Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-268-493/2008

2.4.8.

2008 m. gegužės 7 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Algimanto Smolsko, Alberto Milinio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei, nuteistajam D. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 181 str. 1 d. ir nuteistas Laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-02-25 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 181 str. 1 d. taip pat nuteisti V. A., M. S., T. C., tačiau jų ir jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 181 str. 1 d., t.y. už tai, kad 2006 m. spalio 5 d., nuo apie 16 val. iki spalio 6 d. apie 17 val. padėjo nenustatytam asmeniui vardu „Rolandas“ prievartauti turtą, o būtent, žinodamas, kad 2006-10-04 d., apie 3 val., iš (duomenys neskelbtini) kaime, Marijampolės sav., buvo pagrobtas Kazachstano Respublikos pilietei T. Y. priklausantis automobilis MERSEDES BENZ, tranzitiniai numeriai –(duomenys neskelbtini), iš V. A. telefoninių pokalbių ir susitikimų metu gaudamas informaciją, kurią pats A. gaudavo iš asmens vardu „Rolandas“, kad už pagrobto automobilio sugrąžinimą reikalaujama 1700 eurų suma ( 5870 Lt), leidžiant suprasti, kad neperdavus reikalaujamos pinigų sumos, pagrobto automobilio nukentėjusioji neatgaus, jis perdavė šiuos nurodymus nukentėjusiajai T. Y., tokiu būdu, leisdamas suprasti, kad nesumokėjus reikalaujamos pinigų sumos, nukentėjusioji T. Y. pagrobto automobilio neatgaus.

Nustatytos faktinės aplinkybės šioje dalyje buvo neteisingai įvertintos ir padarytos nepagrįstos, nelogiškos išvados. Nors nuosprendyje D. R. siekiama parodyti iniciatyvų turto prievartavime ir nurodoma, kad D. R. pats susirado V. A., iš jo gavo informaciją apie automobilio vagystę, turint tikslą gauti išpirką ir perdavė nukentėjusiajai, tačiau iš tikrųjų nukentėjusiosios, liudytojų M. M., B. Š. parodymai patvirtino priešingas aplinkybes ir jais nustatyta, kad ne D. R., norėdamas padėti prievartauti turtą, susirado nukentėjusiąją tiesiogiai ar per kitus asmenis, ne jis pranešė, kad automobilis pavogtas turint tikslą gauti išpirką, kaip teigiama nuosprendyje. Pati T. Y. suvokė ir siekė atgauti pavogtą automobilį už išpirką ir ieškojo asmenų, galinčių padėti sužinoti automobilio atgavimo galimybes. Kaip byloje nustatyta, nukentėjusioji T. Y. prašė savo pažįstamo A. pagalbos, o pastarasis prašė pagalbos M. M., pas kurią laikinai gyveno Marijampolėje. Liudytoja M. M. nurodė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kad norėjo padėti ligotai, nukentėjusiai moteriai ir prisiminė D. R., kuris buvo nesenai atgavęs savo pavogtą automobilį už išpirką. Tokiomis aplinkybėmis buvo telefonu surastas D. R., kuris tuo metu net nebuvo Marijampolėje, ir paprašyta taip pat jo žmogiškos pagalbos. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad D. R. nebuvo susitaręs su kitais asmenimis ar asmeniu padėti vykdyti turto prievartavimą ir neturėjo jokios informacijos apie nukentėjusiosios automobilio pavogimą, juo labiau apie turto prievartavimo kėslą, numatomą išpirką, jos dydį.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad D. R. skambino tik V. A. ir jo žinučių, pokalbių turinys rodo, kad D. R. nebuvo žinoma apie automobilio vogimą turint tikslą gauti išpirką, nes pirmiausia buvo klausiama ar apskritai yra žinoma apie tokį automobilį, išvardinami T. Y. nurodyti požymiai, o po to pateikiamas nukentėjusiosios klausimas apie išpirkos dydį. Jeigu būtų susitarimas prievartauti turtą, tai logiška ir dėsninga, kad D. R. būtų Marijampolėje, siektų susirasti nukentėjusiąją pats, o ne klausinėtų kitų asmenų pagal nukentėjusiosios nurodytus a/m požymius reikiamos informacijos ir dar iš savo telefono, o ne įsidėjęs kokią laikiną kortelę. Jeigu ne T. Y. veiksmai, M. M. veiksmai ir aktyvūs nukentėjusios prašymai, kuomet ji sirgo praradus kūdikį, nuolat verkė, D. R. net ir nebūtų sužinojęs nei apie T. Y., nei apie automobilio Mersedes Benz vagystę, nei apie išpirkos dydį bei kitas aplinkybes.

Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad padėjimo vertinimo svarbus aspektas yra išankstinis susitarimas. Šioje byloje visi asmenys nuteisti už padėjimą nenustatytam asmeniui „Rolandui" prievartauti turtą. Logiška ir dėsninga, kad taikant BK 24 str. 6 d. buvo būtina nustatyti, kad iki D. R. veiksmų pradžios buvo jau susitarimas su asmeniu reikalauti išpirkos iš T. Y. už pavogtą automobilį MB. Kadangi nėra nustatytas asmuo, kuriam tariamai buvo padedama prievartauti turtą, todėl nėra nustatyta ir išankstinis susitarimas tarp D. R. ir asmenio, prievartaujančio turtą, po kurio D. R. pradėjo aktyvius padėjimo veiksmus, todėl kaip padėjėjo nenustatytam asmeniui kvalifikacija prieštarauja įstatymui ir prasilenkia su logika.

