- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-11
- Bylos Nr.
- AS-556-743-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. S. (toliau – ir pareiškėja) 2009 m. spalio 19 d. skundu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2009 m. spalio 8 d. aktą Nr. S14-727(28.6) neteisėtu bei nepagrįstu ir panaikinti skundžiamą aktą.
Pareiškėja nurodė, kad skundžiamas aktas pažeidžia materialinės teisės normas, jos teises, prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Pareiškėjos manymu, Civilinio kodekso 3.176 straipsnis reglamentuoja galimą ginčą tarp kartu gyvenančių tėvų ir artimųjų giminaičių. Skundžiamas aktas dėl bendravimo tvarkos priimtas neatsižvelgiant į realią situaciją ir pažeidžiant teisės normas. Esant ginčui tarp pačių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir gyvenant skyrium paminėta teisės norma negali būti taikoma. Tai pat skundžiamas aktas pažeidžia Bendrųjų vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatų 7 straipsnį, pagrindinį Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiklos principą – užtikrinti vaiko teisių apsaugą ir veikti vadovaujantis išimtinai vaikų interesais, o ne sudaryti sąlygas pažeisti vaikų interesus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nepriskirtiną administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.). Teismas išaiškino, kad pareiškėja gali kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Teismas konstatavo, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su Vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimu, kuriuo jai nustatyta bendravimo su anūkais tvarka. Ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (CPK 22 str. 1 d., 19 skyrius).
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai įvertino šalių procesinę padėtį ir atsiradusio ginčo pagrindą, dėl ko buvo priimta nepagrįsta nutartis.
2. Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis veiklą viešojo administravimo srityje (ABTĮ 2 str.). Vaiko teisių apsaugos skyrius priėmė individualų teisės aktą, kurio pažeidimas ar nevykdymas užtraukia atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187¹⁰ straipsnį. Tai įrodo, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus veikla ir priimami sprendimai priklauso viešojo administravimo veiklai, kurio aktų teisėtumą ir pagrįstumą gali patikrinti ir nustatyti administraciniai teismai (ABTĮ 15 str.).
3. Vaiko teisių apsaugos skyriaus priimtas aktas reglamentuoja ne tik santykius tarp proceso dalyvių šeimos byloje, bet ir santykius su viešojo administravimo subjektu. Tačiau nėra pagrindo vertinti skundžiamą aktą ir paduotą skundą per CPK 26 straipsnio prizmę dėl rūšinio teismingumo, kadangi nagrinėjamoje apylinkės teisme civilinėje byloje nepateikta reikalavimų susijusių su individualaus pobūdžio Vaiko teisių apsaugos skyriaus aktu ir kaip atskiras reikalavimas pripažinti šį aktą neteisėtu bendrosios kompetencijos teismui negali būti pateikiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo prasmę, administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne vien tik vieno iš ginčijamojo teisinio santykio subjekto ypatumai (pvz., tai yra viešojo administravimo subjektas), bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis.
Civilinio kodekso trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ 3.1 straipsnio 1 dalis numatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.
Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ginčas kyla dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo. Skunde keliami Civilinio kodekso 3.176 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimai.
Civilinio kodekso 3.176 straipsnio (Ginčai dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais) 1 dalis numato, kad jeigu tėvai atsisako sudaryti sąlygas bendrauti vaikams su artimaisiais giminaičiais, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems giminaičiams bendrauti su vaikais.
Pareiškėjos manymu, skundžiamas Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus aktas pažeidžia jos teises, prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Pareiškėjos teigimu, esant ginčui tarp pačių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir gyvenant skyrium paminėta teisės norma negali būti taikoma. Taigi, kaip matyti, pareiškėja reikalavimą kelia iš šeimos santykių, kurie yra civilinės teisės reglamentavimo dalykas. Tokie ginčai nagrinėjami CPK nustatyta tvarka (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 26 d. nutartimi pagrįstai konstatavo, jog ši byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.