Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-08-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-1223-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-26
Bylos Nr.
N-444-1223-11
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-00128-2010-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-1223/2011Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00128-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutarties G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. vasario 19 d. nutarimu G. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį skirta subendrinta nuobauda – 150 Lt bauda už tai, kad jis 2010 m. vasario 12 d., apie 15 val. 12 min., vairavo automobilį su įrengtais saugos diržais ir nebuvo jų užsisegęs bei nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso.

Šalies argumentai

G. J. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. vasario 19 d. nutarimą. Teigė, kad automobilį vairavo užsisegęs saugos diržą bei kad policijos pareigūnams pateikė civilinės atsakomybėn draudimo polisą, tačiau pareigūnai jo nepatikrino manydami, kad draudimo laikotarpis buvo pasibaigęs.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 29 d. nutartimi G. J. skundo netenkino ir Institucijos 2010 m. vasario 19 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad padaryti pažeidimai įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojų E. K. ir M. A. parodymais, pažyma apie turėtas nuobaudas. Nurodė, kad G. J. asmens versiją, kad jis važiavo prisisegęs saugos diržus ir pateikė draudimo polisą, paneigia liudytojų M. A. ir E. K., kurie nesuinteresuoti bylos baigtimi, nuoseklūs parodymai. Pažymėjo, kad liudytojos D. S. parodymų nepatvirtina kita bylos medžiaga, be to, ji dirba su G. J., todėl ji turi interesą šioje byloje ir todėl jos parodymai vertintini kaip neobjektyvūs.

II.

Apeliaciniu skundu G. J. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojos D. S. parodymais vien dėl to, kad juos sieja tarnybiniai santykiai. Tvirtina, kad policijos pareigūno E. K. parodymai ir tarnybinis pranešimas nenuoseklūs. Pažymi, kad pareigūno M. A. parodymai, kad jo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje niekas nesėdėjo bei kad jo automobilis atvažiavo nuo degalinės, neatitinka tikrovės. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, remdamasis išskirtinai vien policijos pareigūnų parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai yra tinkami įrodymai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Kolegijos nuomone, apygardos teismas nurodė išsamius motyvus dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytos veikos faktinių aplinkybių bei jo kaltės padarius inkriminuotą pažeidimą.

Tai, kad G. J. 2010 m. vasario 12 d. vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo bei policijos pareigūnams nepateikė privalomos civilinės atsakomybės draudimo poliso, patvirtina pareigūnų E. K. ir M. A. parodymai. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė aplinkybių, kurios keltų abejones dėl tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų parodymų, kuriuos taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolo kopija (b. l. 11) bei pareigūno E. K. tarnybinio pranešimo kopija (b. l. 12). Pažymėtina, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes byloje taip pat vertintinas įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas ir logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad liudytoja D. S. dirba su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmeniu, kuris yra jos viršininkas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią aplinkybę bei į tai, kad jos parodymai, kuriais ji tvirtino, kad G. J. automobilį vairavo prisisegęs saugos diržą bei policijos pareigūnams pateikė civilinės atsakomybės draudimo polisą, nėra patvirtinti jokiais kitais byloje esančiais duomenimis, o policijos pareigūnai tvirtino, kad keleivio sėdynė šalia vairuotojo buvo tuščia ir tik gale už vairuotojo sėdėjo maža mergaitė (b. l. 30-31), kritiškai vertina šios liudytojos parodymus ir jais nesiremia.

Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. J. kaltė dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo neabejotinai įrodyta byloje esančių įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties ar Institucijos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius