Kauno apylinkės teismo nutarimas

2013-02-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.11.-166-825/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-02-13
Bylos Nr.
A2.11.-166-825/2013
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-06299-2012-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Pažeidėjas
L. A.
Kategorijos
  • 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-166-825/2013Teisminio proceso Nr. 4-05-3-06299-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 50.1.1.; 52.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. A., jo atstovui advokatui K. A., išnagrinėjęs L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. A. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2012 m. rugsėjo 18 d., 18.30 val., viešojoje įstaigoje Kauno klinikinėje ligoninėje, esančioje Josvainių g. 2, Kaune, trukdė policijos pareigūnams atlikti pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, nepateikė medicininių dokumentų ir mirusio asmens palaikų, tuo būdu nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.

L. A. padaryto pažeidimo nepripažino bei paaiškino, kad ligonis S. Š. numirė 2012 m. rugsėjo 18 d., 18.15 val. Teikė jam pagalbą, gaivino, bet nepavyko. 18.35 val. pranešė motinai apie sūnaus mirtį ir tolimesnę tvarką. Apie 22.00 val. atvyko pareigūnė. Ji parodė pažymėjimą, pasakė, kad kažkoks tyrimas vyksta pagal ligonio motinos pranešimą, pasakė, kad užvesta byla, jai reikia ligos istorijos ir palaikų. Pagal egzistuojančią tvarką to negalėjo padaryti. Lavonas po dviejų valandų jau buvo morge. Pasakė pareigūnei, kad paskambins skyriaus vedėjui ir informuos apie esamą situaciją. Susisiekė su skyriaus vedėju K. V., pasakė, kad reikalauja ligos istorijos ir lavono, bet pagal jo nurodymus ir esamą tvarką, jis to padaryti neprivalėjo. Tą pasakė pareigūnei. Pareigūnė spaudė morališkai, sakė gal reikia ,,Aro” pareigūnus iškviesti, kad būtų galima pasiimti kūną. Sakė, kad reiktų apžiūrėti įvykio vietą. Tiksliai nepamena ar iš pradžių prašė apžiūrėti įvykio vietą, bet pirmiausiai buvo ligos istorija ir palaikai. Paskui apžiūrėti įvykio vietą. Iš karto gal ir nesutiko, nes turėjo kitą ligonį konsultuoti, bet paskui leido apžiūrėti įvykio vietą. Atėjo kitas pareigūnas, reikėjo parodyti tą lovą, kur jis gulėjo. Lova buvo jau paruošta kitam ligoniui. Jie nufotografavo lovą ir išvyko. Ligos istorijos nepateikė, tam yra tvarka. Ministro numatyta, kad įstaiga, kuriai reikalingas šis dokumentas, prašo per administraciją ir tą padaro. Palatoje, kurioje numirė ligonis, yra 12 vietų. Tuo metu gal 8 - 10 ligonių buvo. Kūnas išvežamas atidavus pagarbą tam žmogui, uždega žvakę. Tai trunka 10 - 15 minučių. Paskui jis išvežamas į atskirą patalpą skyriuje ir per tą laiką gali tvarkyti lovą, kurioje gulėjo ligonis. Perklojama lova, pakeičiamas kvėpavimo aparatas. Patalpą tą dieną sutvarkė slaugytojos padėjėja. Kai atvyko pareigūnai jau buvo sutvarkyta. Asmeniškai lavono atiduoti negalėjo, nes jis buvo patologijos skyriuje.

Liudytojas E. M. paaiškino, kad tikslino surinktą medžiagą, nes teismas grąžino papildyti, kolegės surašytas protokolas teismo netenkino. Pirminiai ikiteisminio tyrimo veiksmai yra įvykio vietos apžiūra. Įvykio vietos apžiūrėti neleido, nepateikė medicininių dokumentų ir nepateikė velionio kūno, kad būtų galima perduoti ekspertams. Lavoną pristatytų teismo medicinos ekspertams, tyrimui atlikti. Trukdymas apžiūrėti įvykio vietą pasireiškė tuo, kad nenurodė, kokioje lovoje gulėjo mirusysis. Tik taip trukdė apžiūrėti įvykio vietą. Nedavė medicininių dokumentų. Privalėjo duoti medicininius dokumentus, nes pareigūnai, tiriantys mirties aplinkybes, to reikalavo. Nedavė lavono. Pareigūnai patys po ligoninę neis ir nelauš durų. Kūnai yra saugomi.

Liudytoja S. M. paaiškino, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kolegos vyko atlikti pirminę įvykio vietos apžiūrą, apklausti liudytojus, jis ne tik privalėjo, bet turėjo pateikti medicininius dokumentus ir mirusiojo kūną. Jis tuo metu budėjo.

