Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-489-885/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-28
Bylos Nr.
1A-489-885/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06715-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Bartkus, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Nijolė Žimkienė
Advokatai
Linas Žalnieriūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-489-885/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06715-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant prokurorei Ivetai Galkevičienei,asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, S. B. gynėjui advokatui Linui Žalnieriūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, S. B. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant laiduotojos M. M. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. B. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 26 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuotas S. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis BMW 528xi., valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Dokumentas – S. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. B. neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2022 m. vasario 26 d. apie 00.45 val., Trakų r. sav., kelyje A-16 Vilnius-Prienai-Marijampolė 46 km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį BMW 528xi., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,80 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde S. B. gynėjas advokatas L. Žalnieriūnas (toliau – ir gynėjas) prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje ir netaikyti S. B. turto konfiskavimo, taip pat sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą iki 1 (vienerių) metų.

2.1. Gynėjo įsitikinimu, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, keičiasi ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pagrindai, kadangi atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui turto konfiskavimas nėra privalomas. Remiantis kasacinio teismo praktika ir Konstitucinio Teismo išaiškinimais pabrėžiama, jog tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

2.2. Akcentuotina, kad teismas turi įvertinti turto konfiskavimo suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovautasi priimant teismo procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Gynėjas pažymi, kad šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei šio turto palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan.

2.3. Skundo argumentai pagrindžiami teismų praktika, kurioje yra nagrinėjamos panašios į šią situacijos, pabrėžiant, kad teismų praktikoje sutinkama bylų, kuriose teismai nekonfiskuoja transporto priemonės.

2.4. Gynėjas nurodo, kad S. B. kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Teisme S. B. nurodė, kad po kilusio konflikto nusprendė nusiraminti bei nuvažiuoti prie Strėvos upės esančio paplūdimio, kadangi nesijautė girtas. Taip pat pabrėžia, kad laiduotoja M. M. nurodė, kad jos sūnus S. B. padeda jai buityje, todėl automobilis yra ir bus reikalingas ateityje padedant motinai. Be to, akivaizdu, kad automobilis nusikaltimo priemone tapo atsitiktinai, o S. B. elgesys buvo vienkartinis ir pavienis, kadangi jį sąlygojo bandymas išvengti konflikto. Manytina, kad sprendimas nekonfiskuoti turto iš esmės bus teisingas ir proporcingas nagrinėjamoje situacijoje.

2.5. Taip pat apeliaciniame skunde pažymima, kad specialiosios teisės atėmimo terminas turėtų būti sutrumpintas atsižvelgus ir į tai, kad vyresnio amžiaus laiduotoja gyvena užmiestyje, jai reikalinga pagalba buityje, būtent S. B. laiduotoją veža pas gydytojus, į kitas reikalingas vietas, todėl dviejų metų terminas yra aiškiai per ilgas tam, kad jos sūnus galėtų kokybiškai jai pagelbėti.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir prašo jam netaikyti turto konfiskavimo bei sumažinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones iki 1 (vienerių) metų. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius kitų padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

6. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, apribojanti pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, teises ir laisves bei jam nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Akivaizdu, kad atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo arba atėmimo. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pilnamečiam asmeniui, kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais galima paskirti baudžiamojo poveikio priemones.

7. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria yra siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitokių priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko arba kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

8. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad S. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis BMW 528xi., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymo priemonė. Pažymėtina, kad šio fakto neginčija ir nuteistasis. Tačiau, nuteistojo gynėjo įsitikinimu, aptariamu atveju sprendimas konfiskuoti šį turtą yra nesuderinamas su atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, kadangi, kaip teigiama apeliaciniame skunde, tokiais atvejais šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas yra neprivalomas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais argumentais, kadangi kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, jog sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo taikymo atvejais, kai asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti įvertintas tokios teisinės priemonės suderinamumas su tais tikslais ir principais, kuriais vadovautasi priimant sprendimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42-1073/2019, 2K-112-942/2021). Tačiau kartu akcentuotina, jog vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad turto konfiskavimo taikymas aptariamu atveju savaime yra pernelyg griežtas, neproporcingas ar neteisingas.

9. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog privalomos sąlygos baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį iš esmės neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir šios nusikalstamos veikos padarymas yra neįmanomas be transporto priemonės. Vien tai, kad teismas padarė išvadą, jog S. B. laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų veikų, nėra pagrindas jo atžvilgiu netaikyti BK 72 straipsnyje reglamentuoto konfiskavimo instituto. Ši išvada atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, jog sprendimas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą savaime, nesant kitų aplinkybių, dėl kurių galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nėra pagrindas neskirti automobilio konfiskavimo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-676/2019, 2K-107-976/2021). Nagrinėjamu atveju automobilis, vertinant BK 72 straipsnio kontekste, pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, dėl ko jo konfiskavimas yra teisiškai pagrįstas. Be to, pažymėtina, jog nors S. B. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas, tačiau jis transporto priemonę būdamas neblaivus vairavo kelyje A-16 Vilnius-Prienai-Marijampolė, kuriame visą parą yra judrus eismas, kas rodo didesnį aptariamo nusikaltimo pavojingumą. Taip pat S. B. yra ne kartą baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimų, tačiau į jam paskirtas nuobaudas nereagavo, nedarė atitinkamų išvadų dėl kilusių pasekmių ir neatsisakė šio pasirinkto savo elgesio modelio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimas konfiskuoti S. B. priklausančią transporto priemonę yra teisingas ir motyvuotas, dėl ko apeliacinis skundas šioje dalyje yra atmetamas.

10. Baudžiamasis įstatymas numato tai, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu S. B. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Apeliaciniu skundu prašoma šį terminą sumažinti iki 1 (vienerių) metų termino.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejų) metų laikotarpiui, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta tai, jog S. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas – jo kraujyje rasta 1,80 promilės etilo alkoholio. Akcentuotina, kad šis kiekis daugiau kaip keturis kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir gerokai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nors dėl tokių jo veiksmų nebuvo sužaloti jokie asmenys, tačiau šie S. B. veiksmai kėlė itin didelį ir realų pavojų kitų eismo dalyvių ir paties kaltininko sveikatai ir gyvybei, ypač atsižvelgus į tai, jog kaltininkas neblaivus vairavo kelyje. Dėl šių aplinkybių pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

12. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, jog S. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytas jos vidurkis. Kaltininkui skirtina priemonė turi būti laikytina adekvati, proporcinga ir efektyvi, norint pasiekti prevencinius tikslus ir užtikrinti visuomenės saugumą. Nors apeliaciniame skunde nurodomi kiti nepatogumai, kuriuos patiria S. B. ir kuriuos patirs jo šeima dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, teisėjų kolegijos nuomone, neigiamos pasekmės laikytinos adekvačiais padariniais jo padarytai nusikalstamai veikai. Vien tai, kad kaltininkas patiria tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nesant kitų išskirtinių aplinkybių, neleidžia konstatuoti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar neproporcingas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y., jog S. B. teisės vairuoti atėmimas iš esmės apsunkins galimybę rūpintis savo motina, neatsirado staiga ir iš niekur, o egzistavo ir tuo momentu, kai S. B. vairavo būdamas neblaivus ir taip rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones. Be to, kaip minėta anksčiau, baudžiamosios bylos medžiagoje esantis 2022 m. kovo 1 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas akivaizdžiai parodo, jog S. B. nėra pavyzdingas vairuotojas, tačiau yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų. Esant aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, jog trumpesnio draudimo naudotis specialia teise termino nustatymas pažeistų proporcingumo ir teisingumo principus bei kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.

13. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo bei teisės vairuoti kelių transporto priemonių – yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nepažeidžiant įstatymų, todėl nėra jokio pagrindo keisti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį apeliacinio skundo motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. B. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BartkusIeva Gavelytė-KalytienėNijolė Žimkienė