotu paštu ir laiškas buvo įteiktas tik 2021 m. gegužės 22 d.
6. Skunde aiškinama, kad A. P. 2021 m. kovo 10 d. važiavo keliu nuo Maišiagalos, jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 80-90 km/h. Jis važiavo paskui baltos spalvos mikroautobusą. Pravažiavus Jauniūnų kaimą atsiveria lyguma, platus horizontas, kuriame yra labai puikus matomumas. Staiga prieš mikroautobusą pastebėjo automobilį, kuris pradėjo stabdyti kelio ženklo Nr. 108 ir 842 zonoje, nerodydamas jokių posūkio signalų, buvo stabdoma be jokios priežasties. Prieš apeliantą važiuojantis mikroautobusas aplenkė minėtą automobilį. A. P. taip pat pristabdė, įsitikino, kad priekyje nėra kliūties, ir aplenkė priekyje važiavusį automobilį. Jis lenkė stabdantį automobilį, nes turėjo pasirūpinti savo saugumu.
7. Apeliantas teigia, kad jis 2021 m. kovo 10 d. elektroniniu paštu gavo pranešimą, jog padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Tuomet paaiškėjo, kad staigiai stabdęs automobilis buvo prasižengti provokuojantis policijos nežymėtas automobilis. Pirmosios instancijos teismui A. P. pateikė įrodymus, argumentus ir skaičiavimus, kurie patvirtina, jog jis buvo provokuojamas padaryti pažeidimą, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta ir jie net nebuvo paminėti skundžiamoje nutartyje. Apelianto argumentai, nuotraukos, atlikti laiko, nuvažiuoto kelio atstumo ir greičio skaičiavimai nebuvo įvertinti. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į nežymėtame policijos automobilyje sumontuotos įrangos netikslumus rodytus netikslumus.
8. A. P. mano, kad tuo atveju, jeigu jo paskaičiavimai būtų vertinami kaip menkaverčiai ir (ar) netikslūs, tuomet, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, turėtų būti skiriama trasologinė ekspertizė. Tokios ekspertizės metu būtų nustatytas apelianto ir policijos automobilių judėjimo greitis, šio greičio kitimas. Ekspertizės metu gauti duomenys patvirtintų ar paneigtų provokavimo nusižengti faktą.
9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. P. anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau nusižengimai, kurie buvo užfiksuoti 2021 m. vasario 27 d. ir 2020 m. lapkričio 24 d., buvo padaryti visuomenės dėmesio sulaukusiame kelyje Bendoriai-Riešė-Kalinas 2,71 km. Apeliantas 2019 m. lapkričio 28 d. viršijo greitį kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 159 kilometre, tačiau jis tuo metu dirbo VĮ „R.C.“ pardavimo vadovu, vykdė labai svarbią užduotį, t. y. po visą Lietuvą teisėjams, notarams, medikams vežiojo elektroninio parašo laikmenas. Tuo metu dirbo pagal įtemptą grafiką, pakeitė apie 1000 USB parašo laikmenų, todėl leistiną maksimalų greitį viršijo, nes norėjo laiku atlikti užduotį, siekė, kad nesutriktų kertinių institucijų veikla. Už savo darbą A. P. gavo padėką.
10. Apeliantas pripažįsta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), tačiau tai padarė dėl policijos pareigūnų provokuojančių veiksmų. Jo darbas yra susijęs su pardavimais ir nuolatinėmis kelionėmis, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams nulemtų darbo ir pajamų praradimą, o tai turėtų neigiamos įtakos jo šeimai, kurioje auga mažametis vaikas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
A. P. apeliacinis skundas atmestinas.
11. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ir nekyla ginčų dėl to, kad A. P. neleistinoje vietoje lenkė kitą važiuojančią transporto priemonę. Vis tik A. P. tvirtina, kad teisės pažeidimą jį išprovokavo padaryti lenkiamo automobilio vairuotojas, t. y. nežymėtu policijos automobiliu važiavęs policijos pareigūnas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokia administracinėn patraukto asmens pozicija yra nepagrįsta.
12. Administracinio nusižengimo byloje esančiuose vaizdo įrašuose „(duomenys neskelbtini) iš priekio“, „(duomenys neskelbtini) iš galo“ ir „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuota, kaip nežymėtas policijos automobilis važiuoja keliu bei pravažiuoja kelio ženklus Nr. 108 ir 842 „Artėjama prie sankryžos su šalutiniu keliu, pagrindinio kelio kryptis ir šalutiniai keliai iš kairės ir dešinės“, tuomet šį automobilį lenkia ir aplenkia baltos spalvos mikroautobusas, o netrukus ir A. P. vairuojamas automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš paminėtų vaizdo įrašų matyti, kad nežymėtas policijos automobilis juda tolygiu greičiu, požymių, kurie leistų teigti, jog prieš tai, kai A. P. vairuojamas automobilis pradėjo lenkimo manevrą, nežymėtas policijos automobilis būtų staigiai pakeitęs (sulėtinęs) savo greitį, nėra.
13. Vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nežymėtas policijos automobilis 11:11:00 val. važiuoja 64 km/h greičiu ir nuo to momento didina greitį, nuo 11:11:18 val. iki to momento, kai yra aplenkiamas A. P. vairuojamo automobilio, nežymėtas policijos automobilis važiuoja nemažesniu nei 70 km/h greičiu, o nuo 11:12:00 val. nežymėto policijos automobilio greitis iki to momento, kai A. P. vairuojamas automobilis atliko lenkimo manevrą, buvo nemažesnis nei 77 km/h.
14. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 12 ir 13 pastraipose, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra visiškai akivaizdu, jog nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad A. P. kita automobilį lenkė neleistinoje vietoje, nes šis automobilis staigiai sulėtino greitį ir tokiu būdu sukėlė grėsmę paskui važiuojantiems automobiliams.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo vadovautis teisės pažeidėjo pateikiamais skaičiavimais, kuriais jis grindžia teiginius apie tai, jog nežymėtas policijos pareigūnų automobilis važiavo apie 40 km/h greičiu, nes jie yra akivaizdžiai netikslūs ir grindžiami prielaidomis. Be to, faktą, kad nežymėtas policijos automobilis važiavo vienodu, apie 60-70 km/h greičiu, patvirtino ir kurį laiką paskui šį automobilį važiavusi bei prieš A. P. aplenkusi mikroautobuso vairuotoja A. R. (b. l. 32). Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad trasologinė ekspertizė tiria mechaninio poveikio pėdsakus. Taigi vien šis faktas leidžia daryti išvadą, jog trasologinė ekspertizė negali būti skiriama, nes šiuo atveju nėra ką tirti, t. y. nėra tyrimo objekto (materialių pėdsakų).
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini) iš galo“ matyti, jog kelyje nebuvo susidariusi jokia situacija, kuri būtų nulėmusi būtinybę A. P. lenkti prieš jį važiuojantį automobilį neleistinoje vietoje. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju A. P. ignoruodamas KET reikalavimus sąmoningai pasirinko priešingą teisei veikimo būdą, t. y. elgėsi taip, kaip jam tuo metu buvo patogiau, nors iš tikrųjų jis galėjo ir privalėjo sulėtinti vairuojamo automobilio greitį ir kitą automobilį, niekam nesukeldamas net ir hipotetinės grėsmės, aplenkti tik leistinoje vietoje. Be to, pabrėžtina ir tai, kad transporto priemonės vairuotojas privalo nuo prieš jį važiuojančios transporto priemonės laikytis tokio atstumo, kad esant būtinybei spėtų laiku sustabdyti savo transporto priemonę. A. P. veiksmų vertinimo nekeičia tai, kad įvykio metu oro sąlygos ir matomumas buvo geras.
17. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad skiriasi nežymėto policijos automobilio priekinių vaizdo kamerų vaizdo įrašuose nurodomas laikas. Vis tik ši aplinkybė nėra pagrindas nesivadovauti šiuose vaizdo įrašuose užfiksuotais objektyviais duomenimis. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad abiejuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotas tas pats įvykis, o laikas apie valandą vaizdo įrašuose skiriasi tik dėl techninių dalykų, t. y. laiko nustatymo. Čia pažymėtina, kad automobilio galinės vaizdo kameros „(duomenys neskelbtini) iš galo“ bei priekinės vaizdo kameros „(duomenys neskelbtini) iš priekio“ fiksuojami laikai sutampa.
18. ANK 628 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad administracinio nusižengimo, kuris užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, byla gali būti nagrinėjama pagal administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens gyvenamąją vietą (transporto priemonės registracijos vietą). Taigi A. P. administracinio nusižengimo byla iš tikrųjų galėjo būti nagrinėjama ir pagal jo gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nebuvo jokių kliūčių administracinio nusižengimo bylą perduoti nagrinėti pagal A. P. gyvenamąją vietą. Vis tik faktas, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal jo gyvenamąją vietą nebuvo patenkintas, o šią byla buvo nutarta nagrinėti, vadovaujantis ANK 628 straipsnio 1 dalimi, t. y., pagal nusižengimo padarymo vietą, neturi reikšmės vertinant administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus duomenis, Institucijos atstovo bei pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą.