Liudytoja I. K. paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. budėjo operatyvinėje grupėje. Į vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi moteris. Buvo po 17 ar 18 valandos. Ji pareiškė, kad netikėtai mirė jos sūnus. Ji įtaria, kad gydytojai nugydė. Moteris nepasitiki Kauno klinikinės ligoninės mirties priežasties išvada. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mirties priežasties nustatymo. Privalo atlikti įvykio vietos apžiūrą, atlikti lavono apžiūrą dalyvaujant ekspertams ir skirti užduotį atlikti tyrimą dėl mirties priežasties nustatymo. Miręs žmogus buvo 2-je klinikinėje ligoninėje, Josvainių 2. Važiavo dviese su vairuotoju, kurio pavardės nepamena. Š. paaiškino, kad jos sūnaus paskutinė gydymosi vieta buvo Kauno klinikinės ligoninės reanimacija. Atvykus į reanimaciją, tiksliai nepamena, ar įleido sesutė, ar gydytojas. Į reanimaciją ėjo viena. Paskambino į duris, prisistatė gydytojui, paaiškino, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tarnybinėje patalpoje bendravo su gydytoju. Paaiškino, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Š. mirties priežasties nustatymo ir pagal esamus visus reikalavimus yra daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo privalo išimti ligos istoriją, medicininius dokumentus ar jų kopijas. Prašė pateikti mirusiojo palaikus. Gydytojas paaiškino, kad yra toks pilietis miręs. Jis skambino skyriaus vedėjui ar ligoninės direktoriui ir su juo pakalbėjęs pasakė, kad jokių medicininių dokumentų, palaikų nepateiks, nes yra ne darbo laikas. Ji išėjo iš reanimacijos, palaukė eksperto M.. Kadangi pradėtas ikiteisminis tyrimas, reikėjo atlikti įvykio vietos apžiūrą. Vėl paprašė, kad gydytojas leistų apžiūrėti mirusiojo paskutinę buvimo vietą, tai yra įvykio vietą, kur mirė žmogus. Gydytojas įleido, ten ligoniai gulėjo, nufotografavo. Gydytojas pasakė žiūrėkite šitą lovą, kitą lovą, sakė, kad jį juokas ima. Buvo ir kitas medicinos personalas. Padarė kas reikėjo, gydytojas niekur nepasirašė, nes prieš tai kai kalbėjo su savo vedėju, pasakė, kad nieko nepateiks, nieko nepasirašinės ir jokių parodymų neduos. Išeidama pasakė, kad apie visus šiuos veiksmus privalės pranešti savo tiesioginiam vadovui. Ryte surašė tarnybinį parnešimą. Kortelę asmens turėjo pateikti daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Turėjo protokolą užsipildžiusi. Užpildyti dokumentai turi būti baudžiamojoje byloje. Byloje nėra šių dokumentų. Poėmio dokumentai nebuvo pildomi. Poėmį galėjo atlikti. Kodėl neatliko poėmio - negali paaiškinti. Įvykio vietos apžiūros protokole įrašyta, kad buvo fotografuojama. Kur nuotraukos reikia klausti to, kieno žinioje buvo byla. Visi dokumentai turi būti šioje ikiteisminio tyrimo byloje. Gydytojas nurodė, kad lavono negali atiduoti, nes taip nurodė skyriaus vedėjas. Lavoną būtų apžiūrėję, nufotografavę, išsikvietę morgo automobilį ir palaikus būtų atidavę morgo automobiliui. Lavono mirties vietoje nebuvo. Įvykio vietos apžiūros trukdymas pasireiškė tuo, kad atvykus į palatą gydytojas nenurodė konkrečios lovos, sakė galiu ir šitą, ir šitą lovą parodyti. Gydytojas įleido į reanimacijos skyrių, leido apžiūrėti palatą. Tiesioginio trukdymo apžiūrėti įvykio vietą gal ir nebuvo. Nebuvo požymių, kad ten kažkas įvyko. Lovos paklotos, ligoniai gulėjo. Neprotinga apžiūrinėti tai kas sutvarkyta. Reanimacijoje kelios lovos buvo tuščios, palatoje buvo ligonių. Neprotinga laikyti lavoną prie gulinčių asmenų. Tai formalumas. Gydytojas nepateikė dokumentų, nei palaikų, jis vykdė vadovo nurodymus. Oficialiai galėjo pareikalauti dokumentų, ką ir padarė ryte. Motinos apklausoje nurodyta, kad mirė 17.30 val. Galėjo paskambinti į reanimaciją ir paklausti ar tas žmogus miręs. Turėjo būti nurodyta, kada motina kreipėsi. Motinos paaiškinimas paimtas prieš važiavimą į ligoninę.