Byloje nustatyta, kad D. R. pažinojo ir kontaktavo tik su V. A.. Nors pastarasis pilnai prisipažino dėl nusikaltimo padarymo, tačiau V. A. kategoriškai paneigė, kad būtų prašęs D. R. padėti prievartauti turtą. Šie svarbūs V. A. parodymai nebuvo įvertinti.

Teismas taip pat neteisingai nuosprendyje nurodė, kad D. R. derėjo išpirkos dydį, nes iš tikrųjų jis tik perduodavo T. Y. informaciją apie turimą pinigų sumą.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat, kad turto prievartavimo sudėtis yra formali ir jo baigtumo momentu laikoma neteisėto prievartinio turtinio reikalavimo pateikimo momentas. Kaltinimas buvo formuluojamas, kad D. R. žinodamas apie pagrobtą automobilį, padėjo prievartauti turtą, t.y. leido suprasti kad neperdavus pinigų, automobilio nukentėjusioji neatgaus. Byloje nebuvo nustatyta, kad D. R. inicijuoja T. Y. paiešką ir neteisėto turtinio reikalavimo pateikimą. Juolab, nebuvo nustatyta, kad reikalavimo pateikimas buvo prievartinio pobūdžio. Nustatytos faktinės aplinkybės rodo priešingai, kad D. R. veikia iš žmogiškų paskatų, siekdamas padėti nukentėjusiajai. Jis atvirai atvažiuoja į B. Š. namus pas nukentėjusiąją su savo automobiliu vienas ar su M. M., aptarinėja problemos sprendimo variantą ir net pats siūlo eiti į policiją ir parašyti pareikšimą dėl vagystės. Iš nukentėjusiosios bei jos sūnaus parodymų nustatyta, kad D. R. net juos vežioja savo automobiliu, nuveža iki parduotuvės ir pan. Teismas visiškai neįvertino svarbios nustatytos aplinkybės, kad D. R. nenorėjo, kad T. Y. išsipirkinėtų automobilį, kad iš to lobtų nusikaltėliai. Ši aplinkybė buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu bei patvirtinta teisminio nagrinėjimo metu. Liudytoja M. M. patvirtino šias aplinkybes nuosekliai. Taip pat patvirtino ir liudytoja B. Š.. Ji suabejojo D. R. nuoširdumu ir teismas be pagrindo rėmėsi ne kategoriškais parodymais, o nuosprendį grindė net liudytojos prielaidomis apie nenuoširdumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir D. Y. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino taip pat šią D. R. poziciją. Jis nurodė, kad „...pritarė mama, kad taip nusikaltėliai turtėja". Toks elgesys rodo, kad jis ne siekė padėti turtą prievartauti, o atvirkščiai.

Nuteistojo nuomone, teismas visiškai neįvertino byloje nustatytų faktų, kurie turi svarbią reikšmę atliekant jo veiksmų teisinį įvertinimą. Nuosprendyje neįvertinta, kad vakare susitikus su Y. buvo galų gale apsispręsta automobilio neatgaudinėti, nes tai netikslinga ir galima nupirkti kitą automobilį ir atsisveikinta. Tam pritarė telefonu ir sutuoktinis Y.. Su D. R. buvo nuspręsta kreiptis į pareigūnus, tačiau, kaip nurodė sūnus D., mama kitos dienos ryte vėl paskambino D. R., nuėjo į prokuratūrą ir taip pareigūnų pamokyta pradėjo veikti jau turėdama tikslą D. R. sulaikyti, provokuoti pinigų paėmimą, įrašyti pokalbius. jis nieko neįtardamas, toliau elgėsi žmoniškai, siekiant padėti atgauti automobilį, atvyko su savo automobiliu į namus, sėdėjo, laukė skambučio ir jam pačiam kėlė įtarimus kodėl nepaskambinama, neatvaromas automobilis. Akcentuotina tai, kad D. R. net nežinojo automobilio grąžinimo mechanizmo. Iš pokalbio matyti, kad jis kalbėjo apie spynelių sugadinimą, apie būtinybę parsitempti automobilį MB, nors vėliau paaiškėjo, kad jis yra su automatine greičio dėže ir tempimas negalimas.

Taip pat nuosprendyje neįvertinta, kad byloje būtų D. R. siekęs turtinės naudos ar jau ją būtų gavęs. Iš Y. parodymų akivaizdu, kad nebuvo kalbama apie jokį atlygį, nebuvo sumokėta. Iš kitų kaltinamųjų parodymų taip pat savanaudiškumas nebuvo nustatytas, kaip savanaudiškų paskatų buvimas. Jis priklauso pasiturinčių asmenų socialiniam sluoksniui, kuris turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį apie 10 000 Lt. mėnesiui iš dviejų darbų direktoriaus pareigose. Nei jo amžius, nei užimtumas, nei asmenybė nerodo, kad jis būtų turėjęs tikslą siekti kokios tai turtinės naudos ir ar kas nors ją būtų žadėjęs duoti.

