- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- II-43-1108/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01020-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Vaiva Nevardauskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. V.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Raimonda Lazauskienė
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
- 21.13.3Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas (ANK 666 str.)
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Laimai Mickevičiūtei, Salomėjai Muralienei, Deimantei Lekavičiūtei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. V. ir jos atstovei advokatei Raimondai Lazauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-7101-2019 (ROIK:19100298892) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. V. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-7101-2019 (toliau ir – nutarimas) pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 30 eurų dydžio bauda. Nutarimu G. V. nubausta už tai, kad ji 2019 m. kovo 14 d. 15.00 val. vairuodama transporto priemonę „Kia Picanto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, važiuodama šalutiniu keliu ir įvažiuodama į pagrindinį kelią, į žiedinę sankryžą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio juo atvažiuojančiam kitam automobiliui „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nesuvaldytas slydo, apsisuko ir priekine kaire dalimi trenkėsi į automobilį „Kia Picanto“, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – Kelių eismo taisyklės) 1 priedo 203 punktą, kuris užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams grąžinta iš naujo nagrinėti administracinio nusižengimo byla pagal pareiškėjos G. V. 2019 m. gegužės 27 d. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto G. P. 2019 m. gegužės 14 d. nutarimo panaikinimo.
Šalies argumentai
G. V. su priimtu nutarimu bei jai paskirta bauda nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo nutarimą panaikinti. Skunde nurodo, kad 2019 m. gegužės 14 d. 15.00 val. ji savo automobiliu „Kia Picanto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo pačiame žiede, Jonavos g. 3, Kaune, kai staiga dideliu greičiu atlėkė automobilis „Citroen Xsara“, kuris į jos automobilį trenkėsi dideliu greičiu ir iš įvykio vietos pabėgo. Nors dėl eismo įvykio buvo nustatyta abipusė kaltė, tačiau ji savo kaltės nepripažįsta, su paskirta minimalia bauda nesutinka. Skunde nurodoma, kad dėl įvykio kaltas automobilio „Citroen Xsara“ vairuotojas, kuris galimai buvo neblaivus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į G. V. skundą nurodoma, kad Institucija su apeliantės skundo reikalavimais nesutinka. Institucijos įsitikinimu, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad joje užtenka objektyvių ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių apeliantės padarytą nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, vadovautasi bylos nagrinėjimo metu surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje pareigūnas teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą, paskyrė nuobaudą, kuri atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Institucija pažymėjo, kad baudos skyrimo ir administracinių nusižengimų bylų teisenos taisyklės priimant nutarimą nebuvo pažeistos, todėl prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. V. palaikė skundo motyvus, jos vertinimu, patvirtinančius, kad dėl eismo įvykio kilimo kaltas automobilio „Citroen Xsara“ vairuotojas A. B.. G. V. teigimu, dėl įvykio kaltas „Citroen Xsara“ vairuotojas, kuris žiedu važiavo nepasirinkęs saugaus greičio dėl ko jo automobilį sumėtė, automobilis tapo nevaldomas, o ji neturėjo jokios galimybės išvengti susidūrimo.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. atstovė taip pat palaikė skundo motyvus. Ji nurodė, kad 2020 m. kovo 23 d. ekspertizės akte Nr. 11-369(20) pateikta eksperto išvada patvirtina jos atstovaujamosios nekaltumą dėl eismo įvykio, t. y. kad dėl eismo įvykio kaltas „Citroen Xsara“ vairuotojas A. B., o taip pat G. V. nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Ekspertizės aktas patvirtina, kad eismo įvykio metu G. V. jau buvo įvažiavusi į žiedinę sankryžą bei kad dideliu greičiu važiavęs nesuvaldytas A. B. automobilis kirto kelias eismo juostas ir atsitrenkė į antroje eismo juostoje važiuojantį G. V. vairuojamą automobilį.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad jis važiavo eismo juosta, esančia arčiausiai žiedo centro, jo vairuojamą automobilį galimai dėl slidžios kelio dangos ir dėl didesnio nei leistinas greičio sumėtė ir automobilis tapo nevaldomas. Jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. A. B. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio.