Liudytojas K. V. paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. daktaras paskambino į namus. Pagal reglamentą, esant ekstriniam atvejui skyriuje, turi informuoti skyriaus vedėją. Daktaras A. paskambino ir pasakė, kad skyriuje susidarė tokia situacija, atvyko policija ir pradėjo trikdyti skyriaus darbą neteisėtais reikalavimais, pareikalavo atiduoti medicininę dokumentaciją mirusio ligonio ir atiduoti lavoną. Daktarui davė nurodymą, kad policija gali tirti įvykio vietą, susipažinti su ligos istorija, skaityti, užsirašyti kas juos domina, bet paimti medicininės dokumentacijos negali. Sakė, kad gali nueiti į morgą, apžiūrėti, fotografuoti lavoną.

Liudytojas V. M. paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. dirbo Vyriausiajame policijos komisariate, budėtojų dalyje, kriminalinėje srityje, specialistu. Gavo nurodymą važiuoti į ligoninę atlikti apžiūrą. Ligoninėje pasitiko tyrėja I. K. ir su ja nuėjo į priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje pasitiko L. A.. I. K. paaiškino, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir reikalingi S. Š. dokumentai, kad reikia atlikti įvykio vietos apžiūrą. Kolegė A. poėmio dokumento nepateikė, tiesiog paaiškino, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir reikalinga atlikti procesinius veiksmus. Paprašė parodyti palatą, kur yra mirusysis. A. paaiškino, kad nesupranta ko mes atėjom, nesupranta mūsų veiksmų. Sakė, kad reikia atlikti procesinį veiksmą pagal gautą skundą. Palydėjo iki palatos, parodė. Palatoje buvo virš 5 lovų, parodė ketvirtą lovą nuo kairės pusės. Kelios lovos buvo tuščios. Fotografavo lovą, kuri buvo nurodyta. Įvykio vietoje tik fotografavo, schemos nebraižė. Sakė, kad viskas sutvarkyta, nėra ką žiūrėti įvykio vietoje. Reikėjo įsitikinti, kad viskas sutvarkyta. Lavoną būtų fotografavę vietoje, jeigu būtų gulėjęs lovoje. Paaiškino, kad lavonas morge.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės: pagal byloje esantį (b. l. 36) 2012 m. rugsėjo 18 d. Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo aktą S. Š., g. 1973 m. sausio 10 d. mirė 2012 m. rugsėjo 18 d., 18 val. 15 min. Biologinę mirtį konstatavo gydytojas reanimatologas L. A.. Apie būtinumą atlikti autopciją E. Š. informuota 2012 m. rugsėjo 18 d., 18 val. 35 min.

2012 m. rugsėjo 18 d., 20.23 val., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupėje buvo gautas E. Š. (atvyko pati į komisariatą) pranešimas, kad (b. l. 68, 69, 70), Kauno klinikinėje ligoninėje staiga mirė jos sūnus S. Š.. Nurodomas įvykio laikas 18.30 val. 21.55 val. išsiųsta operatyvinė grupė: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja I. K., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus postinis G. I.. 22.09 val. operatyvinė grupė atvyko į įvykio vietą viešojoje įstaigoje Kauno klinikinėje ligoninėje, esančioje Josvainių g. 2, Kaune. 22.34 val. operatyvinė grupė išvyko iš įvykio vietos. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012 m. rugsėjo 19 d. Ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas R. B.. Nusikalstama veika nurodyta (b. l. 68, 69, 70): 2012 m. rugsėjo 18 d.,18.00 val., apie 17.30 val., Kauno klinikinėje ligoninėje, adresu Josvainių g. 2, reanimacijoje mirė S. Š., g. 1973. Lavonas į morgą nenugabentas, kadangi Kauno klinikinės ligoninės reanimacijos skyriaus gydytojas reanimatologas atsisakė pateikti mirusiojo palaikus. Tas pats nusikalstamos veikos aprašymas nurodytas ir baudžiamosios bylos Nr. 24-1-01038-12 ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Pagal šią nusikalstamą veiką (bent jau toks aprašymas) 2012 m. rugsėjo 20 d. prokuroras paveda atlikti ikiteisminį tyrimą. Baudžiamosios bylos Nr. 24-1-01038-12 ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos I. K. 2012 m. rugsėjo 18 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma „pranešu, kad pagal gautą pranešimą apie nusikalstamą veiką nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 555000 požymiai, t. y. 2012 metų rugsėjo 18 d. apie 17.30 val. Kauno klinikinės ligoninės reanimacijoje mirė S. Š. gim. 1973 m. Lavonas į morgą nenugabentas, kadangi Kauno klinikinės ligoninės reanimacijos skyriaus gydytojas reanimatologas atsisakė pateikti S. Š. palaikus.“. Baudžiamosios bylos Nr. 24-1-01038-12 ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra Apžiūros protokolas (susipažinus su juo akivaizdu, kad tai Įvykio vietos apžiūros protokolas), kuriame nurodoma, kad įvykio vietos apžiūra pradėta 22.20 val., baigta 22.30 val. Apžiūros metu nustatyta: „atvykus nurodytu adresu yra Kauno klinikinė ligoninė. Pro šios ligoninės priėmimą patenkame į reanimacijos skyrių. Kur dalyvaujantis L. A. palydi į salę, kur yra koridoriaus kairėje pusėje, kur yra sustatytos lovos L. A. parodo lovą ketvirtą nuo dešinės sienos, kur gulėjo S. Š.. Lova tuščia, paklota patalynė.“. Protokole nurodoma, kad apžiūros metu fotografuota, bet nuotraukų baudžiamosios bylos Nr. 24-1-01038-12 ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra. Asmenų, kurie dalyvavo atliekant, ar kurių akivaizdoje ji atlikta, pareiškimų negauta. Pasirašo protokolą V. M. ir tyrėja I. K..