Teismas privalėjo nustatyti pagalbą konkrečiam asmeniui įvykdyti turto prievartavimą. Pagalbą įstatymas apibūdina kaip davimą nurodymų, patarimų, teikimą priemonių, šalinimą kliūčių, saugojimą, pridengimą, išankstinį pažadą padėti paslėpti, realizuoti daiktą. Šioje byloje nebuvo nustatyta D. R. tyčinių minėtų veiksmų.

Teismas taip pat neįvertino nustatytos svarbios aplinkybės, kad D. R. kategoriškai atsisakė imti pinigus ir nurodė, kad pirmiausia reikia atgauti mašiną, nes taip gali apgauti. Tai rodo, kad D. R. nežino automobilio grąžinimo mechanizmo ir nėra užtikrintas pats jo atgavimu. Nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad jis reikalavo duoti pinigus. Pinigų paėmimas ikiteisminio tyrimo metu iš T. Y., visiškai nepatvirtina padėjus D. R. prievartauti turtą. Jis net nedalyvavo pinigų skaičiavime. D. Y. yra nurodęs, kad mama perskaičiavo pinigus D. R. akivaizdoje.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas buvo grindžiamas garso įrašu, jo stenogramomis. Teismas šiuo įrodymu nesivadovavo, nes yra netikslumų, neaiškumų. Šiuo įrodymu buvo galima vadovautis atlikus fonoskopinę ekspertizę, nes be specialių žinių negalima buvo visapusiškai jo ištirti, įvertinti. Sis prašymas, pateiktas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo dėl neaiškių aplinkybių atmestas. Išklausius garso įrašą girdisi T. Y. primygtinis skaičiavimas, davimas pinigų, tačiau girdisi, tikėtina, D. R. balsas, kuriuo kategoriškai atsisakoma paimti pinigus, nurodoma, kad „man nereikia". Būtina atlikti fonoskopinę ekspertizę, nes prokurorė pateikė tariamai patikslintą stenogramą, tačiau vėl šališkai,- nes vyriškio sakomi žodžiai, tikėtina, D. R., vėl neiššifruoti. Šie žodžiai turi svarbią reikšmę vertinant D. R. veiksmus, psichologinį santykį su jais ir rodo, kad nebuvo jokių tyčinių neteisėtų prievartinio pobūdžio veiksmų, kuriais būtų siekiama turtinės naudos.

