Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2024-10-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-338-1199/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-10-29
Bylos Nr.
II-338-1199/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01165-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Pažeidėjas
G. K.
Advokatai
Edgaras Gaučys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-338-1199/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01165-2024-2Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei,

dalyvaujant Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus atstovei Ritai Juškaitei,

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. (G. K.) atstovui advokatui Edgarui Gaučiui,

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo G. K. (G. K.) atstovo advokato Edgaro Gaučio skundus dėl Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus 2024 m. birželio 18 d. nutarimų Nr. VKTI-ANR_N-2158-2024, Nr. VKTI-ANR_N-2170-2024, 2024 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-2198-2024, kuriais iš dalies tenkinti G. K. (G. K.) atstovo advokato Edgaro Gaučio skundai, panaikinti nutarimai ir grąžintos bylos institucijai, kurios pareigūnai įgalioti surašyti administracinių nusižengimų protokolus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyrius (toliau – ir Institucija) priėmė 2024 m. gegužės 17 d., 2024 m. gegužės 23 d. nutarimus, kuriais G. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 463 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis, magistraliniu keliu Kaunas–Zarasai–Daugpilis, transporto priemone Renault Magnum valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo mokamais valstybinės reikšmės keliais nesumokėjęs kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos.

Institucija skundžiamais 2024 m. birželio 18 d. (du procesiniais sprendimai) ir 2024 m. birželio 21 d. nutarimais, vadovaudamasi ANK 625 straipsniu, panaikino G. K. priimtus pirmiau nurodytus nutarimus, kuriais jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 463 straipsnio 1 dalį, ir bylas grąžino pareigūnui, įgaliotam surašyti administracinio nusižengimo protokolus.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartimi, siekiant užtikrinti tikslingesnį ir operatyvesnį skundų nagrinėjimą, buvo sujungtos teisme gautos, administracinių nusižengimų bylos Nr. II-1039-1017/2024, Nr. II-1041-1127/2024, Nr. II-1038-1100/2024, į vieną bylą, paliekant administracinių nusižengimų bylos Nr. II-1038-1100/2024 (teisminio proceso Nr. 4-68-3-01165-2024-2). Vilniaus miesto apylinkės 2024 m. liepos 11 d. skundai perduoti pagal teismingumą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. atstovas advokatas (toliau ir ? Pareiškėjas) pateikė teismui skundus, kuriais prašo priteisti G. K. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Pareiškėjas skunduose nurodo, kad Institucija priimdama nutarimus ir vadovaujantis ANK 625 straipsniu, tenkino G. K. skundus iš dalies, t. y. panaikino skundžiamus nutarimus, pripažįstant, kad G. K. nepadarė veikų turinčių administracinio nusižengimo požymių, tačiau nei vienu priimtu nutarimu nesprendė pateikto prašymo dėl patirtų bylinėjimosi/advokato išlaidų priteisimo iš valstybės klausimo. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. patyrė išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, panaikinant neteisėtai ir nepagrįstai institucijos priimtus nutarimus, tačiau klausimas dėl šių išlaidų priteisimo skundžiamais nutarimais nebuvo išspręstas, teikiami skundai dėl nutarimų pakeitimo, priteisiant G. K. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Pareiškėjas cituoja ANK 666 straipsnio 1, 2 dalis, kuriose nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaips asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi Nr. 2AT-32-303/2021, ir skunde nurodo, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi ir administracinių nusižengimų teisenoje teismas, pripažinęs asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, priimdamas nutarimą ar nutartį, turi teisę iš kalto asmens išieškoti nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą. Atitinkamai BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Skunduose remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kurioje nurodoma, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-41-648/2022 ir kt.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat skunduose nurodo, kad nagrinėjamu atveju, pateikiami įrodymai ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga patvirtina, kad institucija tenkino G. K. skundus ir panaikino nutarimus. Tai patvirtina, kad administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo yra nutraukta, nes jis nepadarė veikų turinčių administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tenkinus skundus, institucija vadovaujantis ANK 666 straipsniu turėjo išspręsti ir dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. K. iki nutarimų priėmimo buvo pateikęs rašytinius paaiškinimus, kuriuose argumentuotai nurodė, jog jis negali būti atsakingas dėl kitų asmenų veiksmais (neveikimu) padaryto administracinio nusižengimo, taip pat prašė sudaryti galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau institucija, priimdama nutarimus, visiškai nevertino pateiktų paaiškinimų, dėl ko G. K. buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos, kad galėtų apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Pažymima, kad būtent institucijos neveikimas, atsakingas faktinių aplinkybių nenustatymas, lėmė, jog G. K. patyrė minėtas išlaidas. Skunduose buvo suformuluotas aiškus reikalavimas dėl advokato išlaidų priteisimo bei pateikti jas pagrindžiantys įrodymai, tačiau skundžiamuose nutarimuose nepateikta jokių argumentų ir (ar) motyvų dėl kurių patirtos išlaidos neturėtų būti priteisiamos. Institucija turėjo pareigą argumentuotai nurodyti dėl kokių priežasčių skundai yra tenkinami iš dalies, o patirtos išlaidos nepriteistinos iš valstybės G. K. naudai. Skundžiami nutarimai neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Kartu su skundais Pareiškėjas pateikė nutarimų dėl administracinio nusižengimo išnagrinėjimo kopijas, skundų su priedais kopijas, advokato orderio kopijas, teisinių paslaugų teikimo sutarties kopijas, mokėjimų nurodymų kopijas (b. t. 1, b. l. 9; b. t. 2, b. l. 14–15; b. t. 3, b. l. 8; b. t. 1, b. l. 10–61; b. t. 2, b. l. 16–125; b .t. 3, b. l. 9–56; b. t. 1, b. l. 7; b. t. 2, b. l. 10; b. t. 3, b. l. 6; b. t. 1, b. l. 7– 8, b. t. 2, b. l. 11 – 12, b. t. 3, b. l. 6 – 7 ; b. t. 1, b. l. 30, 53 – 54; b. t. 2, b. l. 55 – 57, 110 – 111;b. t. 3, b. l. 22 – 23, 48).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundus prašo Skundžiamus nutarimus palikti nepakeistus ir administracinėn atsakomybėn patrauktos G. K. atstovo advokato Edgaro Gaučiaus skundų netenkinti.