Teismo posėdžio metu liudytoju byloje apklaustas policijos pareigūnas D. S. parodė, kad jis braižė eismo įvykio vietos planą. Jį braižant dalyvavo G. V.. Liudytojas negalėjo plane nurodyti duomenų apie antrą įvykyje dalyvavusį automobilį, kadangi to automobilio vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Jis eismo įvykio vietos plane užfiksavo tik tai, ką rado atvykęs į įvykio vietą.
2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio metu liudytoja apklausta I. L. ir 2019 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. S. parodė, kad įvykio metu važiavo kartu su drauge G. V.. Automobilis „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas ketvirtąja eismo juosta staiga kirto dvi eismo juostas ir susidūrė su antrąją juosta važiavusiu G. V. automobiliu.
2020 m. kovo 23 d. ekspertizės akte Nr. 11-369 (20) (toliau – ekspertizės aktas) pateiktos šios išvados:
„1. Nustatoma tokia tikėtina transporto priemonių susidūrimo eiga (mechanizmas). Automobilis „Citroen Xsara“ žiedinėje sankryžoje, antrojoje jos juostoje, slysdamas ir sukdamasis apie vertikalią ašį prieš laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį, būdamas apsisukęs apie 180° kampu nuo buvusios judėjimo krypties, priekiniu kairiuoju sparnu, priekiniu kairiuoju ratu ir priekinio bamperio kaire puse trenkėsi į žiedinės sankryžos antrąją eismo juostą įvažiavusio ir ja važiuojančio automobilio „Kia Picanto“ priekinį kairįjį sparną, priekinio bamperio kairę pusę, priekinį kairįjį ratą. Susidūrimo metu buvo padaryti transporto priemonėms užfiksuoti sugadinimai – deformuoti abiejų automobilių priekiniai kairieji sparnai, priekinių bamperių kairieji šonai, tikėtina apgadinti abiejų automobilių priekiniai kairieji ratai, taip pat apgadintas priekinis kairys automobilio „Kia Picanto“ žibintas. Po susidūrimo automobilis „Citroen Xsara“ atbulas pajudėjo nenustatytą atstumą link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir buvo sustabdytas nenustatytoje padėtyje, o automobilis „Kia Picanto“ po susidūrimo pasisuko į dešinę, taip pat link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto ir buvo sustabdytas padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos schemoje.
2. Nėra objektyvių duomenų nustatyti automobilio „Kia Picanto“ važiavimo greičiui prieš susidūrimą. Tikėtina, kad automobilis „Citroen Xsara“, prieš prarasdamas skersinį stabilumą, žiedinėje sankryžoje važiavo apie 80 km/h greičiu.
3. Tikėtinos automobilių judėjimo trajektorijos iki susidūrimo pavaizduotos tiriamojoje dalyje, 4 pav.
4. Automobiliai susidūrė antrojoje žiedinės sankryžos juostoje, kelio ilgio atžvilgiu – prieš nukritusias šukes. Tiksliau nustatyti automobilių susidūrimo vietai nepakanka duomenų. Tikėtina, kad automobilis „Kia Picanto“ įvažiavęs į žiedinę sankryžą nuo sankirtos linijos iki susidūrimo vietos nuvažiavo nemažesnį kaip 16,5 m atstumą (4 pav.).
5. Techniniu požiūriu, šio eismo įvykio kilimą sąlygojo vairuotojo A. B. veiksmai – važiavimas pagal kelio sąlygas nepriimtinu ir už leistiną važiavimo greitį didesniu greičiu. Negalima nustatyti ar vairuotojos G. V. veiksmai prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje, techniniu požiūriu, buvo priimtini ir ar turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
6. Iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima nustatyti ar automobiliui „Citroen Xsara“ praradus skersinį stabilumą ir ėmus judėti link eismo juostos, kuria važiavo automobilis „Kia Picanto“, vairuojamas G. V., vairuotoja G. V. turėjo techninę galimybę sustabdyti savo automobilį iki automobilio „Citroen Xsara“ judėjimo koridoriaus. “ (b. l. 101-108).