Teismas, nuteistojo nuomone, nepagrįstai sureikšmina nuosprendyje aplinkybę, kad jo buvimo laikas pas T. Y. sutapo su M. S., T. C. sulaikymu. Teismas nenustatė, kad D. R. pažinojo minėtus asmenis, su jais būtų kontaktavęs. D. R. iš tikrųjų jų nepažinojo ir minėtos aplinkybės sureikšminimas visiškai neturi jokios įrodomosios reikšmės.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinius skundus patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo D. R. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (Lietuvos Respublikos BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nors nuteistasis D. R. ir neigia savo kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau nuosprendis grindžiamas nešališko teismo ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nukentėjusiosios T. Y. bei liudytojo D. Y. logiškais ir nuosekliais parodymais (perskaitytais LR BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka) pagrįstai nustatyta, kad dėl nukentėjusiajai priklausiusio M. B. vagystės, automobilio paieškos jai padėjo moteris vardu M., pas kurią buvo apsistojęs nukentėjusiosios vyro draugas D. A.. M. ją supažindino asmeniu vardu Vitalijus, t.y. D. R., kuris, susitikimo metu klausęs ar iš jos pavogė automobilį M. B. raudonos spalvos ir juodo salono, informavo nukentėjusiąją, kad ši mašina pagrobta pagal užsakymą ir kad jai jau yra pirkėjas. Asmuo prisistatęs Vitalijumi taip pat pasakė, kad jis turi pažįstamą, kuriam gali pasiskambinti ir gali grąžinti automobilį už 1700 eurų. Kadangi nukentėjusioji tokios pinigų sumos neturėjo, prašė sumą sumažinti. Po kiek laiko, netrukus, Vitalijus per M. pranešė, kad jie už mažesnę pinigų sumą nesutinka automobilį grąžinti. Nukentėjusiajai nusprendus rašyti pareiškimą policijai, kaip nukentėjusioji suprato, M., išėjus į kitą kambarį, paskambino Vitalijui ir grįžusi pasakė, kad jis tuoj atvažiuos. Vitalijus netrukus atvyko ir pranešė, kad galutinė automobilio išsipirkimo suma 1550 eurų. Nukentėjusioji abejojo ar jai pavyks rasti tokią pinigų sumą, o Vitalijus išvažiavo paaiškinęs, kad važiuoja tartis kuri ir kaip bus grąžintas automobilis, sakė, kad netrukus grįš. Nukentėjusioji su sūnumi, kuris visą laiką buvo su ja, liko prie M. namų. M. nuolat rodė susidomėjimą ir klausinėjo ar pavyko susitarti dėl išpirkos. Po 20 min. į M. namus atvažiavo Vitalijus ir pakilo į viršų, kur jie buvo. Paprašė duoti pinigus. Kambaryje buvo jos sūnus ir M.. Jis liepė jai paskambinti pažįstamam A.. Jis parveš mašiną nuvažiavęs su juo, o ji į tą laiką suorganizuosianti pinigus, kuriuos turės perduoti M.. Ji paskambino A., kuris pasakė kad yra išvykęs ir negali atvažiuoti. Patarė, kad automobilį atvarytų iki M. namų ir tik apžiūrėjus ir įsitikinus, kad automobilis sveikas, perduoti pinigus. Nukentėjusioji Vitalijui pasakė, kad A. atvykti negali. Vitalijus pasakė, kad ji turinti perduoti jam arba M. pinigus. Ji pasakė, kad pinigus mokės tik tada, kai pati pamatys automobilį. Tuomet Vitalijus pasakė, kad tie žmonės šitaip nesutinka. Tada nukentėjusioji pasiūlė, kad jie automobilį atvarytų iki parduotuvės „Mini Maxima“, bet Vitalijus pasakė, kad jie nevarys, nes į tokias viešas vietas nevaro. Tada ji pasakė, kad daugiau jokių kalbų nebus ir su sūnumi einanti namo. Vitalijus pasakė, kad tada tarsis ryte ir pasiūlė juos pavėžėti. Jis pavežė ir išsiskiriant pasakė, kad paskambins ryte apie 10 val. Netoli namų, apie 17.40 val. jai paskambino. Mobilus telefonas rodė Vitalijaus numerį, bet kalbėjo M.. Ji sakė, kad reikia šiuos reikalus spręsti, liepė pasakyti savo adresą ir nurodė, kad tuoj su Vitalijum atvažiuos. Ji pasakė adresą, atvažiavo M. ir Vitalijus. Vitalijus pasiūlė automobilio perdavimo planą, t.y. kad su juo važiuotų namo šeimininkė, kuriai parodys automobilį, o nukentėjusioji su M. liksiančios namie. Po ko šeimininkė jai paskambins ir praneš apie automobilį, o ji turės pinigus perduoti M.. Nukentėjusioji su tuo nesutiko. Pokalbio metu dalyvavo ir namo šeimininkė. Šeimininkė pasakė, kad ji tokioje situacijoje nemokėtų ir kreiptųsi į policiją. Vitalijus ir M. šeimininkės nuomonei pritarė, tačiau Vitalius pasakė šeimininkei, kad netikintis, kad nukentėjusioji turinti pinigų. Jis galėtų automobilį atvaryti, kad ir dabar. Jiems išvykus, pradėjo galvoti ir nusprendė kreiptis į policiją, kad būtų sulaikyti šie asmenys. Prieš tai, ji paskambino Vitalijui ir pasakė, kad sutinku, bet mašiną jie turi atvaryti į kiemą. Vitalijus pasakė kad jis dabar išvykęs, bet pasakė, kad jis pasitikslins ir po kiek laiko praneš. Netrukus jis atsiuntė SMS žinutę, kurioje buvo parašyta „gerai, sutinkam“. Po to kreipėsi į prokuratūrą ir policiją, parašė pareiškimą ir jai patarė, ką toliau daryti. Tolimesni įvykiai buvo kontroliuojami policijos pareigūnų. Jie patarė turėti diktofoną. Būnant PK, jai paskambino M., kuriai pasakė, kad sutinka išsipirkti automobilį. M. pritarė ir pasakė, kad tai geras sprendimas, pasakė, kad Vitalijaus dabar nėra mieste, jis susisieks, o jai liepė paskambinti apie ketvirtą valandą. Po to nukentėjusioji išsikeitė JAV dolerius į 1500 eurų, apie ketvirtą valandą paskambino M., o ji pasakė, kad negali susisiekti su Vitalijum, bet kai susisieks, paskambins. Apie 17 val. paskambino Vitalijus ir pasakė, kad jis grįžęs į miestą, sutarė netrukus susitikti namuose, kur nukentėjusioji apsistojusi. Vitalijus atvyko su nepažįstamu asmeniu, išlipęs Vitalijus iš automobilio, paprašė parodyti pinigus. Ji parodė jam pinigus - 1500 eurų ir liepė atvaryti automobilį į kiemą. Vitalijus paskambino, kažką kalbėjo lietuviškai, klausė ar negali namo šeimininkas važiuoti kartu su jais, nes sugedus automobilio užvedimo spynelė, dar kažkam skambino ir netrukus, pamatė ateinančius policininkus, kurie Vitalijų sulaikė. Vitalijus sakė kad nežino kas pagrobė automobilį, jis yra tik tarpininkas. Po sulaikymo pas ją atėjo M. ir Vitalijus, prašė atleisti.

Liudytojo D. Y. nuosekliais parodymais pagrįstai nustatytos analogiškos aplinkybės, kurias išdėstė ir nukentėjusioji T. Y..

