Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnybos) atstovei L. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą dėl lygtinio paleidimo ir probacijos pripažinimo bei vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje S. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. N. 2018 m. sausio 5 d. Latvijos Respublikos Daugpilio teismo nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas Latgalos apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 176 straipsnio 4 dalį (vagystė, kurios metu naudojamas smurtas ar ginklai), 185 straipsnio 1 dalį (tyčinis turto sugadinimas) ir 233 straipsnio 2 dalį (neteisėtas šaunamojo ginklo ir šaudmenų nešiojimas) ir nuteistas 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. liepos 19 d. Kaip matyti buvo priimtas sprendimas dėl S. N. lygtinio paleidimo atlikus laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuosprendžiai buvo pradėti vykdyti 2018 m. sausio 5 d. Į bausmės laiką įskaitytas nuteistojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2018 m. sausio 4 d. Nuteistasis iš Latvijos Respublikos laikinai (iki 2023 m. sausio 1 d.) perduotas Lietuvos Respublikai baudžiamajam persekiojimui. Bendras probacijos laikotarpis 1 metai.

Panevėžio apylinkės teisme buvo gautas Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos teikimas dėl S. N. atžvilgiu priimto sprendimo dėl lygtinio paleidimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Prokuroras ir Probacijos tarnybos atstovė prašė teikimą tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimo netenkinti, nes S. N. 2023 m. sausio 13 d. jau bus atlikęs visą jam skirtą laisvės atėmimo bausmę ir nebebus kada vykdyti probacijos.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Nagrinėjamu atveju Latvijos Respublikos institucija prašo pripažinti ir Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti Lietuvoje gyvenančio S. N. atžvilgiu jos priimtą sprendimą dėl lygtinio paleidimo ir probacijos taikymo. Tokio sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje reglamentavimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriuo įgyvendintas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti E. S., iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, IV skyriuje. Į šį Įstatymo skyrių patenkančio 25 straipsnio 1 dalis skelbia, kad Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo sprendimus dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimus dėl probacijos, kuriais Lietuvos Respublikoje gyvenamąją vietą turinčiam ir į Lietuvos Respubliką sugrįžusiam ar pageidaujančiam sugrįžti nuteistajam paskirta alternatyvioji bausmė ar probacijos priemonė.

Iš bylos duomenų matyti, kad S. N. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o šiuo metu S. N. yra suimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-17-1078/2022, nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, ir laikomas (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 27 straipsnyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant teismas gali atsisakyti pripažinti sprendimą dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ar sprendimą dėl probacijos. Šiuo atveju teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius duomenis (įskaitant ir paskirtų probacijos priemonių trukmę), nenustatė pagrindų, numatytų minėto Įstatymo 27 straipsnyje, dėl kurių galėtų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl probacijos. Iš teismui pateikto liudijimo ir teismų sprendimų matyti, kad S. N. asmeniškai dalyvavo teisminiame nagrinėjime, po kuriuo buvo priimti sprendimai dėl nuteisimo ir lygtinio paleidimo. Taigi jokių sąlygų, dėl kurių Latvijos Respublikos sprendimo dėl S. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje vykdymas bent iš dalies būtų negalimas, teismas nenustatė, todėl jis pripažintinas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 28 straipsnio nuostatomis, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl probacijos, teismas ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą alternatyviąją bausmę ar probacijos priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamuosiuose ir bausmių vykdymo įstatymuose numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis.

