Panevėžio apygardos teismo nutartis

2007-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-574-185/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-17
Bylos Nr.
1S-574-185/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kategorijos
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.1.2; 2.1.15.1.2.1; 2.1.15.1.2.1.1; 2.1.15.1.2.1.3; 2.1.15.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. gruodžio 17 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Pačebutui,

teismo posėdyje, išnagrinėjęs įtariamojo R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gimusio (duomenys neskelbtini), 11 kl. išsilavinimo, nevedusio, registruoto darbo biržoje, teisto:

1) 2002 m. lapkričio 7 d. pagal 1961 m. BK 232¹ str. 5 d. laisvės atėmimu 8 metams ir 6 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu. 2003 m. birželio 6 d.Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi veika iš 1961 m. BK 232' str. 5 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 260 str. 1 d. ir nustatyta galutinė bausmė 5 metai, 6 mėnesiai laisvės atėmimo. 2007 m. rugpjūčio 24 d. paleistas iš Pravieniškių 1 - ųjų pataisos namų atlikus bausmę,

įtariamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., 259 str. 1 d.., skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. T. įtariamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku IR nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą platint,i įgijo apie 35 g., kaip įtariama narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurią ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku nenustatytoje vietoje neteisėtai perdavė T. B., tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d.,

Taip pat R. T. įtariamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku IR nenustatytoje vietoje neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo nenustatytą kiekį kaip įtariama narkotinės medžiagos - kanapių ir jų dalių, kurios buvo supakuotos į polietileninį užspaudžiamą maišelį, kurį neteisėtai laikė prie savęs iki 2007 m. lapkričio 16 d., iki jo asmens kratos metu striukės kišenėje rado ir paėmė policijos pareigūnai, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d.

Įtariamasis R. T. Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka sulaikytas 2007 m. lapkričio 16 d., 13.30 val.. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 17 d. nutartimi R. T. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Šalies argumentai

Skundu įtariamasis prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 17 d. nutartį, kuria jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas panaikinti ir iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad vien nusikalstamos veikos sunkumas ir tai, kad yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, neduoda pagrindo manyti, kad jis gali slėptis nuo pareigūnų ar teismo. Byloje turi būti konkretūs duomenys apie ruošimąsi pasislėpti. Ryšių užsienyje neturi, susaistytas socialiniais ryšiais: turi pastovią gyvenamąją vietą, registruotas darbo biržoje.

Duomenų, pagrindžiančių dalyvavimą padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką (BK 260 str.), byloje nėra. Išėjęs iš įkalinimo vietos, gydėsi Panevėžio infekcinėje ligoninėje, todėl inkriminuojamos veikos padaryti negalėjo.

Aplinkybė, kad niekur nedirba neįrodo, kad pragyvena iš narkotinių medžiagų platinimo. 2007 m. rugpjūčio mėnesį paleistas iš laisvės atėmimo vietos gydėsi ligoninėje, todėl įsidarbinti nespėjo, tačiau užsiregistravo darbo biržoje ir tiki, kad darbą susiras. Neteisinga daryti prielaidą, kad iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujus labai sunkius, sunkius, ar apysunkius nusikaltimus vien todėl, kad praeityje teistas. Nesant byloje duomenų apie rengimąsi daryti kitas nusikalstamas veikas, toks teiginys turėtų būti vertinamas kaip deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas.

Nors teismas savo nutartyje nurodė, kad skirdamas kardomąją priemonę atsižvelgė į sveikatos būklę, tačiau realiai to nepadarė. Serga sunkia, nepagydoma liga - hepatitu C. Panevėžio infekcinė ligoninė išdavė siuntimą gydytis VŠĮ Respublikinėje tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinėje ligoninėje, Vilniuje. Jokioje kitoje gydymo įstaigoje, juo labiau įkalinimo vietų ligoninėje, nuo šios ligos negydo. Šiuo metu gydymas yra nutrauktas, liga progresuoja, todėl įtariamasis mano, kad kardomosios priemonės suėmimo skyrimas kelia tiesioginį pavojų jo gyvybei ir pažeidžia teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą.