Nukentėjusiosios T. Y. ir liudytojo D. Y. parodymus papildo ir patvirtina kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuoti įrodymai - nuteistojo V. A. parodymai, kuriais pagrįstai nustatyta, tai, kad jam 2006 m. pabaigoje paskambino D. R. ir pasakė, kad iš kazachų pavogtas lengvasis automobilis, paprašė padėti jį surasti. Tuomet, V. A. iš pažįstamo asmens Rolando sužinojęs apie ieškomą automobilį bei reikalaujamą išpirkos sumą-1700 eurų, apie tai pranešė D. R.. Taip pat su D. R. buvo susitikę ir pastarasis aiškino, kad tokia suma yra per didelė, automobilis tiek nevertas, sakė, kad galima sumokėti tik 1550 eurų. Dėl šios sumos priimtinumo asmeniui, reikalaujančiam išpirkos, buvo kelis kartus susisiekta su D. R., ko pasekoje buvo sutarta suma ir D. R. buvo pranešta, jog už 1550 eurų išpirką pavogtas automobilis gali būti sugrąžintas savininkui. Po dienos paskambino D. R. ir pasakė, kad už automobilį pinigai jau yra. Tada perskambino Rolandui ir pasakęs, kad pinigai jau yra, apie tai informavo Rolandą, o po savaitės buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Liudytojos B. Š. parodymais pagrįstai nustatyta, kad pas ją namuose 2006 metų spalio mėn. gyveno Kazachijos pilietė T. Y., kuri kartu su sūnumi buvo atvykusi pirkti automobilių. Turguje ji nusipirko automobilį, nakčiai paliko gyvenamojo namo kieme. Liudytoja kartu su savo vyru namo kieme nupirktąją mašiną užstatė dar kitu automobiliu, kad jo niekas nepaimtų. Be to, greta nupirktojo automobilio buvo du šunys, buvo įsitikinę, kad automobilis yra saugus. Iki 3 val. automobilis buvo, apie 3.20 val. išgirdo automobilį. Gal po 10 min. atbėgo T. Y. ir pasakė, kad pavogtas jos automobilis. Tada ji iškvietė policiją. Po dviejų dienų iš T. Y. sužinojo, kad iš jos už automobilį prašoma sumokėti išpirką. T. Y. sakė, kad išpirkos nemokės bei bandys kitais keliais atgauti automobilį. Ji paskambino kitam taip pat atvažiavusiam pirkti automobilių savo tėvynainiui. Jis netrukus atvažiavo ir patarė mokėti išpirką ir taip atgauti automobilį. Po to jis skambino savo vyrui į Kazachstaną. Šis liepė išpirkos nemokėti. Po to nukentėjusioji jai sakė, kad jai paskambino moteris, gyvenanti kažkur Matulaičių gatvėje. Pas ją taip pat gyvendavo atvažiavę pirkti automobilių kazachai. Ta moteris žadėjo kažką pakalbėti dėl pavogto automobilio. Kai T. Y. su ja nesusitarė, ta moteris sakė, kad susitiks su Vitaliumi, kaip vėliau sužinojo – R.- ir pakalbės. Tada T. Y. kartu su sūnumi važiavo pas ją kalbėtis. Grįžusi sakė, kad tos moters vardas M. bei nusprendusi išpirkos nemokėti. Vakare pas juos į namus atvažiavo M. ir D. R.. R. prisistatė, kaip Vitalijus. Kad jis prisistatė svetimu vardu matėsi aiškiai, nes į jį kreipiantis šiuo vardu, jis neatsiliepdavo. Jie visi kažką tarėsi, detalės jai nežinomos, bet susidaręs įspūdis, kad nieko nesusitarė. Ji pati nukentėjusiajai sakė neduoti išpirkos, eiti dėl visko į policiją. Neduoti išpirkos sakė ir R., nurodydamas, kad nusikaltėliai iš to gyvena. Tačiau matėsi, kad R. tai sako nenuoširdžiai. Šis įtarimas vėliau pasitvirtino, kadangi R. vėliau kartu su M. atvažiuodavo pas nukentėjusiąją ir įkalbinėjo ją atsiimti pareiškimą iš policijos. Koks buvo R. atvykimo tikslas, jai nėra žinoma, tačiau ji girdėjo kaip nukentėjusioji jo klausė, gal kas galėtų padėti surasti jos automobilį iš „juodo pasaulio“. D. jai sakė, kad galėtų kažką padėti atgauti automobilį, kad turi atitinkamų pažįstamų, tik negali pasakyti pavardės. R. sakė, kad jeigu ji sutiks mokėti išpirką, tai automobilis gali būti atvarytas. Paskui M. ir R. išvyko.

Kitą dieną ji kartu su T. Y. nuėjo į prokuratūrą ir viską papasakojo prokurorui. Jis jas nukreipė į policiją. Policijoje nukentėjusioji parašė pareiškimą. Pareigūnai paaiškino, kad norint surasti automobilį ir sulaikyti kaltininkus, reikia su jais kontaktuoti, t.y., mokėti išpirką. Todėl policijoje buvo surašyti Y. turėtų pinigų banknotų numeriai. T. Y. paskambino R. ir pasakė, kad sutinka mokėti išpirką. Po to į jos namus atvyko R.. Nukentėjusioji jam pasakė, kad neduos pinigų tol, kol nepamatys mašinos. Nukentėjusioji jam matant perskaičiavo pinigus. R. laukė telefono skambučio, kuriuo turėjo būti pranešta automobilio buvimo vieta. Jiems belaukiant skambučio ir ruošiantis vykti į nurodytą vietą, atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė R..