Baudžiamosios bylos Nr. 24-1-01038-12 ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra liudytojos E. Š. 2012 m. rugsėjo 18 d. apklausa, kuri pradėta 21.05, baigta 21.35 val.

Baudžiamosios bylos Nr. 24-1-01038-12 ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos I. K. niekur neregistruotas 2012 m. rugsėjo 19 d. tarnybinis pranešimas, kad „2012 m. rugsėjo 18 d. tikslinant įvykio aplinkybes pagal E. Š. pranešimą dėl mirusio Kauno klinikinėje ligoninėje jos sūnaus S. Š., buvo nuvykta į Kauno klinikinės ligoninės, Josvainių g. 2, Kaune, reanimacijos skyrių, tikslu apžiūrėti lavoną, paskirti lavono ekspertizę ir paimti ligos istoriją. Šiame skyriuje pasitiko gydytojas reanimatologas L. A.. Jo paprašius pateikti S. Š. ligos istoriją ir S. Š. lavoną, pastarasis pasakė, kad paskambins skyriaus vedėjui. Jis iš savo mobilaus ryšio telefono kažkam paskambino, kreipėsi „vedėjau“, pranešė, kad atvyko policijos pareigūnai medicininių dokumentų ir mirusio asmens lavono, garsiai atkartojo pašnekovo žodžius, kad jokių medicininių dokumentų, lavono be administracijos žinios ir rytojaus ryto neduos. L. A. buvo išaiškinta, kad jis privalo pateikti dokumentus ir lavoną, kad dokumentai ir lavonas bus paimti daiktų dokumentų pateikimo protokolu, tačiau L. A. kategoriškais atsisakė pateikti S. Š. palaikus ir jo ligos istoriją. Jis žodžiu patvirtino, kad S. Š. mirė nuo pankreatito (kasos uždegimo), pasakė, kad skrodimą atliks jų gydymo įstaiga. Daugiau nieko neaiškino, pasakė, kad jokių parodymų raštu neduos, niekur nepasirašys, pasakė, kad turi eiti dirbti, turi ligonį. Išėjus iš reanimacijos skyriaus apie tai, kad medicinos personalas nepateikia medicininių dokumentų ir S. Š. palaikų, telefonu informavo budėtoją. Atvykus specialistui V. M., dalyvaujant L. A. buvo padaryta įvykio vietos apžiūra, kur gulėjo S. Š.. L. A. apžiūros protokole pasirašyti atsisakė. Gydytoją L. A. žodžiu informavo, kad apie jo veiksmus bus surašytas tarnybinis pranešimas. Apie šį įvykį ir apie tai, kad gydymo įstaigoje gydytojas L. A. atsisakė pateikti medicininius dokumentus ir lavoną, informuota telefonu Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo NVTS prokurorė R. M.“.

Kiek kitokios aplinkybės nurodytos administracinėje byloje (b. l. 11) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos I. K., šiuo atveju jau registruoto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariate, 2012 m. rugsėjo 18 (registruotas 2012 m. rugsėjo 19 d.) tarnybiniame pranešime, kuriame be anksčiau ištirtame įrodyme nurodytų aplinkybių dar nurodoma, kad: „Atvykus specialistui V. M. tikslu atlikti įvykio vietos apžiūrą, gydytojas L. A. buvo priėmimo skyriuje. Jam paprašius leisti apžiūrėti reanimacijos skyrių, kur gulėjo mirusysis, L. A. pareiškė, kad į skyrių neleis, nemato tikslo ir nemato pagrindo, pasakė „ko jūs ten ieškosite, viskas seniai sutvarkyta“. L. A. buvo paaiškinta, kad apžiūra yra procesinis veiksmas ir jis privalo įleisti į reanimacijos skyrių. Tuomet L. A. palydėjo iki salės reanimacijos skyriuje, pašaipiai sakydamas, girdint salėje buvusiam medicininiam personalui bei lovose gulintiem ligoniams, ko mes ten ieškosime, kad mes įsiveržėme į reanimaciją (kaip minėta ankščiau L. A. buvo paprašyta įleisti į reanimaciją tikslu atlikti apžiūrą, į reanimacijos skyrių niekas nesiveržė, į skyrių jis pats palydėjo), koks tikslas, sakė, kad jį ima juokas iš mūsų veiksmų, nesupranta ką mes čia darome. Paprašius nurodyti lovą, kurioje gulėjo mirusysis, jis parodė ketvirtą lovą nuo kairės sienos, sakydamas, kad gali parodyti bet kurią lovą ir ką tai keičia. Atlikus apžiūrą, L. A. pasirašyti atsisakė, išlydėjo iš reanimacijos skyriaus, paaiškino kad neturi laiko bendrauti su policija, turi ligonį, turi dirbti. L. A. apžiūros protokole pasirašyti atsisakė.“

Baudžiamosios bylos Nr. 24-1-01038-12 ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. raštas, kuriuo Kauno klinikinei ligoninei siunčiama užduotis atlikti lavono, mirusio 2012 m. rugsėjo 18 d., 18.00 val., tyrimą. Baudžiamosios bylos Nr. 24-1-01038-12 ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra Specialisto išvada dėl mirties priežasties nustatymo, kurioje nurodoma, kad tyrimas pradėtas 2012 m. rugsėjo 20 d.