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą Institucijai pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 113-115).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas
Teismas išanalizavęs skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, papildomai ištyręs reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Kaltu dėl teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
G. V. nutarimu nubausta pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 30 eurų bauda už tai, kad ji 2019 m. kovo 14 d. 15.00 val. vairuodama transporto priemonę „Kia Picanto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, važiuodama šalutiniu keliu ir įvažiuodama į pagrindinį kelią, į žiedinę sankryžą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio juo atvažiuojančiam kitam automobiliui „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nesuvaldytas slydo, apsisuko ir priekine kaire dalimi trenkėsi į automobilį „Kia Picanto“, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 1 priedo 203 punktą. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 203 punktas numato kelio ženklą „Duoti kelią“, ir pateikia šio kelio ženklo paaiškinimą: vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“, – važiuojančioms pagrindiniu keliu.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Šios ANK nuostatos analizė leidžia daryti išvadą, jog pripažįstant, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, pirmiausia turi būti nustatyta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas). Nutarime kaip G. V. padaryta pavojinga veika nurodoma tai, kad ji įvažiuodama iš šalutinio kelio į žiedinę sankryžą nepraleido žiedine sankryža atvažiuojančio automobilio „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tačiau byloje surinkti ir nagrinėjant bylą ištirti įrodymai paneigia pavojingos veikos (veikimo), kurio padarymu yra kaltinama G. V., buvimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pati G. V. viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad eismo įvykis įvyko ne jai įvažiuojant į žiedinę sankryžą, o jai važiuojant žiedinės sankryžos antra juosta, nuvažiavus šia juosta apie 20 metrų. Jau 2019 m. kovo 14 d., t. y. iš karto po įvykio, duotuose rašytiniuose paaiškinimuose ji nurodė, kad įvažiavus į žiedą pastebėjo, kaip iš kairės pusės skersai atčiuožia mėlynos spalvos „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris atsitrenkė į jos automobilio priekinį kairį kampą. Tokios pat pozicijos G. V. laikėsi ir bylą nagrinėjant teisme. Aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko ne įvažiuojant į žiedą, o pareiškėjai jau važiuojant žiedo antra juosta, patvirtino ir liudytojomis apklaustos su G. V. kartu važiavusios jos draugės I. L. ir A. S.. Tuo tarpu šios pareiškėjos pozicijos teisingumą, o taip pat liudytojų I. L. ir A. S. parodymų teisingumą patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – ekspertizės aktas.
Ekspertizės akte pateiktos eksperto išvados 4 punkte nurodyta, jog tikėtina kad automobilis „Kia Picanto“ įvažiavęs į žiedinę sankryžą nuo sankirtos linijos iki susidūrimo vietos nuvažiavo nemažesnį kaip 16,5 m atstumą (4 pav.). Be to, išvados 1 punkte nustatant tikėtiną transporto priemonių susidūrimo eigą nurodoma, kad automobilis „Citroen Xsara“ žiedinėje sankryžoje, antrojoje jos juostoje, slysdamas ir sukdamasis apie vertikalią ašį prieš laikrodžio rodyklių judėjimo kryptį, būdamas apsisukęs apie 180° kampu nuo buvusios judėjimo krypties, priekiniu kairiuoju sparnu, priekiniu kairiuoju ratu ir priekinio bamperio kaire puse trenkėsi į žiedinės sankryžos antrąją eismo juostą įvažiavusio ir ja važiuojančio automobilio „Kia Picanto“ priekinį kairįjį sparną, priekinio bamperio kairę pusę, priekinį kairįjį ratą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teismui abejoti nurodytų ekspertizės akte pateiktos išvados teiginių teisingumu, ar kurie leistų nustatyti kitokias aplinkybes, nei nurodytos ekspertizės akte pateiktoje išvadoje. Atitinkamai, teismas laiko nustatyta aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko ne G. V. įvažiuojant į žiedinę sankryžą, o jai važiuojant žiedinės sankryžos antra juosta, nuvažiavus šia juosta nemažesnį kaip 16,5 m atstumą.
