- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- 1S-136-307/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-81-1-00482-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.1Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 p., 2 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.1.3Kai yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys BPK 122 str. 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 3 p., 4 d. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.2.2Skundų dėl suėmimo skyrimo, nepaskyrimo; suėmimo termino pratęsimo, nepratęsimo; suimtojo paleidimo į laisvę išsprendimas (BPK 130, 131 str.)
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. J. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 4 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 straipsnio 4 dalį, tuo, kad jis 2014 metų balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, laike nuo 23.00 iki 1.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. R., pasinaudodami bejėgiška nukentėjusiosios mažametės A. R., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės ir neįgalumo, panaudodami fizinį smurtą, t. y. jam sugriebus už juosmens gatve einančią mažametę A. R. ir nusinešus ją į Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centro teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), M. R. surišus virve nukentėjusiajai A. R. rankas ir kojas bei numovus kelnes ir kelnaitės, jam pagrasinus nužudyti, jei nukentėjusioji šauks, ir taip atėmus galimybę jai priešintis, jis įvedė savo lytinį organą į nukentėjusiosios A. R. lytinius organus ir taip lytiškai santykiavo su mažamete nukentėjusiąja A. R. prieš jos valią.
Be to, jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, tuo, kad 2014 metų balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, laike nuo 23.00 iki 1.00 val., Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centro teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), jis su M. R. bendrininkų grupėje išžagindami nukentėjusiąją mažametę A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tiesiogiai šios nusikalstamos veikos įtakoje sutrikdė nukentėjusiosios A. R. psichinę sveikatą, nes A. R. nustatyti kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai F 92.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl patirtos seksualinės prievartos, t. y. padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes po nusikalstamų veiksmų mažametės A. R. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Be to, jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, tuo, kad 2014 metų balandžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, laike nuo 23.00 iki 1.00 val., Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centro teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), prieš tai panaudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją mažametę A. R., gim. (duomenys neskelbtini), taip atėmęs galimybę priešintis, pagrobė iš A. R. rankų mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, priklausantį R. G., kurio vertė 300 litų, t. y. pagrobė svetimą turtą, padarydamas R. G. 300 litų turtinę žalą.
Kaltinamasis A. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2014-06-04. Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-06 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Šio teismo 2014-09-02 nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas trims mėnesiams. Šiaulių apygardos teismo 2014-12-03, 2015-02-17 nutartimis kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas. To paties teismo 2015-05-13 nutartimi kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015-06-04. Apygardos teismas nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. J. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015-05-13 nutartį. Apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teigia, jog nebuvo įvykio vietoje, be to, neatitinka nukentėjusiosios nurodyto asmens apibūdinimo. Turi tvirtus socialinius ryšius, tai yra turi sugyventinę ir nepilnamečius vaikus, kuriems reikalinga jo pagalba atliekant buitinius darbus. Turi gyvenamąją vietą. Nurodė, jog byloje apklausti visi liudytojai, suimtas yra jau vienerius metus.
Teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. J. skundas tenkinamas.
BPK 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui esmingai apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.
Šiaulių apygardos teismas pratęsė kaltinamajam A. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytais pagrindais.
Apie tikimybę, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. J. suėmimo terminą šiuo pagrindu, įvertino tai, kad A. J. kaltinamas padaręs du apysunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimus, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę iki penkiolikos metų. Kaltinamasis A. J. nedirba, neturi nuosavybės teise priklausančio turto, legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs. Nors turi sugyventinę, su kuria augina du nepilnamečius vaikus, tačiau jis vaikais nesirūpina, neteikia jiems išlaikymo. Todėl nėra saistomas itin tvirtais socialiniais ryšiais. Teismo nuomone, nurodytų aplinkybių visuma formaliai sudaro pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis A. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. J. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, įvertino tai, kad A. J., kaip minėta, kaltinamas padaręs du apysunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimus prieš mažametį asmenį. Kaltinamajam inkriminuojamas labai sunkus nusikaltimas patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Bylos duomenimis A. J. anksčiau teistas, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Šaukoto seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, kaip konfliktiškas, agresyvus asmuo. Teismas konstatavo, kad šių aplinkybių visuma formaliai sudaro pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje kaltinamasis A. J. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Tačiau net ir formaliai nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktuose numatytus suėmimo taikymo pagrindus, teismas gali, bet neprivalo skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą ar pratęsti šios kardomosios priemonės terminą. Suėmimas yra išimtinė (ultima ratio) kardomoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, ir kai esant pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kitomis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje nurodytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą, BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai: ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas (šiuo atveju – teismas) pirmiausia turi svarstyti galimybę užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas – švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones.
Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiaulių apygardos teismo nuomone, šioje byloje tokie duomenys yra nukentėjusiosios A. R., jos atstovės pagal įstatymą R. G., liudytojų parodymai, iš dalies kaltinamojo M. R. parodymai, specialisto išvados bei kiti faktiniai duomenys, užfiksuoti bylos medžiagoje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie duomenys skundžiamojoje nutartyje nurodyti formaliai, nesigilinant į jų turinį. Antai pirmosios instancijos teismas tarp duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nurodė specialisto išvadas. Tačiau iš byloje esančių teismo medicinos specialisto išvadų bei teismo medicinos ekspertizės akto turinio matyti, jog šių tyrimų metu gauti duomenys neduoda pakankamo pagrindo minėtas specialisto išvadas vienareikšmiškai vertinti, kaip kaltinamojo A. J. kaltę, galimai įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtinančius įrodymus. Be to, kaltinamasis M. R., kurio parodymais taip pat grindžiamas kaltinimas, teisiamajame posėdyje savo parodymus pakeitė ir paneigė ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas remiantis vien tik formaliais teiginiais (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykov prieš Rusiją). Be to, kuo asmuo ilgiau yra laikomas suėmime, tuo kruopščiau turi būti tikrinami ne tik įrodymai, pagrindžiantys asmeniui pareikštus kaltinimus, bet ir konkretūs faktai, įrodantys būtinybę tokį asmenį laikyti suėmime. Jeigu tokių faktinių duomenų nėra surenkama pakankamai, didėja tikimybė, kad ilgą laiką asmenį laikant suėmime, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnyje, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė į laisvę ir saugumą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šiame tyrime A. J. nebuvo taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nuo laikino sulaikymo dienos kaltinamasis buvo laikomas suimtas, t. y. suėmime jis jau praleido daugiau nei vienerius metus (nuo 2014 m. birželio 4 d.). Kuo ilgiau taikoma griežčiausia kardomoji priemonė, tuo mažesnė tikimybė, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to, atsižvelgiant į pakankamai ilgą suimtojo kalinimo laiką, tik išskirtinės priežastys, t. y. kai suimtas kaltinamasis, būdamas užsienio valstybės piliečiu, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą, kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso, kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei, gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu. Šiuo atveju nėra tokių išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių A. J. turi būti laikomas suimtas minėtą ilgą laiko tarpą.
Skundžiamoje nutartyje teigiama, jog suėmimo terminas A. J. pratęsiamas siekiant užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą bei siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Baudžiamojo proceso kodekse yra pakankamai daug kardomųjų priemonių (namų areštas, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti), kuriomis galima būtų užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teisme, nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Vienos ar kelių iš šių priemonių paskyrimas užtikrintų, kad A. J. negalėtų išvykti iš savo gyvenamosios vietos, pasislėpti užsienyje bei daryti naujų nusikalstamų veikų, o būdamas nesuimtas jis turėtų galimybę rūpintis savo šeima, kas formuotų teigiamus jo socialinius įgūdžius.
Taip pat atsižvelgtina į bylos nagrinėjimo trukmę ir jos sudėtingumą. A. J. kaltinamas padaręs tik tris vieną su kita įvykio vietos bei laiko aspektais susijusias nusikalstamas veikas, byloje yra kaltinami tik du asmenys, joje nėra daug apklaustinų liudytojų ar atliktinų kokių nors sudėtingų procesinių veiksmų. Byla perduota nagrinėti į Šiaulių apygardos teismą 2014-11-25. Nors bylos nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs, tačiau joje jau apklausti liudytojai ir kaltinamieji. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad ši byla nėra sudėtinga, o A. J. suėmimo termino tęsimas, kai byloje nėra išskirtinių priežasčių, dėl kurių kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio bei BPK 121, BPK 122 straipsnių nuostatoms. Todėl skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis yra naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties dalį, kuria kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 4 d., panaikinti ir kaltinamąjį A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš suėmimo nedelsiant paleisti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.