2012 m. spalio 24 d. ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-01038-12 nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 2 punktą ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas teisėsaugos pareigūnams nustačius nusikalstamos veikos požymius. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos požymius galimai nustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, bet baudžiamosios bylos Nr. 24-1-01038-12 ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos I. K. 2012 m. rugsėjo 18 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad „pranešu, kad pagal gautą pranešimą apie nusikalstamą veiką nustatyti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 555000 požymiai, t. y. 2012 metų rugsėjo 18 d. apie 17.30 val. Kauno klinikinės ligoninės reanimacijoje mirė S. Š. gim. 1973 m. Lavonas į morgą nenugabentas, kadangi Kauno klinikinės ligoninės reanimacijos skyriaus gydytojas reanimatologas atsisakė pateikti S. Š. palaikus.“, t. y. ikiteisminis tyrimas pradėtas teisėsaugos pareigūnams nenustačius nusikalstamos veikos požymių, bet kaip nusikaltimas aprašoma tai, kad „Lavonas į morgą nenugabentas, kadangi Kauno klinikinės ligoninės reanimacijos skyriaus gydytojas reanimatologas atsisakė pateikti S. Š. palaikus“. Bet ikiteisminis tyrimas pradėtas, todėl, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 171 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga, gavusi pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, privalo nedelsdama pradėti ikiteisminį tyrimą. Neatidėliotinais laikomi tie procesiniai veiksmai, kuriuos, siekiant išsiaiškinti nusikalstamą veiką, būtina atlikti tuojau pat, nes pavėluotas atlikimas gali pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Tarp procesinių veiksmų, kuriuos nedelsiant gali atlikti ikiteisminio tyrimo įstaiga, negavusi prokuroro nurodymo, priskiriama objektų apžiūra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 207 straipsnis). Vadinasi, ikiteisminio tyrimo pareigūno kartu su specialistu 2012 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos apžiūra atlikta, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnyje numatytai vadai dėl ikiteisminio tyrimo pradžios. Kyla abejonių, ar Apžiūros protokolas surašytas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 207 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, nes 2012 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole nėra nurodyta, koks specialistas (vardas, pavardė) dalyvavo įvykio vietos apžiūroje, pats aprašymas neinformatyvus, daugiau rašant apie asmenį, dalyvavusį įvykio vietos apžiūroje, o ne apie įvykio vietą. Toks įvykio vietos apžiūros protokolas būtų davęs mažai naudos, jeigu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-01038-12 nebūtų nutrauktas. Tuo labiau, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo fotografuota, bet baudžiamosios bylos Nr. 24-1-01038-12 ikiteisminio tyrimo medžiagoje nuotraukų nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2012 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad įvykio vietos apžiūroje dalyvavo L. A., jo parašo ant 2012 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nėra, nėra atžymų, kad jis nuo parašo atsisakė, grafoje „asmenų, kurie dalyvavo atliekant apžiūrą ar kurių akivaizdoje ji atlikta, pareiškimai“ įrašas „negauta“, t. y. nenurodyta, kad kas nors kaip nors trukdė atlikti 2012 m. rugsėjo 18 d. įvykio vietos apžiūrą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 205 straipsnis „Objektų tyrimo tvarka“ numato, kad siekiant surasti nusikalstamos veikos pėdsakus ir kitus objektus, turinčius reikšmės tyrimui, nustatyti įvykio situaciją ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, atliekamas įvykio vietos, žmogaus kūno, lavono, vietovės, patalpų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimas. Daiktai, dokumentai ir kitokie objektai tiriami jų radimo vietoje. Daiktai, dokumentai ar kitokie objektai, kuriems ištirti reikia daug laiko arba kuriuos būtina tirti techninėmis priemonėmis, gali būti tiriami laboratorijoje arba kitoje vietoje, kur yra tam reikalingos sąlygos. Objektų tyrimą atlieka specialistai. Specialistui, kuris nėra ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, užduotis atlikti objektų tyrimą duodama raštu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 206 straipsnis „Tam tikrų objektų tyrimo ypatumai“ numato, kad žmogaus kūno ir lavono tyrimą atlieka teismo medikas ar kitas gydytojas. Tarnybinių patalpų, kurios nėra įvykio vieta, tyrimas gali būti atliekamas tik su būsto savininko ar įmonės, įstaigos, organizacijos atstovo sutikimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Tokiame tyrime turi teisę dalyvauti įmonės, įstaigos, organizacijos atstovas. T. y. visus savo veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnas galėjo ir privalėjo atlikti teikdamas raštiškus procesinius dokumentus. Ir nors ikiteisminio tyrimo pareigūnė nurodė, kad ji tokius procesinius dokumentus teikė, bet baudžiamosios bylos Nr. 24-1-01038-12 ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokių dokumentų nėra.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad policijos pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi tik įstatymais; įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismas atkreipia dėmesį, kad Administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas, nepaisant to, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai turint tikslą aiškiai suformuluoti administracinį teisės pažeidimą, jis suformuluotas neaiškiai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodomas įvykio laikas, kas yra svarbu tokio pobūdžio bylose, nėra aiškiai nurodomi tariamo pažeidėjo veiksmai, t. y. nurodoma, kad trukdė, bet kuo pasireiškė tas trukdymas nenurodoma, nurodoma, kad nevykdė teisėtų reikalavimų, bet nenurodoma kuo pasireiškė tie teisėti veiksmai, nes pateikti medicininius reikalavimus ir mirusiojo palaikus galima tik pareigūnui pateikus atitinkamus procesinius dokumentus: poėmio, kratos protokolus ar panašiai. Nors protokole nurodytas administracinis teisės pažeidimas aprašytas aptakiai, bet, ypatingai atsižvelgiant į tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas turi būti vertinamas kaip visuma kartu su prie jo pridėtais įrodymais, teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kad galimai inkriminuotas pažeidimas būtų išnagrinėtas išsamiai ir detaliai.

Teismas nustatė, kad tiek pareigūnas, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo įsitikinimu veikė teisingai, vadovaudamiesi, jų įsitikinimu, jų veiką reglamentuojančiais teisės aktais.