Teismui pateiktoje medžiagoje esantis Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos liudijimas su priedais patvirtina, kad S. N. Latvijos Respublikoje buvo nuteistas už tai, kad jis, veikdamas asmenų grupėje iš anksto susitaręs, panaudojęs šaunamąjį ginklą pagrobė stambiu mastu svetimą kilnojamąjį turtą, jeigu tai susiję su smurtu (plėšimu), esant šioms aplinkybėms: 2016 m. liepos 13 d., apie 12.00 val., S. N., asmenų grupėje, įgyvendinant bendrą ir vieningą ketinimą apiplėšti juvelyrinių dirbinių saloną esantį (duomenys neskelbtini), tarpusavyje pasiskirstė vaidmenis ir ėmėsi priemonių sėkmingai įvykdyti plėšimo išpuolį. Po pasiruošimo, apie 14.47 val., S. N. su dar vienu asmeniu pro įėjimo duris įėjo į saloną kur pagal susitarimą kitas asmuo įsakmiu tonu parduotuvėje buvusiai pardavėjai pasakė: „Stovėt!“, o S. N. prieš ją nedelsdamas panaudojo pipirines dujas, dėl ko pardavėjai buvo padaryti fiziniai sužalojimai: I laipsnio cheminis veido nudegimas, kuris pagal savo pobūdį priskiriamas prie nesunkių fizinių kūno sužalojimų. Grasindamas jai traumuojančiu šaunamuoju ginklu (revolveriu), S. N. liepė atidaryti salone esantį seifą. Pardavėja, išsigandusi dėl savo gyvybės ir sveikatos, atidarė kasos aparatą iš jo išėmė 95 Eur, kuriuos S. N. pagrobė ir įsidėjo į kišenę. Tuo metu, kai S. N. paralyžiavo pardavėjos gebėjimą priešintis, kitas asmuo salone kirviu išdaužė stalo vitriną iš kurios kartu su padėkliukais pavogė auksinius papuošalus. Kai S. N. pagrobė pinigus iš kasos aparato, jis paėmė kirvį, nubėgo prie sienos vitrinos ir išdaužė joje esantį stiklą, iš kurios kartu su padėklu buvo pavogti auksiniai papuošalai. Vagystės metu asmenys pagrobė 95 Eur ir bandė pagrobti juvelyrinius dirbinius, kurių vertė 147933,08 Eur, kartu su septyniais beverčiais padėklais. Buvo bandoma pagrobti 535,71 g juvelyrinių dirbinių, kurių vertė 25714,08 Eur (1 g vertė 48 Eur). Ši S. N. veika kvalifikuota pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 4 dalį, o Lietuvos Respublikoje ši S. N. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalį (plėšimas panaudojant šaunamąjį ginklą).

Be to, S. N. Latvijos Respublikoje buvo nuteistas ir už tai, kad jis, neturėdamas leidimo laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą bei šaunamojo ginklo šaudmenis tokiomis aplinkybėmis: 2016 m. liepos 13 d., dienos metu iki 15.20 val., S. N., būdamas Daugpilyje, neturėdamas atitinkamo leidimo viršutiniuose drabužiuose laikė ir nešiojo trauminį šaunamąjį ginklą – revolverį ,,ME38Compact-G“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir trauminio šaunamojo ginklo šovinius – penkis pramoninės gamybos 380 ME Gum kalibro šovinius. Ši S. N. veika kvalifikuota pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 2 dalį, o Lietuvos Respublikoje ši S. N. padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis).

Taip pat S. N. Latvijos Respublikoje buvo nuteistas ir už tai, kad jis ir kitas asmuo tyčia sugadino svetimą turtą šiomis aplinkybėmis: 2016 m. liepos 13 d., apie 14.47 val., S. N. ir dar vienas asmuo, būdami juvelyrinių dirbinių salone (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. S. N., norėdamas tyčia sugadinti svetimą turtą, kirviu trenkė į sieninę vitriną ir išdaužė jos stiklą, kurio vertė 106,67 Eur, nukentėjusiajam padarydamas 106,67 Eur dydžio nuostolį. Ši S. N. veika kvalifikuota pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 185 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis turto sugadinimas, o Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į sugadinto turto vertę, ši veika nėra laikoma nusikalstama ir užtraukia tik administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas).