Nustačius, kad eismo įvykis įvyko G. V. jau važiuojant žiedine sankryža, o ne įvažiavimo į žiedinę sankryžą metu, t. y. ne įvažiuojant į sankryžą, G. V. objektyviai negalėjo pažeisti Kelių eismo taisyklių 1 priedo 203 punkto reikalavimų, kadangi šis punktas numato, kaip turi elgtis vairuotojas, įvažiuojantis į kertamąjį ar prisijungiantįjį, ar pagrindinį kelią. Darytina išvada, kad G. V. nepadarė ANK uždraustos pavojingos veikos.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į ekspertizės akte pateiktos išvados 5 punktą, kuriame nurodyta, kad techniniu požiūriu, šio eismo įvykio kilimą sąlygojo vairuotojo A. B. veiksmai – važiavimas pagal kelio sąlygas nepriimtinu ir už leistiną važiavimo greitį didesniu greičiu. Negalima nustatyti ar vairuotojos G. V. veiksmai prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje, techniniu požiūriu, buvo priimtini ir ar turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Taigi eismo įvykio ekspertizę atlikęs ekspertas nenustatė jokių G. V. veiksmų, kurie būtų turėję priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu ir pateikė vienareikšmišką išvadą, kad techniniu požiūriu, šio eismo įvykio kilimą sąlygojo vairuotojo A. B. veiksmai – važiavimas pagal kelio sąlygas nepriimtinu ir už leistiną važiavimo greitį didesniu greičiu. Ekspertizės akte pateiktos išvados 2 punkte nurodyta, jog tikėtina, kad automobilis „Citroen Xsara“, prieš prarasdamas skersinį stabilumą, žiedinėje sankryžoje važiavo apie 80 km/h greičiu. Taigi A. B. ženkliai viršijo leistiną 50 km/h greitį neatsižvelgdamas į tai, kad kelio danga drėgna ir kad važiuoja ne lygiu keliu, o žiedu, ir būtent tai buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo priežastis – byloje nėra jokių įrodymų, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo dar kokios nors priežastys.
Pažymėtina, kad pats teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. B. pripažino, kad viršijo greitį, kad jo automobilį sumėtė važiuojant žiedu ir kad būtent jis kaltas dėl eismo įvykio. Tuo tarpu byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą apie G. V. kaltę dėl eismo įvykio. Eksperto išvados 6 punkte nurodoma, kad iš tyrimui pateiktos medžiagos negalima nustatyti, ar automobiliui „Citroen Xsara“ praradus skersinį stabilumą ir ėmus judėti link eismo juostos, kuria važiavo automobilis „Kia Picanto“, vairuojamas G. V., vairuotoja G. V. turėjo techninę galimybę sustabdyti savo automobilį iki automobilio „Citroen Xsara“ judėjimo koridoriaus. Tiek paminėtas ekspertizės akto punktas, tiek faktas, kad A. B. vairuojamas „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sumėtytas jam važiuojant žiedu apie 80 km/h greičiu, teismui kelia pagrįstų abejonių, kad G. V. būtų turėjusi galimybę išvengti susidūrimo. Atsižvelgiant į tai, kad net tyrimą atlikusi kompetentinga įstaiga ir specialistas, ištyrę ir įvertinę eismo įvykio vietoje sudarytą eismo įvykio vietos schemą, eismo įvykio vietoje darytas nuotraukas su eismo įvykio vietos ir automobilių sugadinimų vaizdais, o taip pat naudodami moksliškai pagrįstas modeliavimo metodikas negalėjo nustatyti, ar G. V. turėjo techninę galimybę sustabdyti savo automobilį iki automobilio „Citroen Xsara“ judėjimo koridoriaus, teismas neturi jokių kitų galimybių pašalinti šių abejonių. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos nepašalintos abejonės yra aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, teismas paminėtas abejones vertina pareiškėjos naudai.