Teismui tenka pripažinti, kad tiek pareigūnas, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra ne visiškai teisūs, net jeigu sutiktumėme su jų nuomone, kad jie elgėsi teisingai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo manydamas, kad ligoninės lokaliniai aktai yra aukščiau įstatymų, nesilaikė tų pačių lokalinių aktų. Mirusių ligonių palaikų saugojimo ir perdavimo patologijos skyriui instrukcijoje (2005 m. balandžio 8 d. patvirtinta viešosios įstaigos 2 – oji Kauno klinikinė ligoninė direktoriaus) numatyta, kad mirus pacientui ligoninėje, skyriaus, kuriame mirė pacientas, vedėjas ar pacientą gydęs gydytojas, budėjimo metu - budintis gydytojas, ne vėliau kaip per 12 valandų nuo mirties fakto užfiksavimo, praneša mirusiojo artimiesiems. Mirusio ligonio palaikai skyriuje, kuriame mirė ligonis, saugomi 2 val. Už mirusio ligonio palaikų saugojimą skyriuje ir perdavimą Patologijos skyriui atsakingas skyriaus vyresnysis slaugytojas/vyr.akušeris, budėjimo metu bendrosios praktikos slaugytojas/akušeris. T. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo visiškai nesusijęs su mirusio asmens palaikais, o pagal minėtą instrukciją mirusio ligonio palaikai skyriuje, kuriame mirė ligonis, privalėjo būti saugomi 2 val. (nors tai keistokai atrodytų ligoninės reanimacijos skyriuje). Be to, Mirusių ligonių palaikų perdavimo instrukcijoje (2006 m. spalio 18 d. patvirtinta viešosios įstaigos 2 – oji Kauno klinikinė ligoninė direktoriaus) nieko nenurodoma dėl palaikų perdavimo atliekant ikiteisminį tyrimą.

Pareigūnas nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių poįstatyminių aktų. Policijos įstaigoje gavus informaciją apie asmens mirties faktą, budėtojas ją registruoja nustatyta tvarka kaip informaciją apie galimą nusikalstamą veiką ir nedelsdamas paveda šios įstaigos pareigūnui patikrinti informaciją, nuvykstant į gautoje informacijoje nurodytą vietą (Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, 82 punktas). Esant nusikalstamos veikos (nužudymo, neatsargaus gyvybės atėmimo, palikimo be pagalbos, kai grėsė pavojus gyvybei, privedimo prie savižudybės, padėjimo nusižudyti, darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, dėl kurio žuvo žmogus, ir kt.) požymiams ikiteisminis tyrimas pradedamas pagal atitinkamą baudžiamojo kodekso straipsnį. Tokiu atveju į įvykio vietą kviečiamas teismo medikas, kuris atlieka išorinę lavono apžiūrą. Jeigu įmanoma, lavono apžiūra turi būti atliekama įvykio arba lavono radimo vietoje. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras turi reikalauti, kad lavonas apžiūros metu būtų išrengtas, visos kūno sritys nuodugniai apžiūrėtos. Jei lavonas randamas ne uždaroje patalpoje arba jei toje vietoje negalima atlikti nuodugnios išorinės lavono apžiūros, apžiūra gali būti tęsiama pergabenus lavoną į tam tinkamas patalpas (teritorinėje lavoninėje, ligoninėje, teismo medicinos skyriuje), prieš tai užfiksavus (nufotografuojama ir aprašoma) radimo padėtį ir kitas aplinkybes (Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, 85 punktas). Informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas privalo kuo greičiau nuvykti į budėtojo nurodytą vietą ar pas informaciją suteikusį asmenį ir įsitikinti, ar tokia informacija yra tikra. Neatidėliotino informacijos apie galimą nusikalstamą veiką patikrinimo metu ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams draudžiama nepradėjus ikiteisminio tyrimo atlikti veiksmus, kurie savo turiniu atitinka procesinių prievartos priemonių turinį (pvz., prievartinis daiktų ar dokumentų paėmimas, prievartinė asmens daiktų apžiūra ir kt.), išskyrus asmens, kuris buvo užkluptas darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo, sulaikymą. Jei informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas nustato nusikalstamos veikos požymius, jis gali pats nuspręsti pradėti ikiteisminį tyrimą, surašydamas tarnybinį pranešimą, ir atlikti pirminius tyrimo veiksmus arba gali pradėti ikiteisminį tyrimą, atlikdamas būtinus pirminius BPK numatytus proceso veiksmus. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir atliktų proceso veiksmų ikiteisminio tyrimo pareigūnas, grįžęs į ikiteisminio tyrimo įstaigą, surašo tarnybinį pranešimą, kuris registruojamas įstaigoje nustatyta tvarka. Prieš pradedant ikiteisminį tyrimą šių rekomendacijų 3.2 punkte nurodytu būdu, apie planuojamą atlikti pirmąjį BPK numatytą proceso veiksmą ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo pranešti (nesant galimybės – tuojau pat po jo atlikimo) budėtojui elektroninio ryšio priemonėmis arba įstaigoje įrengta visą parą veikiančia elektroninio ryšio linija, skirta fiksuoti pranešimus automatiniu režimu, ir atlikti pirminius proceso veiksmus. Proceso veiksmo metu arba tuojau pat, kai jis pabaigiamas, surašomas protokolas. Atlikti pirminius neatidėliotinus proceso veiksmus prieš tai elektroninio ryšio priemonėmis nepranešus budėtojui galima tik tokiu atveju, kai iškyla realus pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui ir dėl laiko stokos nėra galimybės susisiekti su budėtoju. Tokiais atvejais atlikęs tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo pareigūnas elektroninio ryšio priemonėmis praneša budėtojui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, o vėliau surašo tarnybinį pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodo atliktus proceso veiksmus, duomenis, pagrindžiančius priimtą sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, ir kodėl apie numatomą atlikti pirmąjį proceso veiksmą nebuvo pranešta budėtojui (Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, 47 – 51 punktai).