Institucija atsiliepime nurodo, kad su skunduose pareikštuose reikalavimuose pakeisti 2024 m. birželio 18 d. nutarimus priimtus administracinio nusižengimo bylose Nr. VKTI-ANR_N-2170-2024, Nr. VKTI-ANR_N-2158-2024 ir 2024 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-2198-2024 (toliau – ir nutarimai), priteisiant G. K. patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, bei jame išdėstytais argumentais nesutinka ir paneigia juos vadovaudamasi atsiliepime į skundus nurodytomis teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis.

Toliau atsiliepime Institucija nurodo, kad pareiškėjas pateiktuose skunduose nurodo, kad klausimas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nutarimuose nebuvo išspręstas remiasi ANK 666 straipsnio 1 dalimi. Institucija pažymi, kad nei ANK 666 straipsnio 1, 2 dalyse, nei BPK 106 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta pareiga institucijai, nagrinėjusiai administracinio nusižengimo bylą neteisminio proceso tvarka, vertinant gautą skundą dėl priimto nutarimo ir priimant sprendimą dėl jo pagal ANK 625 straipsnį, privalomai pasisakyti ar išspręsti klausimą dėl išlaidų advokato išlaidoms kompensuoti. Be to institucija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis BPK 106 straipsnio ir ANK 666 straipsnio 2 dalyje sprendimas dėl išlaidų atlyginimo priimamas tik kai „asmuo išteisinamas“ ar „kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta“. Nagrinėjamais atvejais institucija tik su skundais gavusi reikšmingus bylų nagrinėjimui dokumentus ir informaciją priėmė sprendimą iš dalies tenkinti skundus, panaikinti apskųstus nutarimus ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių nusižengimų protokolus, todėl toks sprendimas nereiškia teisenos nutraukimo. Taip pat institucija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis ANK 611 straipsnio 1 dalimi 2024 m. balandžio 11 d. bylose ROIK: 24236538963, ROIK: 24236536785 ir 2024 m. balandžio 16 d. byloje ROIK: 24237485966 išsiųsti pranešimai dėl nustatytų administracinių nusižengimų protokolai. Vadovaujantis minėtu straipsniu jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turėjo per nustatytą terminą pranešti institucijai duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonę ar ja naudojosi, tačiau iki bylos nagrinėjimo datų tokie duomenys nurodytu būdu perduoti nebuvo. Priešingai nei nurodoma skunduose bylose buvo pateikti ne rašytiniai paaiškinimai, o raštai, kuriuose piktinasi siųstais procesiniais dokumentais, jų siuntimo eiliškumu ir pateikta informacija, kad transporto priemonė penki metai buvo išnuomota, tačiau tai sužinota tik kartu su skundais gavus transporto priemonės nuomos sutartį. Akivaizdu, kad G. K. nebuvo pakankamai rūpestingas savo bylose, todėl bylų nagrinėjimo metu informacija ir duomenys, kurie tapo žinomi tik po skundų pateikimo, nebuvo žinomi ir negalėjo būti įvertinti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas ir priimant jose nutarimus. Institucija atsiliepime taip pat pastebi, kad teisė į išlaidų advokatui ar advokato padėjėjui atlyginimą nėra absoliuti, o nurodoma, kad tokios išlaidos turi būti pirma, būtinos bei pagrįstos, antra, turi būti atsižvelgiama į bylos aplinkybes. Nors G. K. bylose rašė elektroninį laišką institucijai ir pateikė minėtus raštus, tačiau nepateikė duomenų apie asmenis, kurie administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Taip pat iki bylų nagrinėjimo turėdamas teisę, neteikė išsamių paaiškinimų, turinčių reikšmės įrodymų, dokumentų, nors turėjo ir galėjo žinoti, kad jie turi reikšmės nagrinėjant bylas, o juos pateikė tik priėmus nutarimus bylose kartu su skundais.

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. atstovas advokatas Edgaras Gaučys teismo posėdžio metu skundus palaikė iš esmės juose išdėstytais argumentais. Nurodo, kad institucija nesistengė išsiaiškinti tikrųjų aplinkybių, vis tiek priėmė nutarimus, traukė administracinėn atsakomybėn jo klientą. Prašo tenkinti skundus, pakeisti nutarimus priteisiant bylinėjimosi išlaidas, taip pat pakeičiant jų rezoliucines dalis, nurodant, kad administracinių nusižengimų teisena G. K. atžvilgiu nutrauktina. Advokatas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas ir šios bylos nagrinėjimo metu. Visi skundai yra pagrįsti. Institucija siekė išvengti atsakomybės ir perkelti išlaidų ir įrodinėjimo naštą ant G. K. pečių.

Atsiliepimas

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė visus skundus atmesti ir palikti galioti Skundžiamus nutarimus. Palaikė Skundžiamuose nutarimuose ir atsiliepimuose nurodytus motyvus bei argumentus. Papildomai nurodė, kad ištyrus bylas pakartotinai, jose buvo surašyti iš naujo sprendimai. Administracinių nusižengimų teisenos G. K. nebuvo tęsiamos, tad galima sakyti jos yra nutrauktos. Joks procesinis sprendimas nepriimtas, nes sistemoje nėra tokios galimybės. Nėra nustatyta ir įpareigota institucija vertinti skundą dėl priimto nutarimo ir pagal ANK 625 straipsnį nėra privaloma pasisakyti dėl advokato išlaidų kompensavimo. Buvo priimtas sprendimas, kaip ir nustatyta ANK. Institucija turi teisę iš dalies sutikti su skundu ir papildomai ištirti aplinkybes, nustatant ar tikrai asmuo nėra kaltas. G. K. iki pirminių nutarimų jam priėmimo jokių duomenų nepateikė, nenurodė, kuris asmuo vairavo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi pareigos rinkti įrodymus, tačiau kiekvienu atveju, norėdamas gintis, ir matydamas, kad yra protokolas surašytas, teikia jam žinomus ir turimus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkintini iš dalies

