Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-25 · Byla Nr. ATP-1176-92/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-09-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-25
Bylos Nr.
ATP-1176-92/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09439-2013-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Damanskienė
Administracinė byla Nr. ATP-1176-92/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09439-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.4.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimo, kuriuo J. G. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., bei jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nubaustas už tai, kad 2013 m. liepos 24 d., apie 11.40 val., Lakūnų g. 24, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Honda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 132, 234 punktų reikalavimus bei padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-04 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad nutarime nebuvo išanalizuotos ir įvertintos faktinės aplinkybės, turinčios esminę reikšmę bylos išnagrinėjimui, neapklausti liudytojai, žinantys svarbias šiai bylai aplinkybes, taip pat jam nebuvo tinkamai išaiškinta teisė naudotis advokato teisine pagalba, dėl ko buvo pažeistos ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės.

Pripažįsta, kad 2013 m. liepos 24 d. apie 12.00-12.30 val. automobiliu Audi 80 važiavo nuo Žirmūnų gatvės link Verkių gatvės, t.y. pro eismo įvykio vietą jis važiavo vėliau nei nurodytas įvykio laikas, dėl ko jis galėjo matyti kito automobilio nukritusį bamperį, bet tai nereiškia, jog būtent jis ir apgadino kitą automobilį. Kelio atkarpa nuo Lakūnų ir Kubiliaus gatvių sankryžos yra labai blogos būklės, ten daug duobių, todėl jis važiavo labai lėtai ir manevravo tarp duobių, įvažiavus į duobę, iš karto sustojo ir išlipo apsižiūrėti, ar nesugadino savo automobilio dešinės pusės ratlankio, kadangi jokių apgadinimų nematė, todėl nuvažiavo toliau. Neneigia, jog buvo sustojęs arti kito ten stovėjusio automobilio, bet to automobilio nekliudė. Jis nepajuto smūgio, negirdėjo susidūrimo garso. Kadangi jis vairuoja nuo 1985 m., todėl kontaktą su kitu automobiliu būtų iš karto pajutęs. Jis yra sąžiningas ir atsakingas vairuotojas, todėl būtų laukęs nukentėjusio automobilio savininko, be to, jam yra žinoma griežta atsakomybė už pasišalinimą iš įvykio vietos, dėl ko pasišalinti iš įvykio vietos būtų neprotinga. Apie eismo įvykį jis sužinojo iš policijos pareigūnų, buvo labai nustebęs, policijos pareigūnai nurodė, kad yra liudytojai, kurie patvirtins jo kaltę, taip pat nurodė, kad prisipažinimas sušvelnins atsakomybę, tai išgirdęs jis nebegalėjo tinkamai įvertinti susidariusios situacijos ir pateikti argumentuotų paaiškinimų. Tokius policijos pareigūnų veiksmus laiko psichologiniu spaudimu, kurio pasėkoje jis prisipažino padaręs pažeidimą.

Šalies argumentai

Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Šis pranešimas paremtas neprisistačiusių liudytojų paaiškinimais, iš jo neaišku, ar apie eismo įvykį pranešė ir vėliau pareigūnus pasitiko tas pats asmuo ar jau kitas liudytojas. Be to, remiantis nenustatyto liudytojo paaiškinimais buvo sudaryta ir eismo įvykio vietos schema. Rėmimasis nenustatytų asmenų paaiškinimais verčia abejoti šių įrodymų patikimumu. Teismas taip pat rėmėsi automobilių fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai, anot teismo, patvirtinantys pakankamai stiprų automobilių kontaktą, kurio nepastebėti nebuvo įmanoma, bet jo automobilio apgadinimai egzistavo jau jam perkant automobilį, tai gali patvirtinti buvusi automobilio savininkė, automobiliu naudojęsis jos sūnus bei jo draugai, apžiūrėję automobilį po įsigijimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012).

Kadangi J. G. neigia savo kaltę tiek dėl eismo įvykio padarymo, tiek dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, todėl jo kaltė byloje turi būti patvirtinta abejonių nekeliančiais įrodymais. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, pripažindamas J. G. kaltu dėl pažeidimų padarymo, iš esmės rėmėsi tik rašytiniais bylos įrodymais. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė pranešimo apie eismo įvykį registracijos forma, 2013-07-24 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, tačiau šiuose rašytiniuose įrodymuose tik netiesiogiai užfiksuoti eismo įvykį mačiusių asmenų paaiškinimai, eismo įvykį matę asmenys pasirašytinai jokių paaiškinimų nedavė, teismas taip pat nesiėmė jokių priemonių, kad šie asmenys būtų nustatyti, nors apie eismo įvykį pranešusio asmens telefono numeris yra užfiksuotas. Teismas taip pat į posėdį nekvietė ir neapklausė į eismo įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų, priimdamas nutarimą rėmėsi surašytu tarnybiniu pranešimu, nors pagal suformuotą teismų praktiką rašytiniai asmenų paaiškinimai nepakeičia liudytojų parodymų, todėl teismas turi būti aktyvus ir teismo posėdyje apklausti asmenis, galinčius padėti nustatyti svarbias bylos aplinkybes. Be to, teismas neįvertino to, kad byloje yra du 2013-08-05 J. G. paaiškinimai dėl eismo įvykio, kurie ne tik surašyti skirtingos spalvos rašikliu, tačiau jų turinys yra netapatus. Viename paaiškinime nurodyta, jog J. G. apvažiavo duobę ir tęsė kelionę, kitame, kad buvo išlipęs iš automobilio ir pamatė kito automobilio apgadintą bamperį, kadangi automobilių kontakto nepajuto, todėl pratęsė kelionę. Teismas nesiaiškino šių paaiškinimų surašymo aplinkybių, neapklausė paaiškinimus priėmusio R. P.. Kadangi R. P. taip pat apžiūrėjo ir užfiksavo automobilių apgadinimus, todėl jo apklausa būtų padėjusi išsiaiškinti klausimus dėl automobilių apgadinimų – ar sutapo apgadinimų aukštis, apgadinimų susidarymo mechanizmas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes, nepašalino esančių abejonių, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama J. G. kaltė dėl pažeidimų padarymo, šios aplinkybės bus išsiaiškintos nagrinėjant bylą iš naujo apylinkės teisme, taip pat bus nuspręsta ir dėl apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų apklausos būtinumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

J. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jūratė Damanskienė