Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-946-648/2012

Teisėja Aldona Tumelionytė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00014-2011-4

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

nuteistajam V. K., jo atstovei pagal įstatymą J. K., gynėjai advokatei Birutei Strimaitytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., V. K. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. 1 d., V. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, paskiriant auklėjimo poveikio priemones: elgesio apribojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant V. K. šiuo laikotarpiu tęsti mokslą; uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. B., tačiau jo atžvilgiu negautas apeliacinis skundas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pagal Lietuvos Respublikos BK 93 str. asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau suėjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; asmuo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pritaikius jam amnestiją arba suteikus malonę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką Lietuvos Respublikos BK 36, 37, 39, 39¹, 93 str. numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 40 str. pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis Nr. 2K-P-85/2008, Teismų praktika Nr. 29).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-02-02 nutarimu, kurį 2011-02-03 patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėja, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas V. K. atžvilgiu dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., jam susitaikius su nukentėjusiaisiais remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. (t. 1, b.l. 151-152). Nepraėjus vieneriems metams, t. y. 2011-07-12, apeliantas padarė naują nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, negalima daryti išvados, jog V. K. yra pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. prasme, tuo labiau, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 4 d., jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taigi, V. K. nėra pagrindo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d., kadangi apeliantas neatitinka visų minėtame straipsnyje numatytų sąlygų.

Kita vertus, Lietuvos Respublikos BK 55 str. numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-138/2011, Teismų praktika Nr. 35). Nors Lietuvos Respublikos BK 55 str. žodis „nusikaltimas“ vartojamas vienaskaitos forma, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką BK 55 straipsnio nuostatomis vadovaujamasi ir tokiais atvejais, kai asmuo viena veika padaro kelis nusikaltimus (idealioji nusikaltimų sutaptis) arba kai naujas nusikaltimas būna kitokio pobūdžio – skiriasi kaltės forma, objektas ir pan. Tuo atveju, jeigu asmuo pirmą kartą teisiamas už kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, teismas taip pat turėtų apsvarstyti galimybę skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę – nuosprendyje išdėstyti šios bausmės skyrimo motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-88/2008, 2K-138/2011, Teismų praktika Nr. 35).

Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 91 str. 2 d. (2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) numatyta, jog teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be šio kodekso 54 str. 2 d. išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į: 1) nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; 2) nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3) anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4) nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šios straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apskritai nesvarstė V. K., kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, tuo labiau nepilnamečiui, su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių skyrimo galimybę, o jam nepagrįstai parinko už kiekvieną padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmes ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą, atidedant jos vykdymą. Skundžiamame nuosprendyje nemotyvuota, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepakanka pakeisti V. K. nusikalstamų polinkių.

V. K. padarė du apysunkius nusikaltimus nuosavybei, iš kurių vienas baigtas, o kitas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, taip pat vieną nesunkų baigtą nusikaltimą viešajai tvarkai. Apeliantas, darydamas šiuos nusikaltimus, veikė tiesiogine tyčia. Dėl V. K. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. bei 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. padarytų nusikaltimų atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis savo nusikalstamais veiksmais nepadarė didelės žalos, t. y. pirmu atveju buvo pagrobta benzino iš automobilio kuro bako už 119,10 Lt, o antru atveju buvo pasikėsinta pagrobti benzino iš automobilio kuro bako už 26,22 Lt. Esant tokiai pagrobto svetimo turto vertei, nelaikytina, kad padaryti nusikaltimai yra itin pavojingi. Be to, šie nusikaltimai buvo padaryti per trumpą laikotarpį, t. y. per vieną parą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino V. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus nuosavybei ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama, jei teismas nustato bent du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) bent vieną iš šių alternatyvų: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką arba padėjimą išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2009, 2K-122/2012). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų, kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-156/2010).

V. K. nuo pat proceso pradžios pripažino padaręs Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei 178 str. 2 d. numatytus nusikaltimus, išdėstė esmines šių nusikaltimų padarymo aplinkybes (t. 1, b.l. 70-71, 81, t. 3, b.l. 3-5). 2011-01-14 susitaikymo protokolas patvirtina, kad V. K. atsiprašė nukentėjusiųjų J. M. ir V. A., atlygino padarytą žalą, nukentėjusieji neturi pretenzijų (t. 1, b.l. 149). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. M. taip pat parodė, kad jis neturi V. K. jokių pretenzijų, nes jis kartu su kitais asmenimis, kurie dalyvavo nusikaltime, atlygino žalą (t. 3, b.l. 8). Tokie apelianto veiksmai neleidžia abejoti tuo, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, t. y. kritiškai vertina savo elgesį, pašalino nusikaltimais padarytas nukentėjusiesiems neigiamas pasekmes. Visa tai patvirtina, kad V. K. elgesyje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. Dėl šių nusikaltimų nenustatyta V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

V. K., taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo Š. S. atžvilgiu, padarė šiam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors apeliantas savo veiksmais padarė viešosios tvarkos pažeidimą sutrikdant nukentėjusiajam sveikatą, tačiau dėl to neatsirado itin sunkių neigiamų pasekmių.

Nepritartina apeliaciniame skunde nurodytam teiginiui, kad V. K. šioje kaltinimo dalyje prisipažino dėl visų esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių. Priešingai, apeliantas neigė sudavęs nukentėjusiajam kaltinime nurodytą smūgių skaičių, nurodė skirtingas konflikto su nukentėjusiuoju aplinkybes nei nustatyta byloje (t. 3, b.l. 4-5). Tokie V. K. parodymai negali būti pripažinti jo prisipažinimu padarius šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiu gailesčiu (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad V. K. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog jis padarė nusikaltimą apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nukentėjusysis Š. S. parodė, kad jam važiuojant dviračiu Vilniaus g., Vilniuje, jis pajuto V. K. smūgį į kaktą. Paklausus už ką jam sudavė smūgį, V. K. sudavė nukentėjusiajam smūgį į smilkinį, po ko Š. S. buvo suduoti dar daugybiniai tiek apelianto, tiek M. B. smūgiai (t. 3, b.l. 8). V. K. po nusikalstamos veikos padarymo buvo nustatytas 2,21 promilių neblaivumas (t. 2, b.l. 90). Įvertinus šias aplinkybes, neabejotina, kad V. K. nusikalstamiems veiksmams turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio. Kita vertus, net ir nenustačius apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustačius jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo, vien tai nepripažintina kaip pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu gali būti pasiekti paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę.

V. K. padarė nusikaltimus būdamas nepilnamečiu, praeityje nebuvo teistas (t. 2, b.l. 96), buvo baustas administracine tvarka tik vieną kartą už ne itin šiurkštų teisės pažeidimą (t. 2, b.l. 97), jis neįrašytas į narkologinę įskaitą (t. 2, b.l. 87), negydytas psichiatrinėje ligoninėje (t. 2, b.l. 88). Po nusikaltimų padarymo praėjus daugiau nei vieneriems metams, nenustatyta, kad apeliantas būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimus. Teisiamajame posėdyje apeliantas parodė, kad jis gyvena su tėvu ir seneliais, palaiko ryšius su motina. Tėvas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, pastarajam išvažiuojant į užsienį, nuteistasis būna pas motiną. Jis jaučiasi kaltas ir gailisi, kas įvyko, 8 metus sportuoja dziudo, ketina toliau mokytis mokykloje. V. K. neoficialiai dirba su motina (t. 3, b.l. 6). V. K. motina parodė, kad sūnus suprato, jog jis savo veiksmais gadina gyvenimą, tokius jo veiksmus lėmė alkoholis, sakė, kad daugiau nebegers, grįš sportuoti (t. 3, b.l. 9-10).

Apeliaciniam teismui pateiktoje Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijos 2012-10-15 charakteristikoje apie V. K. parašyta, kad jis pradėjo mokytis gimnazijoje nuo 2012-09-07. Kol kas jis mokosi stropiai, stengiasi mokytis ir neatsikalbinėja, noriai vykdo mokytojų nurodymus. Apeliantas lanko visas pamokas, todėl dėl lankomumo problemų nėra. V. K. yra komunikabilus, puikiai sutaria su klasės draugais, nekonfliktuoja. Su mokytojais apeliantas tai pat bendrauja pagarbiai, nusiskundimų nebuvo. V. K. pasižymi greita reakcija, darbštumu, nuoširdumu, imlumu naujiems dalykams, todėl jis yra puikus mokinys.

Dziudo sporto klubo „B (duomenys pakeisti)“ trenerio E. T. charakteristikoje apie V. K. pažymėta, kad V. K., kaip dziudo klubo „B“ narys, yra darbštus, pareigingas, sąžiningas, ramus vaikinas, atkaklus sportininkas bei draugiškas kolektyvo narys, išgyvenantis dėl to, kas atsitiko. E. T., būdamas apelianto treneriu, tiki, kad jo ir kolektyvo įtakoje nuteistasis tikrai nedalyvaus panašiuose įvykiuose.

Taigi, V. K. elgesys tiek prieš nusikaltimų padarymą, tiek ir po jų nerodo apelianto didelio pavojingumo visuomenei, jo visišką visuomenėje nustatytų aplinkybių ignoravimą. Dabartiniu metu apeliantas stengiasi keisti savo gyvenimo būdą nedarydamas priešingų teisei veikų, tęsdamas mokslus ir sportuodamas.

Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas V. K. atžvilgiu, net ir ją atidėjus, šiuo atveju prieštarauja bausmės tikslams, kadangi tokios rūšies bausmė yra aiškiai per griežta.

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje be laisvės atėmimo bausmės yra alternatyvios bausmės - bauda, areštas ar laisvės apribojimas, o Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. sankcijoje - viešieji darbai, bauda, areštas ar laisvės apribojimas. Lietuvos Respublikos BK 90 str. 3 d. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatyta, kad bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui. Byloje nenustatyta, kad V. K. oficialiai dirbtų ar turėtų savo turto. Vien apelianto padėjimas motinai individualioje veikloje nepripažintinas kaip pakankamas pagrindas skirti jam baudas už padarytus nusikaltimus. Atsižvelgiant į V. K. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarymo aplinkybes, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. ir 91 str. 2 d. bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantui paskyrus viešųjų darbų bausmę už šį nusikaltimą bus pasiekti bausmės tikslai. Vertinant V. K. arešto bausmės paskyrimo galimybę, konstatuotina, kad net ir trumpalaikis laisvės atėmimas jam būtų aiškiai per griežta bausmė. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bausmės tikslai V. K. atžvilgiu už kiekvieną padarytą nusikaltimą bus pasiekti jam paskyrus laisvės apribojimo bausmes, nustačius galutinę subendrintą tokios rūšies bausmę su tam tikrais įpareigojimais. Atsižvelgiant į nurodytą, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-23 nuosprendis atitinkamai keičiamas.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo teiginių dėl kitam nuteistajam M. B. paskirtos bausmės atitikimo V. K. paskirtai bausmei, nes dėl nuteistojo M. B. nebuvo gautas apeliacinis skundas

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p. ir 328 str. 2 p.,

nusprendė:

Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį:

V. K., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį 1 (vienerių) metų laikotarpyje nuo bausmės vykdymo pradžios būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu.

V. K., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant jį 1 (vienerių) metų laikotarpyje nuo bausmės vykdymo pradžios būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu.

V. K., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį 1 (vienerių) metų laikotarpyje nuo bausmės vykdymo pradžios būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu, bei visą bausmės atlikimo laiką tęsti mokslus arba dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., V. K. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnių laisvės apribojimo bausmių, ir V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. K. 1 (vienerių) metų laikotarpyje nuo bausmės vykdymo pradžios būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu, ir visą bausmės atlikimo laiką tęsti mokslus arba dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.