Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, vedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ UAB, direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2022 m. birželio 29 d., apie 21.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. 17, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotą automobilį „Peugeot 508“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu tikrinimo metu 20.35 val. nustatė 1,68 promilių neblaivumą, o 21.52 val. nustatė 1,68 promilių neblaivumą, kas yra daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais H. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis H. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2022 m. birželio 29 d., visą dieną nieko nevalgė, darbe buvo daug streso, dėl ko jis buvo išsekęs ir šokiruotas. Apie 18.30 val., išvažiavo iš darbo į namus. Pakeliui sustojo į parduotuvę, kur nusipirko degtinės ir cigarečių. Važiuodamas namo, dalį degtinės nugėrė. Grįžęs prie namų, įvažiavo į galinį kiemą, kur stovėjo kaimyno V. O. automobilis. Važiuodamas į savo parkavimo vietą, kliudė minėto kaimyno automobilį ir jį įbrėžė. Tuomet į kiemą išėjo kaimynas V. O., kuris iškvietė policiją ir atėmė jo vairuoto automobilio raktelius. Tuomet jis (H. K.), sėdėdamas automobilyje, baigė gerti nusipirktą degtinės butelį ir nuėjo į tą vietą, kur kaimynas V. O. laukė policijos. Dėl įvykio gailisi, supranta, kokios galėjo kilti pasekmės. Po įvykio visiškai nebevartoja alkoholio. Kiekvieną savaitę nuotoliniu būdu bendrauja su psichoterapeute, kurią jam rekomendavo M. P. Taip pat nurodė, jog prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoju prašo skirti artimą šeimos draugą M. P. Su minėtu draugu palaiko artimą ryšį, reguliariai bendrauja, kartu dalyvauja bendruomeninėse veiklose, bendradarbiauja su Vokietijos ambasada. Draugas jam yra autoritetas. Taip pat prašė skirti kuo švelnesnę bausmę, kadangi vairavimas yra jo darbinė funkcija, o nuo gaunamų pajamų tiesiogiai priklauso šeimos finansinė gerovė.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra priskiriama labai sunkų nusikaltimų kategorijai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko iš karto duoti parodymus, prokuroras ir kaltinamojo gynėjas neprieštaravo, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju H. K. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. 2022 m. birželio 29 d. grįždamas iš darbo, būdamas prie namų, apie 20.30 val., kliudė kaimyno automobilį. Po įvykio automobilyje išgėrė butelį degtinės, nuėjo pas kaimyną ir grįžo prie savo automobilio. Tuomet atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Nuo kaimyno automobilio kliudymo iki policijos pareigūnų atvykimo galėjo praeiti nemažiau kaip pusvalandis. Automobilis yra įregistruotas įmonės, kurios direktoriumi jis (H. K.) yra, vardu. Kai atvyko policijos pareigūnai, jam tikrino neblaivumą alkotesteriu. Nors alkotesteris rodė, kad jis buvo neblaivus, tačiau jis 2022 m. birželio 29 d. ryte jokio alkoholio nebuvo vartojęs. 2022 m. birželio 28 d. vakare išgėrė butelį vyno, tačiau 2022 m. birželio 29 d. atsikėlęs ryte jautėsi blaivus (t. 1, b. l. 107-109).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. O. nurodė, kad 2022 m. birželio 29 d., po 21 val., išgirdo, kad kieme kažkas bumptelėjo. Pasižiūrėjęs pro buto langą, pamatė, kad pilkos spalvos automobilis ,,Pugeot“ atsitrenkė į jo žmonos automobilį. Kai išėjo į lauką, automobilis, kuris atsitrenkė į jo žmonos automobilį, jau stovėjo atokiau nuo jo žmonos automobilio. Jis priėjo prie minėto automobilio ir vairuotojo paklausė, kas nutiko. Vairuotojas neigė atsitrenkęs į automobilį. Tuomet minėto vairuotojo automobilis pradėjo judėti atbuline eiga. Tai pamatęs, jis pro atidarytą vairuotojo pusės durelių langą, ištraukė minėto automobilio užvedimo spynelės raktelius. Tuomet minėto automobilio vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo reikalauti atiduoti jam automobilio raktelius. Jis, nenorėdamas veltis į konfliktą, iškvietė policijos pareigūnus. Per tą laiką, kol laukė pareigūnų, vyriškis iš kiemo niekur nebuvo išėjęs, nevartojo jokių skysčių. Minėtas vyriškis pokalbio metu atrodė paveiktas kažkokių medžiagų, tačiau alkoholio kvapas nesklido. Vyriškis kalbėjo anglų kalba, tačiau nerišliai. Automobilyje vyriškis buvo vienas (t. 1, b. l. 41-43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. O. nurodė, kad 2022 m. birželio 29 d. vakare, kartu su vyru buvo namuose, kai išgirdo duslų garsą kieme. Pažiūrėjusi pro langą pamatė, kad į jos automobilį yra atsitrenkęs kitas automobilis. Paėmusi vyro telefoną, pradėjo filmuoti ir abu su vyru išėjo į lauką. Automobilio, kuris atsitrenkė į jos automobilį, vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, sulėtinti, kalba nerišli. Vyriškis neigė atsitrenkęs į jos automobilį (t. 1, b. l. 45-47).

Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „PEUGEOT 508“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole ir fotolentelėje (t. 1, b. l. 9-17).

Iš vyriausiojo patrulio A. M. (A. M.) tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. birželio 29 d. gautas pranešimas, jog pranešėjas sulaikė neblaivų automobilio ,,PEUGEOT 508“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuris atsitrenkė į kitą automobilį. Atvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko V. O., kuris paaiškino, kad būdamas su žmona namuose, išgirdo kaip kažkas atsitrenkė. Pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad kitas automobilis atsitrenkė į jo žmonai priklausantį automobilį. Išėjęs į lauką ir priėjęs prie automobilio, kuris atsitrenkė į jos žmonos automobilį, pamatė svirdinėjantį vairuotoją. Vėliau vairuotojui bandant važiuoti, jis ištraukė iš automobilio užvedimo spynelės raktelius ir paskambino į policiją. V. O. to automobilio vairuotojo iš akių paleidęs nebuvo, vairuotojas jokių gėrimų negėrė. Pradėjus bendrauti su lengvojo automobilio „PEUGEOT 508“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju H. K., iš pastarojo burnos sklido alkoholio kvapas. Paklausus, kaip atsitiko eismo įvykis, asmuo nieko paaiškinti nesugebėjo, teigė, kad automobilio nevairavo ir alkoholio nevartojo. Vėliau paminėjo, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių, o dar vėliau paminėjo, kad alkoholį vartojo pasistatęs automobilį. 2022 m birželio 29 d. 20.35 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alkotest 6810 Nr.ARFM-0442“ H. K. buvo nustatytas 1,68 promilės girtumas. Eismo įvykis užregistruotas (t. 1, b. l. 18).

Iš V. O. 2022 m. birželio 29 d. pateikto paaiškinimo nustatyta, kad V. O. 2022 m. birželio 29 d., apie 21.21 val., išgirdo automobilio atsitrenkimo garsą. Pro langą pamatė, kad kitas automobilis atsitrenkė į jo žmonos automobilį. Išėjus į lauką ir priėjus prie vairuotojo, pamatė vyriškį, kuris nerišliai kalbėjo angliškai. Paklausus asmens, kodėl jis atsitrenkė į kitą automobilį ir ar yra neblaivus, asmuo pradėjo važiuoti, todėl V. O. iš asmens atėmė automobilio raktelius ir iškvietė policiją (t. 1, b. l. 19).

Iš M. O. 2022 m. birželio 29 d. pateikto paaiškinimo nustatyta, kad M. O. 2022 m. birželio 29 d., apie 21.20 val., išgirdo automobilio atsitrenkimo garsą. Pro langą pamatė, kad kitas automobilis atsitrenkė į jos automobilį. Išėjus į lauką, pamatė kaip minėto automobilio vairuotojas išlipa iš automobilio. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus (t. 1, b. l. 20).

Iš 2022 m. birželio 29 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2022 m. birželio 29 d. 21.33 val. H. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negalėjimas eiti tiesia linija, negalėjimas pirštu pataikyti į nosies galą. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 min. (t. 1, b. l. 21).

Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų nustatyta, kad 2022 m. birželio 29 d. 21.35 val. H. K. nustatytas 1,68 promilės neblaivumas, antro tikrinimo metu 2022 m. birželio 29 d. 21.52 val. – 1,68 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 23-24).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos nustatyta, kad automobilis ,,PEUGEOT 508“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso „(duomenys neskelbtini)“ UAB (t. 1, b. l. 28).

Iš „EMPREKIS“ duomenų nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „PEUGEOT 508“ kaina su PVM – 6910 Eur (t. 1, b. l. 29).

Iš 2022 m. liepos 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta liudytojos M. O. pateikta vaizdo medžiaga. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 52-53).

Iš Policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, kad 2022 m. birželio 29 d. 21.28 val. gautas pranešimas, jog pareiškėjas sulaikė neblaivų asmenį, kuris atsitrenkė į kitą automobilį (t. 1, b. l. 55).

Iš 2022 m. liepos 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro užfiksuoto telefoninio skambučio įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 62-63).

Iš 2022 m. lapkričio 28 d. automobilių vertintojo eksperto MB ,,Stelinga“ ekspertinės išvados nustatyta, kad 2012 m. gamybos transporto priemonės „PEUGEOT 508“ rinkos vertė 1100 eurų (t. 2, b. l. 9-17).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad H. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pats kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę neigė, tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną dėl darbe buvusios stresinės situacijos, grįždamas į namus, nusipirko degtinės, kurios dalį nugėrė važiuodamas. Grįžęs į kiemą, parkuodamas automobilį, įbrėžė kaimyno automobilį, dėl ko, kol laukė atvykstančios policijos, pabaigė gerti visą degtinę.

Kaltinamojo kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. O., liudytojos M. O. parodymai, alkotesterio rodmenų išrašai, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, jog 2022 m. birželio 29 d. 21.35 val. H. K. pirmo tikrinimo alkotesteriu metu nustatytas 1,68 promilės neblaivumas, antro tikrinimo metu 2022 m. birželio 29 d. 21.52 val. – 1,68 promilės neblaivumas. Liudytojai V. O. ir M. O. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, jog 2022 m. birželio 29 d., vakaro metu, būdami namuose, lauke išgirdo duslų garsą, o pažiūrėję pro langą pamatė, kad kitas automobilis įvažiavo į M. O. automobilį. V. O. nurodė, kad išėjus į lauką ir priėjus prie auto įvykį sukėlusio asmens, nors nuo pastarojo nesklido alkoholio kvapas, tačiau asmuo atrodė apsvaigęs. M. O. nurodė, kad H. K. buvo neblaivus, kadangi jo judesiai buvo nekoordinuoti, sulėtinti, kalba nerišli. Būtent tokios aplinkybės užfiksuotos ir vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime, kuriame nurodoma, jog atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą ir pradėjus bendrauti su įvykį sukėlusiu H. K., pastebėta, kad iš vairuotojo burnos sklinda alkoholio kvapas. Paklausus, kaip atsitiko eismo įvykis, H. K. teigė, kad automobilio nevairavo ir alkoholio nevartojo. Tuomet nurodė, jog alkoholį vartojo prieš 30 minučių, vėliau paminėjo, kad alkoholį vartojo pasistatęs automobilį. Teismas sprendžia, kad byloje esančiais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai įrodyta, jog H. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teismo posėdžio metu kaltinamojo H. K. draugas M. P. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. P. nurodė, kad su kaltinamuoju yra daug metų pažįstami, dažnai susitinka, glaudus ryšys sieja ir su vienas kito šeimomis. Mano, kad dėl glaudaus ryšio su kaltinamuoju, bendraudamas gali daryti H. K. teigiamą įtaką. Taip pat nurodė, jog faktą, kad draugas vairavo neblaivus, sužinojo prieš porą savaičių, kadangi po įvykio H. K. nepasakojo, kas konkrečiai nutiko. Anksčiau H. K. alkoholio vartodavo daug, tačiau nuo 2022 m. vasaros nei karto nematė kaltinamojo išgėrusio, net per renginius H. K. alkoholio nebevartoja. Taip pat nurodė, kad sutiktų laiduoti už H. K. su 1000 eurų užstatu.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl H. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. H. K. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis H. K. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, H. K. anksčiau niekada nebuvo teistas (t. 1, b. l. 77), praeityje baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 79-86), tačiau jo padaryti nusižengimai nebuvo susijęs su alkoholio vartojimu, SODROS duomenimis dirbantis (t. 1, b. l. 78). Teismo posėdyje H. K. savo elgesį vertino kritiškai ir tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo H. K. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad H. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Šioje byloje H. K. laiduotoju prašo būti paskirtas kaltinamojo draugas M. P. Teismo posėdyje M. P. paaiškino, jog jis su draugu H. K. palaiko nuolatinį ryšį, bendrauja kiekvieną savaitę, palaiko artimus ryšius su vienas kito šeimomis. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas M. P. yra vertas teismo pasitikėjimo: dirbantis, neteistas, nors baustas administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos laiku, kas rodo, jog asmuo linkęs prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Teismo posėdžio metu M. P. nurodė kritiškai vertinantis H. K. elgesį, negalintis jo pateisinti, išreiškė pasiryžimą padėti užtikrinti, jog kaltinamojo teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje.

