- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-19
- Bylos Nr.
- 1S-137-658/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05102-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Kaltinamasis
- E. V.
- Advokatai
- Linas Belevičius
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Nerijus Meilutis, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo kaltinamojo E. V. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties, kuria šešių mėnesių laikotarpiui pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. V. gyvenamosios vietos ir asmens kratų metu rastoms piniginėms lėšoms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, E. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. sausio 21 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir, kaip nurodyta, galimą civilinį ieškinį, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. V. turtui – 59 425 Eur, kurie laikomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (uždraudžiant piniginėmis lėšomis naudotis, valdyti ir jomis disponuoti). Paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimis.
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas dar šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 21 d. Apygardos teismas nustatė, kad kratos metu teisėsaugos pareigūnų išimtos piniginės lėšos galėjo būti gautos iš E. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo, todėl šios piniginės lėšos BK 72 ir 72³ straipsnių pagrindu galėtų būti vertinamos kaip konfiskuotinas turtas.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Kaltinamojo E. V. gynėjas advokatas Linas Belevičius skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas nė vienas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalyje numatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas, nes tokie pagrindai nagrinėjamu atveju neegzistuoja, o tai reiškia, kad nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų saugoma asmens teisė į nuosavybę yra ribojama ne įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
6. Skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertinti pateiktuose atsiliepimuose išdėstyti argumentai, nepateikta jokių pagrįstų motyvų, kurie patvirtintų taikomos procesinės prievartos priemonės teisėtumą ir būtinumą. Nemotyvuota, nepagrįsta ir deklaratyvi nutartis neatitinka minimalių teismo sprendimui keliamų reikalavimų. Panašiose situacijose, kai nebuvo tinkamai motyvuojamas kardomųjų priemonių ir procesinių prievartos priemonių taikymas, Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) yra pripažinęs, kad valstybė tokiais veiksmais pažeidžia asmenų teisę į teisingą baudžiamąjį procesą (pavyzdžiui, EŽTT sprendime byloje Porowski prieš Lenkiją buvo konstatuotas pažeidimas nustačius, kad argumentai negali būti bendri ir abstraktūs, turi būti susiję su pareiškėju). EŽTT praktikoje pabrėžiama ir tai, kad nemotyvuotas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas prieštarauja Konvencijos reikalavimams (EŽTT sprendimai bylose S. prieš Rusiją; Džinic prieš Kroatiją).
Šalies argumentai
7. Skundžiamos nutarties teiginiai, susiję su aplinkybėmis, jog dalį pinigų kratą atlikusiems pareigūnams Ž. V. pateikė savanoriškai, o dalis jų buvo rasti viename iš kambarių ant lentynos, jog kratos metu E. V. ir Ž. V. pareigūnams nepareiškė jokių pastabų, jog kratos metu išimtos piniginės lėšos priklauso ne kaltinamajam E. V., o Ž. V. ir UAB „B“, jog suinteresuoti asmenys kreipėsi su prašymais grąžinti pinigines lėšas praėjus ženkliam laiko tarpui nuo kratos atlikimo, jog bute, kuriame atliktos kratos metu buvo rastos piniginės lėšos, nėra įrengtos fizinės kliūtys, trukdančios E. V. patekti į visas buto patalpas ir tai, jog UAB „B” piniginės lėšos buvo laikomos skalbimo mašinos būgne, niekaip nepaneigia kaltinamojo E. V. bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytų argumentų ir yra vertintini kaip išimtinai deklaratyvaus pobūdžio prielaidos, kuriomis stengiamasi pagrįsti procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindų egzistavimą. Tokie išimtinai deklaratyvaus pobūdžio teiginiai savaime negali pateisinti nuosavybės teisės ribojimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti visi būtinieji tyrimo veiksmai, t. y. išnaudotos visos galimybės, norint nustatyti, kad kratos metu rastos ir paimtos piniginės lėšos gali būti susijusios su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis. Tačiau tokios iškeltos prielaidos nepasitvirtino.
8. Kaltinamojo E. V. gyvenamojoje vietoje rastos ir paimtos lėšos neatitinka nei vieno BPK 151 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto požymio. Šios lėšos nėra gautos ar įgytos nusikalstamu būdu, jos neatitinka kitų BK 72 ir 72³ straipsniuose apibrėžtų konfiskuotino turto požymių. Skundžiamoje nutartyje nurodytos piniginės lėšos buvo gautos teisėtu būdu ir teisėtai priklauso UAB „B“ ir Ž. V., ir tik automobilyje „BMW“ rasti bei paimti 1 225 Eur yra asmeninės E. V. santaupos. Pažymėtina, jog kratos metu rasti ir paimti pinigai nebuvo laikomi E. V. banko sąskaitoje, kambaryje, kuriame jis gyveno, jo rūbuose, rankinėje ar panašiai. Pinigų radimo vietoje ar ant rastų pinigų nebuvo jokių požymių, kurie leistų manyti, kad tai būtent E. V. piniginės lėšos. Bute, kuriame rastos piniginės lėšos, yra registruota ir UAB „B“, kurios akcininkė yra Ž. V., todėl bute yra laikomi ir šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai bei kasa. Kadangi bute nėra įrengto seifo pinigams laikyti, pinigai buvo laikomi, Ž. V. subjektyviu vertinimu saugiausioje vietoje – skalbimo mašinos būgne.
9. Baudžiamajame įstatyme yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kai gali būti konfiskuojamas kito asmens (ne įtariamojo ar kaltinamojo) turtas. Tačiau iki šiol priimtuose sprendimuose paskirti ir tęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą nebuvo nurodyta jokių motyvų, kurie pagrįstų trečiųjų asmenų, t. y. UAB „B“ ir Ž. V. atžvilgiu taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad UAB „B“, jos darbuotojai ar akcininkai, taip pat Ž. V. būtų kažkaip susiję su šioje byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis, tačiau laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra tęsiamas.
Šalies argumentai
10. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas turėtų būti laikina prevencinė priemonė, siekiant užtikrinti proceso efektyvumą. Jeigu tam tikrus proceso tikslus galima pasiekti prievartos priemonių netaikant ar taikant švelnesnes prievartos priemones, tokios priemonės (t. y., švelniausios galimos) ir turi būti taikomos. Priešingu atveju, taikant pernelyg griežtas, neproporcingas procesines prievartos priemones, teisėtas (t. y. įstatymo leidžiamas) asmenų teisių apribojimas gali virsti asmens teisių pažeidimu.
11. UAB „B“ ir Ž. V. šioje byloje nebuvo pareikšti įtarimai ir kaltinimai, todėl jos negali būti atsakingos už kitų kaltinamųjų veiksmus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog tyrimo metu tiek UAB „B“, tiek Ž. V. aktyviai gynė savo teises ir teikė prašymus grąžinti kratos metu rastas ir paimtas pinigines lėšas, kartu su prašymais buvo pateikti piniginių lėšų kilmę pagrindžiantys dokumentai. UAB „B“ pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jog iki 2022 m. sausio 13 d. bendrovės kasoje buvo 55 311 Eur grynųjų pinigų, o kratos metu buvo paimta 51 400 Eur. Taip pat buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad kratos metu rasta ir paimta 51 400 Eur suma nuosavybės teise priklauso UAB „B“, šie pinigai buvo įgyti teisėtu būdu, nors tai neužfiksuota kratos protokole, tačiau kratos metu pareigūnai buvo informuoti apie tai, kad šie pinigai priklauso UAB „B“. Be to, pinigai buvo rasti ne pas E. V., todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog 51 400 Eur pinigų suma priklauso E. V.. Tuo tarpu Ž. V. taip pat pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog kratos metu iš jos palto kišenės paimti 1 800 Eur ir iš spintos lentynos paimti 5 000 Eur buvo įgyti teisėtai ir nuosavybės teise priklauso jai, apie tai kratos metu buvo informuoti ir pareigūnai. Minėta pinigų suma buvo rasta tarp Ž. V. asmeninių daiktų (spintos lentyna, paltas), todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, jog ir 6 800 Eur pinigų suma priklauso E. V.. Vien ta aplinkybė, kad pinigai buvo rasti ir paimti bute, kuriame gyvena E. V., negali paneigti šio turto savininko nuosavybės teisės į teisėtu būdu įgytą turtą. Pateikti duomenys neabejotinai patvirtina, jog kratos metu paimtos piniginės lėšos neturi jokių sąsajų su baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis. Nagrinėjamu atveju nėra BK 72 ir 72³ straipsniuose numatytų pagrindų taikyti turto konfiskavimą. Taip pat, šioje byloje nėra pareikšta jokių civilinių ieškinių, todėl nesant kitų pagrindų riboti UAB „B“, Ž. V. bei E. V. nuosavybės teisę į kratos metu paimtas lėšas, jos turi būti gražintos teisėtiems jų savininkams.
12. Piniginių lėšų paėmimas, jų laikymas baudžiamojo proceso subjektų žinioje ir negrąžinimas teisėtiems savininkams turi neproporcingai žalingas pasekmes teisėtai veikiančiam ūkio subjektui ir asmeniškai Ž. V. bei neatitinka BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje ne tik nenurodytas nė vienas motyvas, pagrindžiantis nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindą, bet ir neanalizuotas procesinės prievartos proporcingumo klausimas. Asmuo, niekaip nesusijęs su nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis, neturėtų patirti nepagrįstų ribojimų, kokius nagrinėjamu atveju patiria Ž. V. ir UAB „B“ dėl jau ilgiau nei metus trunkančio laikino nuosavybės teisės apribojimo. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad kratos metu rastos piniginės lėšos gautos iš nusikalstamos veikos, taip pat duomenų, patvirtinančių, kad UAB „B“ būtų perduotas BK 72 ir 72³ straipsnių požymius atitinkantis turtas. UAB „B“ priklausančių pinigų negrąžinimas pažeidžia UAB „B“ teises (dėl didėjančių medžiagų kainų statybos sektoriuje, UAB „B“ pradeda trūkti apyvartinių lėšų, UAB „B“ gali tapti nemokia ir nepajėgia mokėti darbo užmokestį savo darbuotojams bei mokesčius valstybei). Be to, iš bendrovės atsiliepimo matyti, jog atsiskaitymų nesulaukiantys tiekėjai, UAB „B“ atžvilgiu pradėjo teisminius procesus. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neproporcingas, todėl neteisėtas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
II. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo E. V. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundas atmetamas.
14. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo E. V. gynėjo advokato L. Belevičiaus skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas 6 mėnesių laikotarpiui pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kratų metu rastą turtą – 59 425 Eur pinigines lėšas – yra teisėtas ir pagrįstas. Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – termino pratęsimo klausimą, įvertino šio klausimo teisingam išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 11 straipsnio, BPK 151 straipsnio reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl asmens nuosavybės neliečiamumo, taip pat, priešingai nei nurodyta skunde, aptarė bei vertino ir atsiliepimuose nurodytus argumentus.
15. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galimai padaryta nusikalstama veika, o byloje gali būti pareikštas ar jau yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, ar išplėstinis turto konfiskavimas. Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos ir pan.
16. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje. Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, užfiksuotų įvykio vietų, objektų apžiūrų, kratų, neviešo pobūdžio proceso veiksmų atlikimo protokoluose, specialistų išvadose, kito įtariamojo apklausų protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje, suteikiančių pagrindą manyti, jog kaltinamasis E. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad tiek skirdamas ar pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą, tiek nagrinėdamas skundą dėl šios procesinės prievartos priemonės paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu.
17. Žemesnysis teismas, priešingai nei nurodyta pateiktame skunde, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą pratęsė nustatęs BPK 151 straipsnyje numatytus šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindus, t. y. siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad kratų metu rastos piniginės lėšos galėjo būti gautos iš E. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo, todėl nagrinėjamu atveju BK 72 ir 72³ straipsnių pagrindu galėtų būti vertinamos kaip konfiskuotinas turtas. Jeigu kaltinamasis E. V. bus pripažintas kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą, galės būti sprendžiamas klausimas ir dėl minėtų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.
18. Iš pateikto skundo turinio matyti, jog kaltinamojo gynėjas neįžvelgia laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindų. Jo teigimu, kratos metu rastos piniginės lėšos priklauso ne kaltinamajam E. V., o Ž. V. bei UAB „B“. Šis skundo argumentas nepagrįstas. E. V. baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tuo, kad jis nuo 2020 m. metų, tiksliai tyrimo metu nenustatyto laiko, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, Vilniaus mieste susibūrė į organizuotą grupę, skirtą daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis bei labai dideliais jų kiekiais vykdyti jų prekybą Vilniaus mieste ir taip gauti neteisėtas pajamas, parengė nusikalstamos veikos planą ir siekdamas jį realizuoti, t. y. neteisėtai įgyti, gabenti, laikyti ir parduoti narkotines ir psichotropines medžiagas, dalyvaudamas bendruose organizuotos grupės narių susitikimuose bei rengiamų nusikalstamų veikų planavime ir aptarimuose, su kitais organizuotos grupės nariais. Iš kaltinamojo akto turinio matyti ir tai, kad E. V. užduotis ir vaidmuo šių nusikaltimų padaryme galimai buvo tai, kad jis organizuodavo neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų atgabenimą ir pardavimą, piniginių lėšų už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas surinkimą ir paėmimą iš organizuotos grupės narių. Šie kaltinimai, kaip ir minėta, yra grindžiami baudžiamosios bylos duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog kaltinamasis galimai sistemingai užsiėmė nusikalstamų veikų darymu ir iš jų galėjo gauti neteisėtų pajamų. Taip pat pastebėtina, kad kratos metu paimti grynieji pinigai, kuriems yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, buvo rasti kaltinamojo gyvenamojoje vietoje. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis E. V. ir Ž. V. yra išsituokę, butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame kratos metu rasti pinigai ir kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, priklauso abiem sutuoktiniams. Tačiau, kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, byloje nėra jokių duomenų, kad buvę sutuoktiniai būtų nusistatę naudojimusi butu tvarką, o iš Ž. V. parodymų yra žinoma ir tai, kad 2015 metais ji ir E. V. išsiskyrė, o nuo 2018 metų susitaikė ir vedė bendrą ūkį, gyveno kartu bute (duomenys neskelbtini). Be to, iš 2022 m. sausio 13 d. kratos protokolo turinio yra žinoma, kad kratos atlikimo metu Ž. V. savanoriškai pateikė 51 400 Eur ir 1 800 Eur, ir kratos protokole nėra nurodyta, kad ji pateikė savo asmenines ar UAB „B“ priklausančias teisėtai gautas lėšas. Iš viso to, kas išdėstyta akivaizdu, kad byloje negalima atmesti ir priešingos nei siekia įrodyti gynėjas versijos, t. y., kad kratos metu rasti pinigai iš tiesų galėjo priklausyti kaltinamajam, ir/ar šios piniginės lėšos vis tik galėjo būti gautos iš nusikalstamų veikų darymo, juolab, kad ir dalies kratos metu paimtų piniginių lėšų (51 400 Eur) laikymo vieta skalbimo mašinos būgne taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl šių lėšų priklausymo UAB „B“, kaip tai nurodyta skunde. Pabrėžtina, kad nei skundžiamoje nutartyje, nei šioje nutartyje nėra daroma kategoriška išvada, jog piniginės lėšos ateityje tikrai bus konfiskuotos. Šioje proceso stadijoje, kaip jau minėta, įstatymas reikalauja tik duomenimis pagrįsto manymo, kad konkretus turtas atitinka konfiskuotino turto požymius ir galėtų būti konfiskuotas ateityje, o duomenų tokiam manymui šiuo metu yra pakankamai. Kokiomis aplinkybėmis yra įgytas turtas, kam konkrečiai jis priklauso nuosavybės teise, ar yra visos sąlygos taikyti turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą (atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BK 72 straipsnio 4 dalies ir 72³ straipsnio 3 dalies nuostatomis konfiskuojamas gali būti ne vien kaltininkui nuosavybės teise priklausantis turtas) bus nustatyta tik iš esmės išnagrinėjus bylą priimant galutinį procesinį sprendimą.
19. BPK 11 straipsnyje numatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Gynėjo įsitikinimu, šiuo metu taikomi apribojimai yra neproporcingi, nes trunka jau ilgą laiką, dėl taikomų apribojimų teisėti turto savininkai (Ž. V. ir UAB „B“) negali naudotis savo turtu, o UAB „B“ dėl taikomo apribojimo kyla ir finansinių sunkumų. Šie gynėjo argumentai yra nepagrįsti. Aukščiau išdėstyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kratos metu rastos ir paimtos piniginės lėšos priklauso ne Ž. V. ir UAB „B“, o E. V.. Teismas sutinka, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas šioje byloje yra taikomas jau ganėtinai ilgą laiką (nuo 2022 m. sausio 21 d.), tačiau procesinės prievartos priemonės taikymo trukmė šiuo atveju yra nulemta objektyvių priežasčių, t. y. baudžiamosios bylos apimties, nagrinėjamų galimai organizuotos grupės padarytų nusikaltimų pobūdžio. Siekdamas užtikrinti spartesnį bylos nagrinėjimą, žemesnysis teismas ėmėsi priemonių, suplanavo teisiamųjų posėdžių grafiką iki pat 2023 m. pabaigos. Be to, vertinant taikomų suvaržymų apimtį piniginėms lėšoms, nėra pagrindo išvadai, kad toliau tęsiant procesinės prievartos priemonės taikymą būtų pažeidžiamas proporcingumo principas. Teismas pažymi, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, nagrinėjamu atveju – BPK, ir nėra draudžiami. Nagrinėjamu atveju E. V. atžvilgiu procesinė prievartos priemonė taikoma siekiant svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Įvertinus kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumą visuomenei, nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu suvaržo asmens teises, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad kaltinamojo atžvilgiu paskirta ir tęsiama procesinė prievartos priemonė taikoma neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant asmens teises bei teisėtus interesus. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į E. V. turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas.
20. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, nagrinėjamu atveju egzistuoja aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kratos metu E. V. gyvenamojoje vietoje rastas pinigines lėšas, proporcingumo principas nėra pažeistas, todėl šios procesinės prievartos priemonės taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas (BPK 151 straipsnio 1, 7 dalys).
21. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti kaltinamojo E. V. gynėjo skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti kaltinamojo E. V. gynėjo advokato Lino Belevičiaus skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.