Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. K. 2016 m. liepos 25 d., apie 17.40 val., Vilniuje, Žygio g. 5, vairuodama automobilį Hyundai Sonata, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinusi pasišalino iš eismo įvykio vietos. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Šią administracinio teisės pažeidimo bylą teisėjas nagrinėja vienasmeniškai, todėl teismo posėdžio protokolas nerašomas (ATPK 285 straipsnis). Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui. Nušalinimų nepareikšta. Taip pat išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Teisės suprastos. Prašymų nepareikšta.

Teismo posėdyje O. K. kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų pripažino visiškai ir paaiškino, kad liepos 25 d., apie 18.00 val., vairavo automobilį Hyundai Sonata, važiavo Žygio g. ir bandė prasilenkti su stovinčia mašina. Gatvė siaura, todėl pati nesuprato, kas įvyko. Vyras pasakė sustoti, nes pastebėjo, kad ji kliudė kito automobilio veidrodėlį, išlipo iš automobilio, atlenkė kitos mašinos veidrodėlį, dar su kažkuo pasikalbėjo, t. y. su savininku iš balkono. Vyras pasakė, kad viskas gerai. Pati neišlipo, nes kita mašina trukdė, vaikas verkė. Vairuotojo pareigas, įvykus eismo įvykiui, žino. Vairuotojas turi sustoti ir išlipti, iškviesti policiją arba ieškoti savininko. To nedarė, nes pasitikėjo vyru, kuris patikino, kad apgadinimų nėra. Automobilis reikalingas darbui, vaiką vežti pas močiutę. Be automobilio nukentėtų ne tik jos, bet ir vyro darbas. Savo elgesį vertina blogai. Pripažįsta, kad suklydo neišlipdama ir neapžiūrėjusi automobilio. Labai gailisi. Vairuoja apie 10 metų, per kuriuos padarė tik porą smulkių pažeidimų.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių vairuotojams už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

O. K. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš O. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1). Savo rašytiniame paaiškinime O. K. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir teismo posėdyje (b. l. 11). D. K. rašytiniame paaiškinime tai pat nurodė analogiškas aplinkybes, papildomai pažymėdamas, kad apžiūrėjo automobilio Skoda į kitą pusę atlenktą veidrodėlį, kuris buvo sveikas, be mechaninių pažeidimų, todėl atlenkė jį atgal. Iš balkono pradėjo rėkti kažkoks žmogus: „Žiūrėk, kaip vairuoji“. Jis atsakė, kad vairavo jo žmona ir kad veidrodėlis nepažeistas. Grįžo į automobilį ir žmonai pasakė, kad veidrodėlis nepažeistas, ir nuvažiavo (b. l. 10). Nukentėjusiojo A. L. paaiškinime nurodyta, kad 2016 m. liepos 25 d., apie 17.40 val., būdamas namuose išgirdo stiprų garsą ir automobilio signalizacijos sireną. Supratęs, kad įvyko autoįvykis, priėjo prie lango. Pamatė, kad prie jo automobilio Skoda sustojo kitas automobilis, iš kurio keleivio vietos išlipo vyras. Pastebėjo, kad jo automobilio vairuotojo pusės veidrodėlis atsuktas į priešingą pusę. Suprato, kad automobilis Hyundai savo veidrodėliu kliudė jo automobilio veidrodėlį. Išėjęs į balkoną, paklausė iš automobilio išlipusio vyro, kas nutiko. Šis atsakė, kad vairuoja jo žmona ir, priėjęs prie automobilio, atlenkė veidrodėlį į normalią padėtį bei pasakė, kad nieko nenutiko. A. L. pasakė jam, kad palauktų, bet vyras vėl įsėdo į automobilio keleivio vietą ir nuvažiavo. A. L. nusileidus prie automobilio, pastebėjo, kad vairuotojo pusės veidrodėlis suskaldytas. Vėliau, užvedęs automobilį, pabandė pareguliuoti veidrodėlio kryptį, tačiau elektroninis reguliatorius neveikė (b. l. 7-8). Šias faktines aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga: Vilniaus aps. VPK pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 3), įvykio registracijos pranešimas (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema (b. l. 5), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 6), transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas (b. l. 13), fotografijos (b. l. 14-17). Minėti įrodymai patvirtina, kad O. K. padarė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 222 punktų pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą, taip pat pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijusi, todėl jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir O. K. asmenybę (dirbanti, administracine tvarka bausta du kartus). O. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinius teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. 2013 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą numatytos šios administracinės nuobaudos – bauda nuo 868 iki 1 158 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų.

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, mano, kad O. K. taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje padarytą administracinį teisės pažeidimą skiriant minimalus dydžio baudą ir neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Neskirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl O. K. sukelto eismo įvykio transporto priemonės apgadintos nežymiai (apgadinti tik automobilių veidrodėliai), žmonės nenukentėjo. Šio pažeidimo padarymą nulėmė pasitikėjimas savo sutuoktiniu, kuris jai paaiškino, jog kito automobilio veidrodėlis yra sveikas. Pati iš automobilio nebuvo išlipusi apžiūrėti veidrodėlio, nes įvykis įvykio siauroje gatvėje, važiavo kitas automobilis, verkė vaikas. Automobilis reikalingas darbo funkcijoms atlikti ir vežti vaiką pas močiutę. Iš O. K. vairuotojo pažymėjimo kopijos ir Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad jį teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2006 m. ir per 10 metų tik du kartus (2010 m. ir 2015 m.) pažeidė Kelių eismo taisykles. Pažeidimai susiję su transporto priemonės sustojimu draudžiamoje vietoje.

O. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina nuobauda – bauda, nustatant jos minimalų dydį (ATPK 30, 30² straipsniai).

Už atskirus administracinius teisės pažeidimus skiriamos nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu (ATPK 33 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

O. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 28 (dvidešimt aštuonių) Eur baudą.

O. K. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 33 straipsniu, O. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jai galutinę nuobaudą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur baudą.

Išaiškinti, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 16060381023. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.