- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-03
- Bylos Nr.
- ATP-748-498/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02723-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. V. atstovo advokato Ž. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014-03-09, apie 18.00 val., ties (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuodamas autobusą „Solaris Urbino 12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo atidus, keisdamas važiavimo kryptį, apsisukdamas, neįsitikino, kad tai saugu, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovėjusią transporto priemonę bei ją apgadino. Nesant eismo įvykio vietoje nukentėjusio asmens, nepranešęs apie eismo įvykį policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais J. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 132, 231.1, 234 p. ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarimu J. V. pripažintas padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nubaustas 100 Lt (vieno šimto litų) bauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. J. V. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde J. V. atstovas advokatas Ž. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-05-20 nutarimą dalyje, kuria J. V. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir priimti naują sprendimą – nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą J. V. atžvilgiu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nei specialistas S. K., nei apylinkės teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi prieštaravimai. Apelianto nuomone, skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuota, kad surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad J. V. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.
Apeliantas nurodo, kad nors ir esant transporto priemonių apgadinimu aukščių skirtumui, specialistas S. K., nebūdamas susipažinęs su autobuso „Solaris Urbino 12“ techninėmis charakteristikomis ir jo galimybėmis keisti aukštį tarp važiuojamosios kelio dalies ir transporto priemonės durų keleivių įlaipinimo slenksčio bei nereikalaudamas šių charakteristikų pateikti, tarnybiniame pranešime daro išvadą, kad šis aukštis gali kisti nemažiau kaip 10 cm. Apeliantas teismo posėdžio metu pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad esant būtinybei, autobusas „Solaris Urbino 12“ gali paaukštėti ar pažemėti tik 0.06 m. Tai yra, byloje surinkti įrodymai priešingai nei nurodoma pirmos instancijos teismo nutarime patvirtina, kad galimo transporto priemonių kontakto metu autobusui „Solaris Urbino 12“ apgadinimai nei 0.57 m ir 0,77 m aukštyje (esant žemiausioje padėtyje), nei 0.63 ir 0.83 m. aukštyje (esant aukščiausioje padėtyje) negalėjo būti padaryti, nes BMW markės automobilio apgadinimai nustatyti yra 0.53 m. ir 0.73 m aukštyje. Šios aplinkybės nei pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei pirmos instancijos teismas, priimdamas nutarimą, nevertino. Nors J. V. dėl padaryto pažeidimo neigė, tačiau pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų siekiant surinkti kuo daugiau duomenų, patvirtinančių arba paneigiančių galimo pažeidėjo kaltę, o atsiradusią abejonę dėl apgadinimų aukščių skirtumo aiškino darydami tik prielaidą apie galimą autobuso „Solaris Urbino 12“ paaukštėjimą ir pažemėjimą. Šios abejonės nepašalino ir pirmos instancijos teismas.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad foto lentelėje, kurioje užfiksuotas automobilis BMW 725 v. n. ECA, aiškiai matoma, kad apgadinta priekinės dešinės pusės sparno dalis kontakto vietoje, kaip ir didžioji dalis automobilių, turi sferinį paviršių (išgaubtas į išorę), o iš foto nuotraukos matyti, kad kontakto metu apgadinimai yra padaryti ne pažeidžiant labiausiai išsikišusio sparno sferinio paviršiaus dalį, o šio sferinio paviršiaus žemiausią dalį. Todėl apeliantas mano, kad toks apgadinimo pobūdis negalėjo susiformuoti kontakto metu su plokščiu paviršiumi, koks yra užfiksuotas autobuso „Solaris Urbino 12“ foto nuotraukose. Apgadinimų susiformavimo mechanizmo netyrė nei pareigūnas, nei teismas.
