- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-211/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- M. J.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (pirmininkas ir pranešėjas), D. M. ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos įmonės Klaipėdos taksi vežėjų asociacijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas civilinėje byloje Nr. 2-851-479/2006 pagal ieškovo likviduojamos įmonės Klaipėdos taksi vežėjų asociacijos ieškinį atsakovui M. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas LĮ Klaipėdos taksi vežėjų asociacija (toliau – asociacija) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui M. J. dėl 10 000 Lt žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2005 m. rugpjūčio 8 d. ieškovui iškelta bankroto byla. Ieškovo administratorius, iškėlus bankroto bylą, įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas M. J. , ankstesnis įmonės vadovas, perduotų įmonės administratoriui įmonės turtą, buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau atsakovas savo pareigų perduoti įmonės turtą bei dokumentus neįvykdė. Be to, atsakovas nesikreipė dėl įmonės bankroto tuo metu, kai įmonė dar turėjo turto ir galėjo nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šių priežasčių ieškovas negali padengti administravimo išlaidų, kurios sudaro 10 000 Lt. Ieškovas šias lėšas įvertina kaip įmonei padarytus nuostolius ir prašo juos priteisti iš atsakovo. Ieškovo nuomone, egzistuoja visos aplinkybės, būtinos atsakovą patraukti civilinėn atsakomybėn (CK 6.245 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes atsakovas įmonės vadovu dirbo trumpą laikotarpį. Į bylą nepateikti įrodymai, kad atsakovas perėmė įmonės turtą. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, jog atsakovas neįvykdė pareigos perduoti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškovo LĮ Klaipėdos taksi vežėjų asociacijos ieškinį atmetė. Iš ieškovo atsakovui priteisė 400 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad atsakovas įmonėje dirbo jos vadovu trumpą laikotarpį - nuo 2004 m. kovo 16 d. iki 2005 m. rugsėjo 8 d. Į bylą yra pateiktas atsakovo pasirašytas aktas apie tai, kad jam pradėjus vykdyti įmonės vadovo pareigas įmonės veikla bus atnaujinta ir įmonė sieks atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Taigi galima padaryti išvadą, kad iki atsakovo paskyrimo įmonės vadovu įmonės veikla buvo sustabdyta, įmonė turto neturėjo. Be to, teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų, kad įmonė įgijo reikalavimo teises į trečiuosius asmenis ir atsakovas šių įmonės teisių nerealizavo. Taigi neįrodytas žalos padarymo faktas (CPK 178 str.). Teismas sutiko su ieškovo nuostata, kad atsakovas privalėjo inicijuoti įmonei bankroto bylą, nes įmonė buvo nemoki, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas pradėjo vadovauti įmonei, kuri buvo nemoki. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas neturi prisiimti atsakomybės už kitų įmonės vadovų atliktus veiksmus. Kadangi nebuvo įrodytas žalos padarymo faktas bei atsakovo kaltė, priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir įmonės nemokumo, teismas ieškovo ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas LĮ Klaipėdos taksi vežėjų asociacija prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais motyvais:
2005 m. rugsėjo 20 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktu atsakovas neperdavė asociacijos finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pat ir finansinės atskaitomybės dokumentų nuo asociacijos veiklos pradžios, buhalterinės apskaitos registrų, banko dokumentų už laikotarpį nuo 1999 m. iki 2005 m. 2006 m. sausio 24 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriui atlikus ieškovo patikrinimą, konstatuota, jog dėl neperduotų asociacijos dokumentų neįmanoma nustatyti mokesčių sumokėjimo ir skolų valstybės biudžetui bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui teisingumo. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų dėl asociacijos debitorinių įsiskolinimų nustatymo, nesiekė nustatyti, ar asociacija turi turto, bei perimti šį turtą iš buvusių vadovų. Pagal Klaipėdos taksi vežėjų asociacijos įstatų 5.16 punktą atsakovas, būdamas asociacijos prezidentu, privalėjo tvarkyti asociacijos turtą, įskaitant pinigines lėšas, atstovauti asociacijos interesams, vadovauti administracijai. Nevykdydamas šių pareigų, atsakovas didino asociacijos skolas kreditoriams, o tai sąlygojo asociacijos nemokumą ir bankroto bylos iškėlimą. Žinodamas asociacijos nemokumą, asociacijos vadovas M. J. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos pareigos. Tai, kad atsakovas neatliko jam pavestų vadovo pareigų, patvirtina ir jo sutuoktinės L. J. paaiškinimas teismo posėdžio metu, kad M. J. , būdamas asociacijos prezidentu, išvyko pastoviam darbui į užsienį. Taigi teisminio nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma teismui nesuteikė pagrindo daryti išvados, kad atsakovo veika neapima civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.245 straipsnyje. Atsakovas netinkamai vykdė CK 2.87 straipsnyje nustatytas pareigas. Bendras bet kokios teisinės atsakomybės rūšies taikymo principas yra kaltė. Civilinė atsakomybė be kaltės galima tik įstatymo nustatytais atvejais. Nustačius, kad atsakovas veikė prieš Klaipėdos taksi vežėjų asociacijos interesus, buvo pagrindas konstatuoti teisės pažeidimą ir spręsti atsakovo civilinės atsakomybės klausimą. Šiuo atveju turi būti sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas, nes atsakovo veiksmais padaryta žala ir yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 6.246-6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Atsakovas buvo atsakingas už asociacijos patikėto turto, buhalterinės apskaitos dokumentų, piniginių lėšų išsaugojimą bei kreipimąsi įstatymo nustatytais terminais dėl bankroto bylos iškėlimo, o iškėlus bankroto bylą - už šių vertybių ir dokumentų perdavimą bankroto administratoriui. Teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kurie leistų teigti, kad šią pareigą jis įvykdė. Priežastinis ryšys tarp atsiradusių pasekmių ir atsakovo veiklos yra atsakovo veiksmai, kuriais atsakovas pakenkė ieškovo mokumui, gebėjimui atsiskaityti su kreditoriais. Pagal CPK 178 straipsnio nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, atsakovas privalėjo įrodyti, kad jis tinkamai ėjo pareigas asociacijoje, ir pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad, perėmęs asociacijos vadovo pareigas, ėmėsi priemonių asociacijos debitoriniams įsiskolinimams nustatyti, reikalavo perduoti ir perėmė asociacijos turtą, lėšas ir kitas vertybes, buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos po bankroto bylos iškėlimo privalėjo perduoti bankroto administratoriui. Tokių įrodymų teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pateikta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad atsakovas kaip Klaipėdos taksi vežėjų asociacijos vadovas, iškėlus šiai asociacijai bankroto bylą, perdavė bankroto administratoriui tik dalį įmonės dokumentų, o turto neperdavė iš viso. Tačiau ar atsakovą paskyrus asociacijos prezidentu tokie dokumentai egzistavo, ar jie nustatyta tvarka jam buvo perduoti ir ar jis turėjo galimybę perduoti juos ieškovui, ieškinyje nekonkretizuojama. Pastebėtina, kad 2005 m. rugsėjo 20 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktą šalys pasirašė be pastabų (t. 1, b. l. 10), o duomenų apie tai, kad po šio akto pasirašymo ieškovas reiškė atsakovui pretenzijas dėl papildomų dokumentų pateikimo, nėra (byloje esantys ieškovo raginimai dėl dokumentų perdavimo buvo surašyti iki nurodyto akto sudarymo (t. 1, b. l. 13, 14)). Tiesa, byloje yra duomenys, kad įmonės administratorius dėl atsakovo veiksmų kreipėsi į Klaipėdos m. apylinkės prokuratūrą, tačiau joks BPK tvarka priimtas procesinis dokumentas, kuris konstatuotų faktą, kad atsakovas neteisėtai pasisavino įmonės dokumentus, į bylą pateiktas nebuvo.
Be to, ieškovas nepakankamai argumentavo ir neįrodė, kad dokumentų nepateikimas nulėmė jo prašomų priteisti nuostolių atsiradimą (CPK 178 str.). Pastebėtina, kad ieškovas neteigia, kad jo prašoma priteisti suma sudaro netiesioginius nuostolius, o jų dydį – 10 000 Lt – sieja su įmonės bankroto bylą nagrinėjančio teismo 2006 m. birželio 1 d. nutartimi, kuria įmonės administratoriui buvo leista panaudoti 10 000 Lt bankrutuojančios įmonės lėšų pagal pateiktą sąmatą. Tačiau toks leidimas savaime nereiškia, kad įmonė patyrė tokio dydžio nuostolius ir juo labiau kad jie atsirado dėl atsakovo kaltės.
Teigdamas, kad atsakovas neperdavė asociacijos turto, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad asociacija tokį turtą apskritai turėjo. Priešingai, iškeliant asociacijai bankroto bylą buvo konstatuota, kad ji jokio materialaus turto neturi. Be to, byloje buvo konstatuota, kad, atsakovui pradėjus vadovauti asociacijai, jos veikla buvo sustabdyta, o ji jokio turto neturėjo. Tai patvirtina ir buvusios asociacijos darbuotojos I. B. parodymai (CPK 185 str.; t. 2, b. l. 28-30).
Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde patikimi įrodymai, paneigiantys šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, nurodyti nebuvo. Todėl sutikti su ieškovo teiginiu, kad atsakovas neišsaugojo asociacijos turto, negalima.
Ieškovas kaip atsakovo atsakomybės pagrindą nurodo tai, kad jis kaip įmonės vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau, kaip jau buvo nustatyta anksčiau, atsakovui pradėjus vadovauti asociacijai, ji jau buvo nemoki ir jokio turto neturėjo. Todėl negalima sutikti su ieškovo teiginiu, kad jeigu atsakovas būtų laiku kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir būtų buvę perduoti asociacijos dokumentai bei turtas, asociacija būtų turėjusi lėšų bent jau administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti.
Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovas nesiėmė jokių veiksmų nustatyti asociacijos dabartines skolas, nesiekė nustatyti, ar asociacija turi turto, bei perimti šį turtą iš buvusių vadovų. Tačiau šių aplinkybių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas nurodęs nebuvo (CPK 306 str. 2 d.; t. 1, b. l. 3-6). Be to, šie argumentai, o taip pat teiginiai, jog atsakovas jį paskyrus asociacijos vadovu išvyko dirbti į užsienį, yra deklaratyvūs ir neparemti patikimais įrodymais, o cituodamas liudytojos L. J. parodymus apeliantas nenurodė, kad pastaroji parodė, jog ji tiksliai neatsimena, kada atsakovas išvyko dirbti į užsienį.
Dėl to, kas buvo pasakyta, naikinti skundžiamą sprendimą pagrindo nėra (CK 6.245 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
.