Taigi, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir sveikatos būklę, BPK 119 str. numatytus kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti, paskiriant keletą švelnesnių kardomųjų priemonių ir sudarant tinkamas sąlygas gydytis, susirasti darbą bei dirbti.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

R. T. įtariamas padaręs nesunkų ir sunkų nusikaltimus, už pastarąjį įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Byloje esantys faktiniai duomenys (duomenys, esantys asmens kratos protokole, kitų įtariamųjų apklausos protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje) suteikė teismui pagrindą manyti, kad R. T. padarė minėtas veikas. Lietuvos Aukčiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 “Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą” 8 punkte nurodyta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra pakankamas pagrindas išvadai, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taigi, teismas pagrįstai skyrė suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p; 2 d. numatytu pagrindu.

Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodytas ir kitas, BPK 122 str. 1 d. 3 p. įtvirtintas pagrindas. Kaip minėta, R. T. įtariamas dviejų tyčinių nusikaltimų padarymu, iš kurių vienas yra sunkus. Teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau atlikta bausmė teigiamo poveikio nepadarė. Įtariamojo vaidmuo nusikaltimo padaryme yra pagrindinis. Nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nusikalstama veika savo pobūdžiu yra savanaudiška ir galimai susijusi su jo pragyvenimo lėšų gavimu, todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali daryti naujus labai sunkius, sunkius, ar apysunkius nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.

Švelnesne kardomąja priemone BPK 119 straipsnyje išdėstyti tikslai nebus pasiekti. Tokiu būdu, skirdamas R. T. suėmimo terminą, teismas BPK 122 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta.

R. T. skunde teigia, kad jis minėtų veikų padaryti negalėjo, nes, išėjęs iš įkalinimo vietos, gydėsi Panevėžio infekcinėje ligoninėje. Tačiau, reikia pažymėti, kad teismas, spręsdamas kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo klausimą, kaltės nevertina, jis vertina tik tai ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamas veikas ir suėmimo skyrimo bei pratesimo pagrindus bei sąlygas. Kaltės įrodytumas sprendžiamas tik teisiamajame posėdyje, ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus.

Skundas negali būti tenkinamas ir dėl to, kad įtariamasis serga sunkia, nepagydoma liga - hepatitu C. Specializuota neatidėliotina medicinos pagalba suteikiama kardomojo kalinimo vietos sveikatos priežiūros tarnyboje arba laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigoje. Tačiau, jei kalinamajam reikalinga specializuota neatidėliotina medicinos pagalba, kurią suteikti kardomojo kalinimo vietos sveikatos priežiūros tarnyboje arba laisvės atėmimo vietos gydymo įstaigose nėra galimybių, ji gali būti suteikta Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai priklausančiose specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinus kalinamųjų apsaugą. Tokios medicinos pagalbos suteikimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijos. (1996 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas Nr. I-1175, 19 straipsnis).

Įtariamasis nurodo, kad kardomųjų priemonių tikslai galėtų būti pasiekti paskiriant keletą švelnesnių kardomųjų priemonių ir sudarant tinkamas sąlygas gydytis, susirasti darbą bei dirbti. Tačiau kardomosios priemonės keitimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja, jis sprendžiamas BPK 139 str. numatyta tvarka, t.y. kardomąją priemonę, pasikeitus bylos aplinkybėms, kai BPK 119 straipsnyje įtvirtintus tikslus galima pasiekti švelnesne kardomąja priemone, keičia tas subjektas, kuris buvo paskyręs, šiuo atveju – Panevėžio miesto apylinkės teismas.

Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimas šioje byloje ir šioje proceso stadijoje yra pagrįstas ir neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

N UTARĖ:

Suimtojo R. T. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus