Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Arūnas Kisielius, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. G. atstovės advokatės Jurgitos Judickienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties, kuria Viešųjų pirkimų tarnybos 2012 m. liepos 31 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktas nepakeistas ir R. G. atstovės advokatės Jurgitos Judickienės skundas netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarime nurodoma, kad perkančiosios organizacijos 2010 m. ir 2011 m. viešųjų pirkimų planuose nustatytas aukščiau nurodytų paslaugų pirkimo būdas - supaprastintos neskelbiamos derybos. Tačiau Komisijos 2010-11-29, 2011-01-24 protokoluose nenurodytos aplinkybės, įrodančios, kad tik tiekėjai AB DnB Nord bankas, UAB Maxima LT bei Grigiškių kredito unija yra išimtinai vieninteliai tiekėjai (su kuriais sudarytos įmokų surinkimo paslaugu sutartys) gali teikti ir turi išimtine teisę teikti tokias paslaugas, tuo labiau, kad 2011 metais Perkančioji organizacija sudarė 3 įmokų surinkimo sutartis (informacija iš Perkančiosios organizacijos pateiktų viešojo pirkimo procedūrų ataskaitų Tarnybai), o pagal 2011 m, pirkimų planus ketino sudaryti dar ne mažiau kaip 8 analogiškas sutartis, t. y. tos pačios kategorijos ir to paties pirkimo objekto kodo, numatytu tokiu pačiu viešojo pirkimo būdu.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nutarime konstatuojama, kad Komisijos, kurios nariu buvo R. G., sprendimas Pirkimą 1 vykdyti supaprastintų neskelbiamų derybų būdu iš vienintelio tiekėjo yra nepagrįstas, pažeidžia Supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos 2010-03-02 prezidento įsakymu Nr. 207, 41.5 punkto, Supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos 2010-09-29 prezidento įsakymu Nr. 449, 78.4 punkto reikalavimus.

Nutarime taip pat nurodoma, kad Viešųjų pirkimų komisija, kurios pirmininku buvo R. G., vykdant Pirkimo 2 procedūras, t. y. nagrinėjant tiekėjų pasiūlymus, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 39 str. 2 d. 1 p., nes: 2010-12-14 Komisijos posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 7) nagrinėjant tiekėjo M. G. paslaugų ir prekybos įmonės „G.“ (toliau - Tiekėjas) pateikta paraišką, nutarė, jog pagal gautus patikslintus/papildomus kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus, Tiekėjo paraiška atitinka derybų sąlygų minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Pirkimo 2 sąlygų IV dalies „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai" 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai" 28.10 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas - „Tiekėjas per pastaruosius 3 metus <...> yra vykdęs veiklą, susijusią su ne mažesniu kaip 50 automobiliu valdymu (Automobilių nuoma, pirkimas/pardavimas, aptarnavimas/priežiūra)." Tuo tarpu Tiekėjas kaip dokumentą, įrodantį jo atitiktį Pirkimo 2 dokumentų 28.10 punkte nustatytam reikalavimui - pateikti sutarčių sąrašą apie sėkmingai įvykdytas ar vykdomas sutartis, atitinkančias nurodytus reikalavimus (tiekėjas <...> yra vykdęs veikla, susijusią su ne mažiau kaip 50 automobilių valdymu (automobilių nuoma, pirkimas/pardavimas, aptarnavimas/priežiūra) pateikė pirktų automobilių sutarčių sąrašą. Nutarime pažymima, kad tiekėjo oficialioje internetinėje svetainėje www.G..lt nurodyta, kad tiekėjas yra vienas didžiausių pasaulinės svarbos prekinių ženklų platintojas, veikia importo bei didmeninės prekybos srityse, tačiau duomenų apie veiklą, susijusią su automobilių nuoma, automobilių aptarnavimu (priežiūra), kaip nustatyta pirkimo 2 sąlygų IV dalies „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai) 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 28.10 punkte informacijos nėra. Nutarime konstatuojama, kad Tiekėjo pateiktų įsigytų automobilių sutarčių sąrašas neįrodo Tiekėjo patirties veikloje, susijusioje su automobilių nuoma, aptarnavimo priežiūra kaip reikalauja Pirkimo 2 dokumentų IV dalies „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 28.10 punkte. Komisijos pirmininkas R. G., pripažindamas Tiekėjo pasiūlymą atitinkančiu Pirkimo 2 dokumentų reikalavimus, pažeidė įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris nustato, kad perkančioji organizacija turi atmesti pasiūlymą, jei paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 32 str. 1 d. nustatyta, kad „perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas <...>". Atkreiptinas dėmesys, kad Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 (Žin.. 2003, Nr. 103-4623; 2009. Nr. 39-1505), (toliau - Rekomendacijos) 19.1 punkte nustatyta, kad kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą apibūdinantis kriterijus - „tiekėjų patirtis - per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) įvykdytų pagrindinių panašių patiektų prekių ar suteiktų paslaugų pirkimo sutarčių (pirkimo sutarčių, kurių dalykas ir įvykdymo sąlygos panašios) .<...> Perkančioji organizacija turi tiksliai ir aiškiai nurodyti, ką ji laiko panašia pirkimo sutartimi". Tai yra, perkančiosios organizacijos nustatyti tiekėjo kvalifikaciją įrodantys kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu.

Taip pat nutarime nurodoma, kad R. G., eidamas Perkančiosios organizacijos 1. e. viceprezidento pareigas, vykdant Pirkimo 3 procedūras, su laimėtoju 2011-07-11 pasirašė sutarti Nr. 300/22003-110189S1RAMB (toliau - Sutartis), pakeisdamas Pirkimo 3 dokumentuose nustatytas sąlygas: Pirkimo 3 sąlygų 2.4 punkte nurodyta, kad „Darbų atlikimo laikotarpis 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo", o šių sąlygų 13.11 punkte - „Sutartis įsigalioja ją pasirašius abiems šalims, bei patvirtinus antspaudais ir galioja 12 (dvylika) mėnesių". Toks pat sutarties trukmės terminas – 12 mėnesių - nurodytas ir skelbime apie Pirkimą 3. Tuo tarpu Sutarties, kurią pasirašė R. G.. 4.1.1 punkte įtvirtinta: „Užsakymai darbų atlikimui teikiami 12 mėnesių nuo Sutarties sudarymo". Atsižvelgiant į tai, kad 2011-07-22 Pirkimo 3 procedūrų ataskaitoje (Reg. Nr. 8702) nurodyta numatoma sutarties įvykdymo data 2012-08-09, t. y. 13 mėnesių, konstatuotina, kad R. G., pasirašydamas Sutartį pakeičiant joje nustatytas Pirkimo 3 sąlygas, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. 3 d. nuostatas, nustatančias, kad Sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama <...> pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.

Be to, R. G., kaip Perkančiosios organizacijos viceprezidentas 2011-10-28 pasirašė sutarti Nr. VE-111028 / 570 su UAB „E. C.“ dėl reklamos projektų organizavimo ir parengimo, viešųjų ryšių bei internetinės komunikacijos teikimo pasaugų (toliau – Sutartis 1), 2011-11-28 pasirašė sutartį Nr. 201l/GT/118/635 su UAB „L." dėl reklamos paslaugų teikimo (toliau – Sutartis 2), prieš tai Perkančiajai organizacijai neatlikus viešojo pirkimo procedūrų.

Nutarime pažymima, kad įsigydama viešųjų ryšių paslaugas, Perkančioji organizacija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka turėjo atlikti viešojo pirkimo procedūras. Perkančiajai organizacijai neįvykdžius Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir taip neteisėtai sudarius Sutartį 1 ir Sutartį 2 su paslaugų teikėjais, Perkančiosios organizacijos viceprezidentas R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. nuostatas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintą skaidrumo principą, kuris suprantamas kaip viešumo užtikrinimas vykdant viešojo pirkimo procedūras ir pirmiausia sietinas su viešojo pirkimo paskelbimu, lygiateisiškumo principą, suponuojantį Perkančiosios organizacijos prievolę visiems tiekėjams sudaryti vienodas sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Toliau nutarime pažymima, kad įvertinus Perkančiosios organizacijos įvykdytas skelbiamas derybas „Elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimas (pakeitimas) daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apskaitos duomenų surinkimas iš skaitiklių (Toliau pirkimas 5), nustatyta, jog Perkančioji organizacija vykdydama pirkimą 5, pažeidė įstatymo nuostatas . Komisjos pirmininkas R. G. Komisijos 2010-08-30 posėdžio metu (Komisijos 2010-08-30 posėdžio protokolas Nr. 11) priėmė sprendimą pripažinti tiekėjo AB „A. I. “ kvalifikaciją atitinkančią Pirkimo 5 sąlygose nurodytus reikalavimus. Nustatyta, kad Pirkimo 5 sąlygų 17.13 punkte buvo nurodytas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, būti įvykdžiusiam apskaitos duomenų surinkimo (karšto arba šalto vandens, šilumos skaitiklių arba šilumos daliklių) sutarčių, kuriose aptarnaujama ne mažiau kaip 2000 vnt. daugiabučių gyvenamųjų namų. Kadangi Tiekėjas AB „ A. I.“ pasiūlyme „Įvykdytų sutarčių sąrašas“ nurodė, kad sutartis tebevykdoma, o reikalavimas buvo nustatytas, kad sutartis turėjo būti įvykdyta“ Komisijos pirmininko R. G. sprendimas pripažinti tiekėjo AB „A. I.“ kvalifikacija tinkama yra neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant Įstatymo 32 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad tiekėjų kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose viešojo pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis ir Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais lygiateisiškumo ir skaidrumo principais. Komisijos pirmininkas R. G. Komisijos 2010-09-27 posėdžio metu (Komisijos2010-09-27 posėdžio protokolas Nr13) priėmė sprendimą, kad tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymas atitinka Pirkimo 5 sąlygų reikalavimus. Be to nutarime pažymėta, kad vien tik tiekėjo AB „A. I.“ patvirtinimas, jog jo siūlomi skaitikliai visiškai atitinka Pirkimo 5 sąlygose nustatytus reikalavimus, nesant reikiamų dokumentų ir įrodymų apie tai, o tik formaliu Tiekėjo AB „A. I.“ pasiūlymo įvertinimu ir pakvietimu į derybas R. G. pažeidė įstatymo 39 straipsnio 7 dalies nuostatas, kad perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti viešojo pirkimo-pardavimo sutartį, turi pagal viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

Be to, skunde nurodoma, kad teismo išvada dėl to, jog pirkimo būdas parinktas neteisėtai, nes komisijos protokoluose neatsispindi, kodėl vienintelis tiekėjas turi išimtinę teisę teikti perkamas paslaugas, yra nepagrįsta. VPT šiuo atveju plečiamai aiškina Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, nurodydama, kad tiekėjas turi išimtinę teisę teikti perkamas paslaugas. VPT netinkamai aiškino „objektyvių aplinkybių“ sąvoką ir neįvertino UAB „V. E.“ vykdomos veiklos specifikos, t.y. to, kad ji yra viešąsias paslaugas teikianti įmonė, todėl negali apriboti Vilniaus miesto gyventojams galimybių atsiskaityti už perkamas paslaugas ir sudaryti sąlygas, kai įmokas galės rinkti tik ribotas skaičius įmokos surinkėjų.

Skunde taip pat pažymima, kad VPT sprendžia, jog perkančioji organizacija nustatė pernelyg lanksčius, per mažai konkurenciją ribojančius kvalifikacijos reikalavimus. Verta pažymėti, kad nustatytas kvalifikacijos reikalavimas negali būti laikomas pernelyg lanksčiu, nes VPT pati nurodė, jog pirkime dalyvavo tik vienas tiekėjas, vykdant viešojo pirkimo sutartį nekyla nesklandumų, susijusių su nepakankama tiekėjo kompetencija ir patirtimi, o tiek Viešųjų pirkimų įstatyme, VPT išvadose ir teismų praktikoje akcentuojama tiekėjų teisė dalyvauti pirkimuose, nors ir šie yra neseniai įsisteigę, neturi reikiamos patirties, o iki tol galbūt vykdė kitokio pobūdžio veiklą.

Skunde teigiama, kad 2011 m. liepos 11 d. sutarties Nr. 300/220003-110189S1RAMB nuostatos nepažeidžia Pirkimo sąlygų ar imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Pirkimo sąlygų 4.1.1 punktas niekaip neprieštarauja Pirkimo sąlygoms ir net jas atitinka, nes šiame punkte įvardintas terminas, per kurį užsakovas turi teisę teikti užsakymus rangovui. Ši nuostata niekaip nepanaikina ir/ar nepaneigia Pirkimo sąlygų 2.4 ir 13.11 punktų, kuriuose numatytas Pirkimo sutarties galiojimo terminas. Priešingai, juo nėra suteikiama teisė rangovui darbus vykdyti ilgiau nei galioja sutartis, nes pagal Pirkimo sąlygų 13.11 punktą tokią teisę rangovas turi tik 12 mėnesių nuo Sutarties sudarymo dienos. Taigi sudarydamos viešojo pirkimo sutartį jos šalys buvo saistomos Viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. nuostatų ir skelbto Pirkimo dokumentų ir šiuo atveju minėtų sąlygų nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. G., tiekėjo AB „A. I.“ kvalifikaciją pripažinęs tinkama, padarė teisės pažeidimą, nepagrįsta. VPT praktika nėra nuosekli, todėl būtina vadovautis teismų sprendimais analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-261-1493/2009. Pirkimas „Įmokų surinkimo paslaugos“ buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu, tačiau šis būdas nepažeidė teisės aktų, nes joks kitas pirkimo būdas negalėjo užtikrinti siekiamų tikslų.

Be to, skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl apelianto argumento, kuriuo remiantis konstatuotina, jog VPT nutarimas yra neteisėtas, nes yra priimtas suėjus ATPK nustatytam 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad senaties terminas turi užtikrinti, jog asmenys galėtų būti patraukti atsakomybėn tik per tam tikrą konkretų iš anksto apibrėžtą laikotarpį. Nagrinėjamoje byloje VPT nutarimas yra priimtas suėjus ATPK nustatytam 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminui, nes jame nurodyta, kad pažeidimai, vykdant pirkimą, yra nustatyti 2011-11-16, kuom buvo pateiktos išvados dėl viešojo pirkimo dokumentų ir procedūrų vertinimo. Taip pat pažymima, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Šiuo atveju nuo pažeidimų padarymo 2010-08-30 ir 2010-09-27 iki jų nustatymo 2011-11-16 yra praėję daugiau negu vieneri metai.

Motyvuojamoji dalis

R. G. atstovės advokatės Jurgitos Judickienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. įtvirtinta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos Respublikos ATPK dvidešimt trečiasis skirsnis reglamentuoja organų (pareigūnų) priimtų nutarimų apskundimo pirmosios instancijos teismui tvarką. Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nors įstatyme tiesiogiai nenurodytas reikalavimas apylinkės teismui motyvuoti priimtą procesinį sprendimą, išnagrinėjus skundą dėl organo (pareigūno) nutarimo, tačiau tai neatleidžia teismo nuo pareigos motyvuotai pasisakyti dėl visų esminių skundo argumentų, juos įvertinti, taip patikrinant priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Priešingu atveju būtų tik formaliai įvertinama, ar organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą, tinkamai išnagrinėjo bylą, laikydamasis įstatymo reikalavimų, taip neužtikrinant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių įgyvendinimą. Be to, tai pažeistų ir teisės į teisingą teismą principą, kadangi, teismui nepateikiant procesinio sprendimo priėmimo motyvų, yra užkertama asmens teisė žinoti, kuo remiantis buvo atmestas jo skundas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartyje tik deklaratyviai konstatuota, kad R. G., kaip komisijos pirmininkas, vykdęs pirkimų I, II, III, V procedūras bei balsavęs už neteisėtų sprendimų priėmimą ir pasirašęs sutartis I, II, neįvykdžius viešojo pirkimo procedūrų, pažeidė Taisyklių nuo 2010-05-05, 41.5 punkto, Taisyklių 78.4 punkto, Įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalies, 18 straipsnio 3 dalies, 32 straipsnio 7 dalies ir 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 7 dalies nuostatas, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas.

Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nemotyvavo, kokiais konkrečiais įrodymais ir jais patvirtinančiomis aplinkybėmis remiantis buvo padaryta tokia išvada. Apylinkės teismas nevertino R. G. atstovės advokatės J. Judickienės skunde ir teismo posėdyje nurodytų argumentų. Taigi konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas iš esmės nemotyvuotą skundžiamą nutartį, formaliai išnagrinėjo R. G. atstovės advokatės J. Judickienės skundą. Toks procesinis pažeidimas laikytinas esminiu, o priimta apylinkės teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis yra naikinama ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti R. G. atstovės advokatės Jurgitos Judickienės apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.