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamoje byloje gauti trys iš esmės analogiško turinio skundai dėl G. K. priimtų 2024 m. birželio 18 d. ir 2024 m. birželio 21 d. nutarimų, kuriais buvo panaikinti nutarimai dėl G. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 463 straipsnio 1 dalį, ir bylos grąžintos pareigūnams, kurie įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šioje byloje skundžiami nutarimai buvo priimti gavus G. K. atstovo advokato skundus dėl pastarųjų G. K. priimtų procesinių sprendimų, Institucijai iš dalies sutikus su skunduose nurodytais argumentais ir tenkinus juos iš dalies.

Kreipdamasis su skundais į teismą, advokatas akcentuoja, kad, nepaisant to, jog administracinio nusižengimo teisena G. K. atžvilgiu pirmiau nurodytais skundžiamais institucijos nutarimais buvo nutraukta, institucijos pareigūnai nepagrįstai, pažeisdami teisės aktų reikalavimus, neišsprendė klausimo dėl G. K. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Būtent šis reikalavimas yra keliamas teisme gautuose ir išnagrinėtuose skunduose. Teisminio bylos nagrinėjimo metu advokatas taip pat prašė pakeisti skundžiamų nutarimų rezoliucinę dalį, nurodant, kad G. K. pradėta administracinių nusižengimų teisena yra nutrauktina.

Įvertinus teismui pateiktus administracinių nusižengimų bylų duomenis, išklausius proceso dalyvių paaiškinimus, teismas negali visiškai sutikti su pirmiau nurodytais advokato argumentais. Priešingai nei teigia advokatas, priimant skundžiamus nutarimus, institucijos pareigūnai neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo nei nutraukti G. K. pradėtas administracinio nusižengimo teisenas, nei juo labiau, nenutraukus asmeniui administracinio nusižengimo teisenos, spręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą (ANK 666 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad priimant skundžiamus nutarimus, juose nebuvo nurodoma, kaip kad teigia advokatas, kad G. K. nepadarė veikų, turinčių administracinio nusižengimo požymių. Taip pat skunduose nepagrįstai nurodoma, kad institucija tenkino G. K. skundus ir panaikino nutarimus, o tai, pasak advokato, patvirtina, kad administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo yra nutraukta, nes jis nepadarė veikų turinčių administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamais nutarimais G. K. skundai buvo tenkinti tik iš dalies. Taip pat procesinio sprendimo – grąžinimo bylos medžiagų pareigūnams, kurie įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, priėmimas pats savaime nereiškia, kad tuo pačiu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pradėta G. K.. Tokio skundų teiginio nepagrindžia jokie objektyvūs duomenys, apie tai visiškai nėra kalbama ir skundžiamuose nutarimuose.

Vadovaujantis institucijos atstovės pateiktais paaiškinimais, visais atvejais skundžiamais nutarimais bylos buvo grąžintos tirti skirtingiems pareigūnams, kurie, veikdami savarankiškai ir gavę papildomų reikiamų duomenų, surašė administracinių nusižengimo protokolus kitiems asmenims – 2024 m. birželio 19 d. (ROIK: 24236536785), 2024 m. birželio 26 d. (ROIK: 24237485966) ir 2024 m. spalio 8 d. (ROIK: 24236538963). Atsakydama į teismo klausimus, Institucijos atstovė paaiškino, kad skundžiamų nutarimų priėmimo metu buvo nustatyta tam tikrų neatitikimų, kuriuos reikėjo patikslinti, dėl to bylos buvo grąžintos tyrimui. G. K. atžvilgiu pradėtų administracinių nusižengimų teisenų vėliau, t. y. jau po skundžiamų nutarimų priėmimo, buvo nuspręsta nebetęsti, tačiau joks procesinis sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas dėl to, kad institucijos naudojamoje programinėje įrangoje nėra numatyta tokia techninė galimybė. Šią informaciją Institucijos atstovė patvirtino teismui ir raštu (b. t. 4, b. l. 1).