Liudytojos M. M. parodymais pagrįstai nustatyta, kad 2006 m. spalio mėn. pas ją namuose gyveno automobilių pirkti atvažiavęs Kazachijos pilietis vardu A.. Jis minėjo, kad jo giminaitei Marijampolėje pavogė nusipirktą automobilį. Klausė, gal ji galėtų kuo nors padėti. Tada ji prisiminė pažįstamą D. R., kuriam taip pat buvo pagrobtas automobilis. Jam paskambino, bet jis buvo išvykęs. Susitarė pas ją vakare susitikti. A. paskambino tai giminaitei ir pasakė, kad ji vakare taip pat atvyktų. D. dar prašė atsiųsti jam žinutę, kurioje būtų nurodyta pavogto automobilio markė, spalva ir pagaminimo metai. Ji tą ir padarė. Po to ji gavo iš D. SMS žinutę, kurioje buvo parašyta, kiek eurų kainuos automobilio išsipirkimas – kiek atsimena -1700 eurų. Gavus šią žinutę, paskambino nukentėjusiajai ir perdavė D. žinutės turinį. Atvykusi nukentėjusioji guodėsi, kad labai serga ir kad jai pavogė mašiną. Ji su D. kažką kalbėjosi dėl išpirkos ir jie išvažiavo. Po to nukentėjusi dar kartą buvo atvykusi pas ją. Kitą kartą ji kartu su D. buvo nuvykusi pas nukentėjusiąją į ten, kur ji buvo apsistojusi. D. atkalbinėjo ją mokėti išpirką. Kalbų tarp R. ir nukentėjusiosios ji nesiklausė. Ji negirdėjo, kad D. būtų prašęs pinigų iš nukentėjusiosios. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog su D. nukentėjusiąją suvedė tik tam, kad jis patartų ką daryti, bet ne tam, kad organizuoti pagrobto automobilio išsipirkimą.

Daiktų pateikimo protokolu patvirtinama, kad nukentėjusioji T. Y. pateikė automobilio Mercedess Benz (duomenys neskelbtini) raktelius, registracijos liudijimą, muitinės deklaraciją, pažymą-sąskaitą.

Techninių priemonių panaudojimo protokolu ir pokalbių suvestinėmis bei jų vertimais į lietuvių kalbą patvirtinama kad užfiksuoti telefoniniai pokalbiai tarp nukentėjusiosios T. Y. bei liudytojos M. M. bei pokalbiai tarp nukentėjusiosios T. Y. bei D. R..

Daiktų pateikimo protokolu patvirtinama, kad nukentėjusioji T. Y. pateikė 1550 eurų bei mini kompaktinį diską su pokalbių įrašais.

Daiktų apžiūros protokolu patvirtinama, kad apžiūrėti nukentėjusiosios T. Y. pateikti 1550 eurų, kuriuos ji buvo paruošusi automobilio išpirkai bei mini kompaktinis diskas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp nukentėjusiosios T. Y. bei D. R..

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu patvirtinama, kad nukentėjusioji T. Y. atpažino D. R..

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu patvirtinama, jog liudytojas D. Y. atpažino D. R..

Daiktų apžiūros protokolu patvirtinama, kad buvo apžiūrėtas iš liudytojos M. M. paimtas mobiliojo ryšio telefono aparatas NOKIA 6610i, IMEI Nr.356667000331230, su SIM kortele, kurios Nr. 89370010200000529664, kuriame rastas susirašinėjimas SMS žinutėmis su nukentėjusiąja T. Y. bei D. R..

Daiktų apžiūros protokolu patvirtinama, kad buvo apžiūrėtas D. R. mobiliojo ryšio telefono aparatas NOKIA 6220, IMEI Nr. 351507002187309 su SIM kortele Nr. 8937002040100397875, iš kurio matosi, kad šiame telefono aparate išlikusi informacija- SMS žinutės, siųstos M. M. bei V. A. dėl pagrobto automobilio išpirkos bei telefonų abonentų sąrašai, kuriuose yra nurodyti du V. A. mobiliojo ryšio abonentų numeriai - 37065165474 bei 865339512.

Daiktų apžiūros protokolu patvirtinama, kad D. R. mobiliojo ryšio telefono aparate NOKIA 6230, su SIM kortele N89370010200005113878, išlikusi informacija- telefonų abonentų sąrašai, kuriuose yra nurodytas V. A. mobiliojo ryšio abonento numeris-37067435373.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu patvirtinama, kad D. R. atpažino įtariamąjį V. A..

Daiktų apžiūros protokolu patvirtinama, kad užfiksuota mobiliojo ryšio telefono aparato SIEMENS AF 51, IMEI Nr. 359121000291469, su SIM kortele Nr. 654005090015554, priklausančio V. M., apžiūra, iš kurios matosi, kad telefono aparato atmintyje rastas mobiliojo ryšio abonento Nr. 865339512 įrašas, kuriam suteiktas pavadinimas „Vaidas“(t.3,b.l.12); Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota mobiliojo ryšio telefono aparato SAMSUNG SGH-E760, IMEI Nr. 357205001122195, su SIM kortele Nr. 89370031012212948631, priklausančio R. A., apžiūra, iš kurios matosi, jog apžiūrimo telefono aparato atmintyje rasti du įrašai apie mobiliojo ryšio abonentus: Nr. 37067435373, kurio pavadinimas-Mazutis, bei Nr. 865339512, kurio pavadinimas Mazutis-2 (t.3, b.l.17-18); Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėti pas V. A. kratos metu rasti: UAB „Bitė Lietuva“ Labas kortelė, kurios Nr. 865339512, UAB „Tele2“ „Joker“ kortelė, kurios abonento Nr. 867435373, telefono aparato V3120, IMEI Nr. 357605005079715, garantinis talonas, telefono aparato NOKIA 3120, IMEI Nr. 357605005079715, dėžutė, telefono aparato NOKIA 7360, IMEI Nr. 358399004559401, dėžutė, telefono aparato NOKIA 3100, IMEI Nr. 352972004640516 dėžutė(t.3, b.l. 25-26); Įeinančių bei išeinančių telefoninių skambučių bei SMS žinučių išklotinės, iš kurių matosi užfiksuoti buvę skambučiai bei SMS žinutės tarp nukentėjusiosios T. Y. ir liudytojos M. M., tarp nukentėjusiosios T. Y. ir D. R., tarp D. R. ir V. A., tarp V. A. ir M. S., tarp M. S. ir T. C..