Teismui nenustačius, kad G. V. padarė pavojingą veiką, numatytą ANK 417 straipsnio 1 dalyje, nenustačius jos kaltės dėl 2019 m. kovo 14 d. eismo įvykio, nenustačius priežastinio ryšio tarp G. V. veiksmų ir minėto eismo įvykio kilimo, negalint pašalinti abejonių dėl to, ar G. V. turėjo techninę galimybę sustabdyti savo automobilį ir išvengti eismo įvykio, yra pagrindas išvadai, kad G. V. nepadarė ANK uždraustos pavojingos veikos (veikimo arba neveikimo), atitinkančios ANK 417 straipsnio 1dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius.
Teismas sprendžia, kad skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes priimtas išsamiai neištyrus asmens patraukimui administracinėn atsakomybėn reikšmingų aplinkybių ir nesurinkus visų reikšmingų duomenų. Išvados skundžiamame nutarime dėl G. V. veiksmų neteisėtumo, dėl jos kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Dėl šių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. skundas tenkinamas, skundžiamas nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena G. V. atžvilgiu nutraukiama.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. atstovė advokatė Raimonda Lazauskienė į bylą pateikė kvitus, patvirtinančius G. V. turėtas išlaidas bendrai 950 eurų sumai advokato paslaugoms bylos nagrinėjimo teisme metu apmokėti (b. l. 81-85, 118) ir prašė jas priteisti pareiškėjos naudai. ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, t. y. su BPK 103-106 straipsniais.
BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šiuo konkrečiu atveju procesas buvo pradėtas ne pagal nukentėjusiojo pareiškimą, todėl minėta BPK nuostata netaikytina. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje, vertinant šią nuostatą yra pažymėta, jog BPK 106 straipsnio, reglamentuojančio advokato darbo apmokėjimą, 1 dalyje nurodyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Sistemiškai aiškinant šias BPK nuostatas, darytina išvada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu ir todėl tokių proceso dalyvio turėtų išlaidų, patirtų pačiam savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) gynėjo advokato, atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias išlaidas advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, kaip tai numatyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė gynėją ginti jo teises ir teisėtus interesus baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai iš valstybės baudžiamojo proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76-222/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, jog šios nuostatos paprastai aiškinamos kaip nereglamentuojančios proceso išlaidų atlyginimo iš valstybės išteisintajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-7-76-222-2016). Pagal savo prasmę ir pobūdį BPK 103 straipsnyje nurodytomis proceso išlaidomis yra laikomos tos išlaidos, kurias patiria valstybė baudžiamojo proceso metu. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nėra subjekto, iš kurio būtų galima išieškoti proceso išlaidas, todėl šių išlaidų našta tenka valstybei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-10-895/2019). Įvertinus aptartą teismų praktiką dėl BPK 105 straipsnio 5 dalies taikymo, pagrindo remiantis šia nuostata priteisti G. V. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos nėra. Vien tai, kad šioje byloje buvo priimtas jai palankus sprendimas (teisena nutraukta), nesudaro pagrindo priteisti turėtas išlaidas atstovavimui iš valstybės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas
nutaria:
G. V. skundą tenkinti.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2019 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-7101-2019 (ROIK:19100298892) panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną G. V. atžvilgiu nutraukti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. atstovės advokatės Raimondos Lazauskienės prašymo dėl G. V. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo netenkinti.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: 19100298892 nutarimui įsiteisėjus grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.