Ikiteisminio tyrimo pareigūnas (-ai), atlikęs informacijos apie žmogaus mirties priežastį patikslinimą, surašo išsamų tarnybinį pranešimą (pranešimus). Tarnybiniame pranešime nurodomos visos nustatytos faktinės asmens mirties aplinkybės, mirusiojo artimųjų ir įvykio liudytojų asmens duomenys ir jų paaiškinimų esminiai duomenys, nurodomi duomenys apie įvykio vietos ir lavono apžiūrą, asmenų, radusių lavoną, ir mirusiojo artimų giminaičių duomenys bei jų žodinių paaiškinimų turinys, asmens, konstatavusio mirties faktą, asmens duomenys, su lavonu atlikti veiksmai ir manipuliacijos. Nurodoma, kam iš mirusiojo giminių ar artimųjų pranešta apie mirties faktą. Jei buvo fotografuota ar filmuota, pridedamos laikmenos su fotografijomis ar vaizdo įrašu (Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110, 91 punktas).

Teismas nurodo, kad, jeigu asmuo trukdo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsnis „Teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nurodymų nevykdantiems asmenims taikomos prievartos priemonės“ numato, kad <...> bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, <...> teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso) ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o šiame Kodekse (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse) numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Teisę skirti baudą turi prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, o areštą – tik ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas. Prokuroras skiria baudą nutarimu savo iniciatyva arba remdamasis ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiškimu.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą akivaizdu, kad atsižvelgiant į protingumo kriterijų, ikiteisminio tyrimo pareigūno reikalavimas šiuo atveju buvo nevisai protingas, nors teisingas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas turėjo teisę atlikti tam tikrus veiksmus, bet ar jie tikslingi: reikalauti iš asmens pateikti lavoną kai asmuo paaiškino, kad jis perduotas kitam skyriui, reikalauti apžiūrėti asmens mirties vietą, kuri jau buvo sterilizuota, išvalyta. Ligoninės reanimacijos skyrius tikriausiai nėra ta vieta, kur turėtų ilgai gulėti miręs asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad pranešimas, kad Kauno klinikinėje ligoninėje staiga mirė S. Š. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupėje buvo gautas 2012 m. rugsėjo 18 d., 20.23 val., operatyvinė grupė atvyko į įvykio vietą viešojoje įstaigoje Kauno klinikinėje ligoninėje, esančioje Josvainių g. 2, Kaune, 22.09 val. Kaip pareigūnui nurodė atsakomybėn traukiamas asmuo, jis galėjo parodyti, bet kurią iš reanimacijos skyriuje esančių lovą, esmės tai nekeičia: viskas sutvarkyta, sterilizuota, paruošta sekančiam ligoniui.

Teismas mano, kad šis atvejis parodė, kad trūko sąlyčio taškų tarp dviejų institucijų. Niekas negali paneigti, kad ir tokioje vietoje kaip ligoninės reanimacijos skyriuje gali būti įvykdytas nusikaltimas, todėl privaloma laikytis įstatymų ir privalo būti užtikrinami reikalingi pirminiai veiksmai įrodymams užtikrinti. Teismas mano, kad būtina informuoti Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją dėl susidariusios situacijos išsiaiškinimo bei veiksmų suderinimo. Tuo tikslu surašytas išplėstas išsamus nutarimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio mėn. 29 d. nutartis byloje Nr. N-575-651-12, Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/402676) [2013-02-04]).

Šiuo atveju iš bylos matyti, kad L. A. netrukdė pareigūnams, todėl teismas konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog L. A. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Tai, kad L. A. su pareigūnu kalbėjo sarkastiškai, ironiškai, nepagarbiai ar panašiai, kad jo elgesys galimai nepatiko pareigūnui, negali būti priežastimi traukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 250 str. 1 p., teismas

nutaria:

administracinę teiseną prieš L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d., sudėties.

Nutarimą susipažinimui siųsti Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai.

Nutarimas dalyje dėl administracinės teisenos nutraukimo per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Likusioje dalyje nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Bronius Varsackis