Daiktų apžiūros protokolu patvirtinama, kad buvo apžiūrėtas iš liudytojos M. M. paimtas mobiliojo ryšio telefono aparatas NOKIA 6610i, IMEI Nr.356667000331230, su SIM kortele, kurios Nr. 89370010200000529664, kuriame rastas susirašinėjimas SMS žinutėmis su nukentėjusiąja T. Y. bei D. R..

Daiktų apžiūros protokolu patvirtinama, D. R. mobiliojo ryšio telefono aparate NOKIA 6220, IMEI Nr. 351507002187309 su SIM kortele Nr. 8937002040100397875 išlikusi informacija - SMS žinutės, siųstos M. M. bei V. A. dėl pagrobto automobilio išpirkos bei telefonų abonentų sąrašai, kuriuose yra nurodyti du V. A. mobiliojo ryšio abonentų numeriai - 37065165474 bei 865339512.

Daiktų apžiūros protokolu patvirtinama kad D. R. mobiliojo ryšio telefono aparate NOKIA 6230, su SIM kortele N89370010200005113878 išlikusi informacija - telefonų abonentų sąrašai, kuriuose yra nurodytas V. A. mobiliojo ryšio abonento numeris-37067435373.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu patvirtinama, kad D. R. atpažįsta įtariamąjį V. A..

Daiktų apžiūros protokolu patvirtinama, kad mobiliojo ryšio telefono aparato SIEMENS AF 51, IMEI Nr. 359121000291469, su SIM kortele Nr. 654005090015554, priklausančio V. M., atmintyje rastas mobiliojo ryšio abonento Nr. 865339512 įrašas, kuriam suteiktas pavadinimas „Vaidas“.

Daiktų apžiūros protokolu patvirtinama, kad mobiliojo ryšio telefono aparato SAMSUNG SGH-E760, IMEI Nr. 357205001122195, su SIM kortele Nr. 89370031012212948631, priklausančio R. A., atmintyje rasti du įrašai apie mobiliojo ryšio abonentus: Nr. 37067435373, kurio pavadinimas-Mazutis, bei Nr. 865339512, kurio pavadinimas Mazutis-2.

Daiktų apžiūros protokolu patvirtinama, jog apžiūrėti pas V. A. kratos metu rasti: UAB „Bitė Lietuva“ Labas kortelė, kurios Nr. 865339512, UAB „Tele2“ „Joker“ kortelė, kurios abonento Nr. 867435373, telefono aparato V3120, IMEI Nr. 357605005079715, garantinis talonas, telefono aparato NOKIA 3120, IMEI Nr. 357605005079715, dėžutė, telefono aparato NOKIA 7360, IMEI Nr. 358399004559401, dėžutė, telefono aparato NOKIA 3100, IMEI Nr. 352972004640516 dėžutė.

Įeinančių bei išeinančių telefoninių skambučių bei SMS žinučių išklotinėmis patvirtinama, kad buvo skambučiai bei SMS žinutės tarp nukentėjusiosios T. Y. ir liudytojos M. M., tarp nukentėjusiosios T. Y. ir D. R., tarp D. R. ir V. A., tarp V. A. ir M. S., tarp M. S. ir T. C..

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti kaltę patvirtinantys argumentai bei įrodymai pagrįsti, tinkamai įvertinti.

Nuteistojo skunde išdėstyti motyvai dėl netinkamo Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. taikymo yra nepagrįsti. Baudžiamajame įstatyme numatytas išsamus visų įmanomų padėjimų padaryti nusikaltimą būdų sąrašas. Padėjėju pripažįstamas toks asmuo, kuris padėjo daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemonės arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Šiuo konkrečiu atveju, D. R., duodamas patarimus nukentėjusiajai ir perduodamas informaciją kitiems asmenims, suteikė jiems intelektualią pagalbą, sudarančią realias galimybes veikti kitiems bendrininkams ir šiais savo veiksmais prisidėjo prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais, tų padarinių siekdamas. Aplinkybė, kad ne D. R. susirado nukentėjusiąją, o nukentėjusioji ieškojo asmens, galinčio padėti atgauti automobilį, nuteistojo D. R. veiksmų kryptingumo neįtakojo. Jis ėmėsi veiksmų- skambino V. A., perdavinėjo tiek pastarojo, tiek nukentėjusiosios teikiamą informacija tiek dėl paties automobilio, tiek dėl išsipirkimo sumos bei atgavimo sąlygų.