Be to, apelianto nuomone, apylinkės teismas pažeidė ATPK 256, 257 str. normas, vadovaudamasis liudytojo E. M. paaiškinimu ir jo neapklausdamas teisme. Taip pat apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo vietoje yra galinė visuomeninio miesto transporto maršruto stotelė. į kurią tuo pačiu ar nedideliu laiko skirtumu atvažiuoja ir daugiau maršrutinių autobusų bei mikroautobusų, kurie šioje sustojimo vietoje taip pat atlieka apsisukimo manevrą, todėl nurodo, kad pažeidimą galėjo padaryti kita maršrutinė transporto priemonė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į J. V. atstovo advokato Ž. K. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
J. V. atstovo advokato Ž. K. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, jog J. V. padarė ATPK 127 straipsnyje 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas J. V. kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.
Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal LR ATPK 256 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad galima būtų konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliaciniame skunde J. V. atstovas advokatas Ž. K. ginčija, kad įvykio aplinkybes bei įrodymų vertinimą ir nurodo, kad J. V. automobilio apsisukdamas nekliudė, todėl negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Nors J. V. neigia administracinio teisės pažeidimo faktą ir teigia, kad jis automobilio nekliudė, tačiau įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas yra priešingos nuomonės, nes šios apelianto nurodomos aplinkybės yra motyvuotai paneigtos skundžiamame nutarime.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai faktinėms aplinkybėms nustatyti bei J. V. kaltę įrodyti rėmėsi paties J. V. paaiškinimais, parodymais, liudytojo E. M. paaiškinimu (5 b. l.), pareigūno S. K. tarnybiniu pranešimu (3 b. l.), 2014-04-09 administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), eismo įvykio vietos schema (2 b. l.), patrulio A. B. 2014-03-09 tarnybiniu pranešimu (4 b. l.), D. D. paaiškinimu dėl eismo įvykio (6 b. l.), foto lentelėmis (9-10 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktais (11, 12 b. l.) ir kita bylos rašytine medžiaga.
Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas E. M. stovėjo netoli įvykio vietos, apie 18.00 val. ir matė kaip autobusas sukdamasis stotelėje kliudė gatvėje stovintį automobilį. Apie tai ką matė informavo automobilio, kurį kliudė autobusas, vairuotoją. Liudytojas D. D., kuris yra automobilio, kuris buvo kliudytas, savininkas, savo paaiškinime patvirtino E. M. paaiškinimą bei papildomai nurodė, kad jam Prancūzų g. 15 name gyvenantys asmenys sakė matę, kad pažeidimą padarė 34 maršrutą vairuojantis žmogus. J. V. paaiškinime patvirtino tai, kad jis pažeidimo padarymo metu vairavo 34 maršrutą. Tiek E. M., tiek D. D. buvo įspėti dėl melagingų parodymų teikimo, todėl abejoti jų paaiškinimais nėra pagrindo. Be to, jų paaiškinimus patvirtina kita bylos medžiaga – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto S. K. tarnybinis pranešimas, Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-ojo būrio patrulio A. B. tarnybinis pranešimas, foto lentelės bei transporto priemonės techninės apžiūros aktai. E. M. šaukimu buvo kviečiamas į teismo posėdį, tačiau teismo šaukimo šaknelė negrįžo, todėl teismas, proceso dalyviams neprieštaraujant, nutarė nekviesti neatvykusių liudytojų, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas procesinių pažeidimų nepadarė.
Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad padarytų techninių pažeidimų padarymo aukštis ant automobilio ir autobuso skiriasi, bet teismas atkreipia dėmesį, kad atliekant manevrą į kairę autobusas pasvyrą į dešinę pusę ir dešinės pusės korpuso dalis gali sužemėti iki 10 cm, todėl šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Taip pat iš foto lentelės matyti, kad transporto priemonių apgadinimų pobūdžiai atitinka, todėl abejoti skundžiamo nutarimo pagrįstumu ir teisingumu apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo.
Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis sutinka, todėl jų nekartoja ir detaliau neanalizuoja.
Aptartų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog J. V. administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. V. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
J. V. atstovo advokato Ž. K. apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.