Latvijos Respublikoje buvo priimtas sprendimas dėl S. N. lygtinio paleidimo, nustatant 1 metų lygtinio paleidimo terminą ir lygtinio paleidimo sąlygas. Teismo vertinimu, prašymą pateikusios valstybės liudijime nurodytos S. N. pritaikytos lygtinio paleidimo sąlygos atitinka Lietuvoje lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tvarką reglamentuojančio Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio nuostatas, kurio 1 dalies 2 punktas numato lygtinio paleidimo galimybę nuteistiesiems, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Kaip matyti, S. N. paskirtas ir draudimas, kuriuo apribojamas išvykimas iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos atitinka Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą draudimą, todėl su juo ir suderinamas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 ir 30 straipsniuose nustatyta tvarka lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos nuteistajam gali būti paskirtos ir kitos, šio straipsnio 1 dalyje nenurodytos, pareigos, auklėjamojo poveikio priemonės arba baudžiamojo poveikio priemonės, intensyvi priežiūra arba šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos gali būti pakeistos kitomis pareigomis, auklėjamojo poveikio priemonėmis arba baudžiamojo poveikio priemonėmis, intensyvia priežiūra. Latvijos Respublikoje paskirtos probacijos sąlygos neprieštarauja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1, 2, 3 punktuose numatytoms bendrosioms probuojamųjų pareigoms, todėl jos nustatytinos ir S. N..

Kaip minėta S. N. buvo paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. S. N. iki realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo Latvijos Respublikoje laikinajame sulaikyme ir suėmime buvo nuo 2016 m. liepos 13 d. iki 2018 m. sausio 4 d., o nuo 2018 m. sausio 5 d. Latvijos Respublikoje jis jau atlikinėjo realią laisvės atėmimo bausmę, vėliau buvo laikinai, t. y. iki 2023 m. sausio 1 d. perduotas Lietuvos Respublikai baudžiamajam persekiojimui. 2023 m. sausio 13 d. baigsis 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminas ir bus laikoma, kad S. N. yra atlikęs visą 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 8 dalį likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų nuteistiesiems vykdoma probacija; probacijos vykdymo, jos sąlygų keitimo ir probacijos panaikinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme, o Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį probacijos vykdymas baigiamas bausmės vykdymo atidėjimo ar laisvės atėmimo bausmės paskutinę dieną, jeigu probuojamasis yra lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir nėra pagrindų jį pasiųsti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi iš šių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų akivaizdu, kad lygtinio paleidimo terminas negali būti ilgesnis už paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos terminą. Atsižvelgiant į tai, kad S. N. Latvijos Respublikoje už nusikalstamų veikų padarymą buvo įkalintas jau nuo 2016 m. liepos 13 d. ir jam buvo paskirtas laivės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, S. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos galiojimo trukmė nustatytina iki 2023 m. sausio 13 d. imtinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 ir 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 25-31 straipsniais, teismas,

nutaria:

Iš dalies tenkinti Latvijos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą dėl lygtinio paleidimo ir probacijos pripažinimo bei vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje S. N., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pripažinti 2018 m. sausio 5 d. Latvijos Respublikos Daugpilio teismo nuosprendžiu, kuris iš dalies pakeistas 2019 m. sausio 29 d. Latgalos apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo S. N. nuteistas pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 176 straipsnio 4 dalį, kas atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje, ir Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 233 straipsnio 2 dalį, kas atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, S. N. paskirtą lygtinį paleidimą bei kartu jam taikytą probaciją, probacijos terminą nustatant iki 2023 m. sausio 13 d. imtinai bei ją vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Paskirti S. N. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme nenumatytą draudimą probacijos laikotarpiu išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1, 2, 3 punktuose nustatytas bendrąsias probuojamojo asmens pareigas:

- atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

- vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

- pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Įsiteisėjus nutarčiai, apie priimtą sprendimą informuoti Latvijos Respublikos teisingumo ministeriją, išsiunčiant nutartį ir jos vertimą į latvių kalbą.

Nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam, jo gynėjui, prokurorui, o jai įsiteisėjus – Probacijos tarnybai.

Išaiškinti S. N., kad įsiteisėjus šiai nutarčiai probacija yra vykdoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o jam nevykdant probacijos priemonių gali būti taikomos Lietuvos Respublikos įstatymų numatytos teisinės pasekmės.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.