Nuteistojo skundo motyvas, kad D. R. neturėjo jokios informacijos apie nukentėjusiosios automobilio pavogimą, apie turto prievartavimo kėslą, numatomą išpirką, jos dydį, yra nepagrįstas. Nuteistajam kaltinimas, kad jis šias aplinkybes žinojo iš anksto, pateiktas ir nebuvo. D. R. buvo kaltinamas ir nuteistas, kad bendrininkavo padėjėju prievartaujant turtą nuo 2006-10-05, 16 val. iki 2006-10-16, 17 val., t.y. nuo to momento, kuomet buvo į jį kreiptasi. Tai, kad D. R. skambino tik V. A. ir nebuvo žinoma apie automobilio pavogimą, turint tikslą gauti išpirką, paneigiama paties nuteistojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu, kuriuose D. R. nurodė, kad susisiekė su V. A., kuris pasakė išpirkos sumą 1770 eurų. Tokiu būdu, D. R., kaip padėjėjo, perduodančio informaciją ir padedančio realizuoti kitų asmenų nusikalstamus sumanymus, veikla tapo nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą, kuo buvo sudarytos galimybės veikti kitiems nusikalstamos veikos bendrininkams.

Neginčijamai nustatyta, kad iš nukentėjusiosios T. Y. buvo pagrobtas lengvasis automobilis, už kurį iš nukentėjusiosios buvo reikalaujama išpirkos, iš D. R. suprato, kad automobilis pagrobtas pagal pirkėjo užsakymą ir nesutikimas mokėti išpirką, arba per ilgas derėjimasis nulems jo neatgavimą. Tai T. Y. bei D. Y. suprato kaip užmaskuotą grasinimą.

Turto prievartavimas laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai grasinant, šantažuojant arba panaudojant kitokią psichinę prievartą, yra pateikiamas reikalavimas perduoti turtą ar atlikti kitokio pobūdžio turtinius veiksmus. Tai, kad nukentėjusioji dar nespėjo įvykdyti keliamų reikalavimų, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Ir nors D. R. pagrobtu automobiliu nedisponavo, tačiau, pats susiradęs V. A., iš V. A. gautą informaciją apie tai, kad automobilis pagrobtas su tikslu gauti už jį iš nukentėjusiosios išpirką, perdavė nukentėjusiajai. Šį faktą patvirtino nukentėjusioji T. Y. ir liudytojas D. Y. savo parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui atliktų apklausų metu. Iš jų matosi, kad D. R. ne tik perdavė reikalaujamą išpirkos dydį, bet ir per ilgų derybų tikėtinas. Abiem atvejais tiek nukentėjusioji, tiek ir liudytojas D. Y. nurodė, kad suvokė tai, kaip užmaskuotos formos grasinimą dėl galimo automobilio neatgavimo. Visa tai patvirtina jog D. R. žinojo, kad vyksta T. Y. turto prievartavimas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iš dėstyti ir ištirti objektyvieji veikos požymiai rodo D. R. suvokus, kad padeda prievartauti T. Y. turtą. Tai patvirtina nuteistojo veikimo aktyvumas, bendraujant su nukentėjusiąją dėl išpirkos telefonu, ne vienkartinis susitikimas, atvykimai pas ją, nuolatinis informacijos perdavinėjimas iš V. A. apie išpirkos sąlygas ir nukentėjusiosios keliamas sąlygas turto prievartautojams, domėjimasis jos turimu pinigų kiekiu, prisistatymas kitu vardu.

Aplinkybės, kad D. R. atsisakė paimti pinigus kol mašina neatgauta, nėra nuteistąjį teisinančiomis aplinkybėmis, o labiau patvirtinančiomis asmens, kaip tarpininko, padėjėjo, atsargumą, veikiant tiesiogine tyčia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1996-06-21 nutarime Nr. 43 (dėl teismų praktikos nagrinėjant turto prievartavimo baudžiamąsias bylas) išaiškinta, kad turto prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra, kai asmuo, veikdamas kito asmens interesais kaip bendrininkas, tik perduoda nukentėjusiajam kito asmens reikalavimą, grasinimą, ar priima iš nukentėjusiojo ir perduoda turtą. Šiuo konkrečiu atveju, nuteistasis D. R. atliko visus veiksmus, kurie kvalifikuotini, kaip bendrininkavimas prievartaujant turtą, t.y. nukentėjusiajai T. Y. perdavė kito asmens reikalavimą dėl reikalaujamos išpirkos sumos už pagrobto automobilio sugrąžinimą bei tai, ką nukentėjusioji suprato, kaip grasinimą, kad automobilis pagrobtas pagal pirkėjo užsakymą ir nesutikimas mokėti išpirką nulems jo neatgavimą. Šios aplinkybės yra neginčytinai nustatytos ir įrodytos bylos duomenimis.

Garso įrašai yra tik vienas iš įrodymų šioje baudžiamojoje byloje ir pirmosios instancijos teismas jais nesivadovavo dėl nepakankamo jų aiškumo. Tačiau atliktų nuteistojo D. R. veiksmų teisiniam įvertinimui pakanka ir kitų byloje surinktų įrodymų, todėl skirti fonoskopinę ekspertizę šioje proceso stadijoje netikslinga.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgė į kitas aplinkybes, t.y. į tai, kad laiko atžvilgiu idealiai sutapo D. R. buvimas pas nukentėjusiąją ir laukimas pranešimo, kur važiuoti apžiūrėti automobilio, bei T. C. ir M. S. sulaikymas su pagrobtuoju automobiliu. Nuosprendyje išdėstytos nustatytos bylos aplinkybės, kiti įrodymai bei bylos duomenys vieni kitus papildo, įrodymai surinkti ir ištirti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų, todėl nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.