Išklausius kaltinamąjį ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, kad M. P. su H. K. sieja glaudus ryšys. M. P. asmenybė taip pat vertinama teigiamai – neteistas, nors ir baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad M. P. yra vertas teismo pasitikėjimo. Taigi, savo pavyzdžiu, nuolatiniu bendravimu bei asmeninėmis savybėmis gali daryti teigiamą įtaką H. K., siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, esant M. P. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį H. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant M. P. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo ir asmens, prašančio būtų laiduotoju, siejančio santykio specifiką (asmenis sieja tik draugystė, giminystės saitų nėra), laidavimas nustatytinas su užstatu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. H. K. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,68 promilės neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį (1,68 promilės), spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams , šį terminą skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – dokumentų paėmimo ir specialios teisės sustabdymo taikymo dienos, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2022 m. birželio 30 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). H. K. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „PEUGEOT 508“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, o iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – „(duomenys neskelbtini)“ UAB. Pagal baudžiamąjį kodeksą, turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Į bylą yra pateikta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje automobilis „PEUGEOT 508“ įvertintas 6910 Eur su PVM (t. 1, b. l. 29). Taip pat teismui buvo pateiktas automobilių vertintojo MB ,,Stelinga“ 2022 m. lapkričio 28 d. ekspertinė išvada, jog automobilio rinkos vertė 1100 Eur (t. 2, b. l. 9-17). Kartu su minėta išvada pateikta ir 2022 m. spalio 26 d. automobilio remonto sąmata bei autoserviso atliktų darbų kalkuliacija, pagrindžiančios automobilio defektus ir tai, jog automobilio vertė mažesnė nei tokios markės automobilių rinkos vertė. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę. Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje pateiktas specialisto atliktos konkrečios transporto priemonės įvertinimas, teismas sprendžia, jog iš kaltinamojo konfiskuotina turto vertė, nurodyta automobilių vertintojo MB ,,Stelinga“ 2022 m. lapkričio 28 d. ekspertinėje išvadoje – 1100 Eur.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 110-111) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

H. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą (t. 1, b. l. 113-114) – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomą prisegtą prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio, perduoti Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

H. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo M. P. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją M. P. per 20 (dvidešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (gavėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas, įmonės kodas 302942160, banko pavadinimas AB „Swedbank“ bankas, banko kodas 73000, Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaita lėšoms pasitikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): LT23 7300 0101 6117 8043) įmokėti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu H. K., už kurį laiduota, per 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti H. K. baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 30 d.;

- turto konfiskavimą bei išieškoti iš H. K. konfiskuotino turto vertę – 1100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų), į valstybės biudžetą.

H. K. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

H. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)), saugomą prisegtą prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio, kartu su įsiteisėjusiu nuosprendžiu perduoti Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadai.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.