19. Pastebėtina, kad pakartotinį prašymą nagrinėti administracinio nusižengimo bylą pagal jo gyvenamąją vietą A. P. motyvavo tuo, kad jis yra tėvystės atostogose, tačiau administracinio nusižengimo byloje yra duomenys, jog tėvystės atostogose buvo nuo 2019 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. sausio 7 d. (b. l. 102), t. y. daugiau nei prieš metus iki administracinio nusižengimo padarymo. Apeliantas nurodo, kad jis dirba ir turi važinėti į darbą, kuris yra už 70 kilometrų nuo jo namų, todėl jam buvo patogiau, jo byla būtų nagrinėjama Vilniuje. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog A. P. dirba UAB „U.T.“ (b. l. 36), ši įmonė yra Ukmergėje, o ,vykstant į Ukmergę iš Vilniaus, Širvintos yra pakeliui.
20. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad tiek į 2021 m. kovo 21 d. (b. l. 19-20), tiek į 2021 m. balandžio 20 d. (b. l. 52) A. P. prašymus buvo reaguojama ir į juos atsakymai išsiųsti apelianto gyvenamosios vietos adresu (b. l. 29, 30, 91). Aplinkybė, kad vienas dokumentas apeliantui nebuvo įteiktas, o kitas buvo įteiktas pavėluotai, neturi reikšmės vertinant Institucijos atstovo bei pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumą bei pagrįstum. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek 2021 m. kovo 21 d., tiek 2021 m. balandžio 20 d. prašymai buvo iš esmės analogiško turinio, kaip ir jo 2021 m. kovo 14 d. prašymas, į kurį A. P. atsakymą gavo. Taigi prašymų adresato pozicija keliamais klausimais A. P. buvo žinoma. Šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad A. P. nepasinaudojo savo teise dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime, kuris vyko administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje, dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad savo poziciją dėl administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų, nustatytų aplinkybių A. P. turėjo galimybę išsakyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmuose nagrinėjant jo skundą dėl Institucijos atstovo 2021 m. balandžio 29 d. nutarimo.
21. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis, o ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinių poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra nustatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnyje yra nurodyta, kaip, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, asmeniui yra parenkama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, kaip nustatomas nuobaudos dydis bei administracinio poveikio priemonės trukmė. Tiek administracinė nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė asmeniui yra skiriamos atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tos pačios aplinkybės yra reikšmingos ir nustatant administracinės nuobaudos dydį bei administracinio poveikio priemonės trukmę.
22. Asmeniui, kuris padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, yra skiriama bauda nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, taip pat, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 5 dalimi, tokiam asmeniui privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų mėnesių iki šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju A. P. už jo padarytą administracinį nusižengimą buvo paskirta minimalaus dydžio bauda bei minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas.
23. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad nėra nustatyta A. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, akivaizdu, jog teisės pažeidėjas nekritiškai vertina savo neteisėtus veiksmus, kuriuos padarė veikdamas tyčia, jis anksčiau yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad teisės pažeidimas buvo padarytas dienos metu, esant geroms oro sąlygoms, kai matomumas yra geras, pažeidimo padarymo metu eismas įvykio vietoje nebuvo intensyvus, A. P. jam paskirtas baudas už anksčiau padarytus teisės pažeidimus yra sumokėjęs, dirba, augina mažametį vaiką. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad A. P. paskirta minimalaus dydžio bauda bei minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas atitinka padarytos teisės pažeidimo pobūdį bei teisės pažeidėjo asmenybę. Nei paskirta nuobauda, nei administracinio poveikio priemonė šiuo atveju nevertintinos kaip aiškiai per griežtos, neatitinkančios teisingumo bei kitų principų reikalavimų.
24. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 21-23 pastraipose, A. P. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra pagrindo. Šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų apeliantui skirti švelnesnę baudą ar neskirti pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį privalomos skirti administracinio poveikio priemonės.
25. A. P. pirmosios instancijos teismui bei apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo darbu ir šeimine padėtimi, nėra pagrindas mažinti jam paskirtą baudą ar netaikyti jam specialiosios teisės atėmimo. Aplinkybė, jog teisinio poveikio priemonės sukelia asmeniui tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jų paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Nekyla jokių abejonių, jog specialiosios teisės atėmimas pakeis A. P. ir jo šeimos gyvenimą, prie kurio jis buvo įpratęs, tačiau tai yra neišvengiamos šios administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats teisės pažeidėjas. Pažymėtina, jog neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pažeidėjas gali imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo įprastam gyvenimui.
26. Įvertinus visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, A. P. apeliacinis skundas netenkinamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 10 d. nutartį nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.