Įvertinus šiuos duomenis, darytina pagrįsta išvada, kad skundžiami nutarimai, priimti institucijos pareigūnų remiantis šių nutarimų priėmimo metu turėtais duomenimis, yra pagrįsti ir teisėti. Keisti ir (ar) naikinti juos dėl skunduose nurodomų argumentų nėra pagrindo. Šių procesinių sprendimų priėmimo metu institucijos pareigūnai neturėjo pakankamai duomenų, remiantis kuriais galima būtų daryti neginčijamą išvadą dėl administracinio nusižengimo teisenų G. K. atžvilgiu nutraukimo. Dėl to toks sprendimas tuo metu nebuvo ir negalėjo būti priimtas. Taip pat, kaip ir buvo minėta, nenutraukus administracinio nusižengimo teisenos, Institucijos pareigūnų pagrįstai nebuvo sprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų klausimas.

Tačiau teismas sutinka, kad toks pagrindas atsirado vėliau, pareigūnams patikrinus G. K. nurodytus duomenis ir surašius administracinio nusižengimo protokolus kitiems asmenims. Advokatas pagrįstai akcentavo, kad programinės įrangos techninės galimybės (jų nebuvimas) negali nulemti asmens teisių ir interesų pažeidimo, o būtent procesinio sprendimo, kuriame būtų aiškiai nurodoma, kad administracinio nusižengimo teisena asmens atžvilgiu yra nutraukta, priėmimo. Taigi nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia procesinė situacija kuomet de facto (faktiškai) administracinio nusižengimo teisenos G. K. yra nutrauktos (nebetęsiamos, kaip nurodė Institucija), tačiau de jure (pagal įstatymą) joks procesinis sprendimas šiuo klausimu nėra priimtas. Atitinkamai, nesant tokio sprendimo, asmuo, prašydamas išspręsti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą, skundžia jam žinomus jo atžvilgiu institucijos priimtus procesinius sprendimus (skundžiamus nutarimus).

Teismui konstatavus asmens procesinių teisių ir interesų pažeidimą, teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustačius, kad G. K. nepadarė administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 463 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis bendraisiais teisiniais teisingumo, protingumo ir operatyvumo principais, jam pradėtos administracinių nusižengimų teisenos Nr. ROIK: 24236536785, ROIK: 24237485966 ir ROIK: 24236538963 nutrauktinos (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas, 619 straipsnio 2 dalis). Nutraukus G. K. administracinių nusižengimų teisenas vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, spręstinas klausimas dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu Institucijos atstovė nurodė, kad pareiškėjo teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nėra absoliuti. Pasak Institucijos atstovės, G. K. pats nesiėmė visų reikiamų veiksmų tam, kad būtų išvengta jo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Jis nepateikė jokių tikslesnių duomenų apie tai, kas vairavo automobilį, apsiribodamas teiginiu, kad transporto priemonė jau penkerius metus yra išnuomota kitai bendrovei. Pareigūnams patikrinus jų turimose duomenų bazėse esančius duomenis, buvo nustatyta, kad G. K. yra tos bendrovės vadovas. Dėl to, nekilus jokių abejonių dėl asmens kaltės, jam buvo surašyti nutarimai, kuriais jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 463 straipsnio 1 dalį. Institucija negavo laiku iš G. K. reikiamų duomenų, o tai nulėmė minėtų nutarimų jam priėmimą.

Nesutikdamas su tokiais argumentais, advokatas akcentavo, kad tiek ANK, tiek BPK yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį ne asmuo turi įrodyti savo nekaltumą, bet Institucija, tirianti administracinį nusižengimą, turi surinkti pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad asmuo jį padarė. Gavę iš G. K. duomenis apie tai, kad automobilis yra išnuomotas, Institucijos pareigūnai turėjo imtis visų veiksmų tam, kad būtų tinkamai nustatytos G. K. administracinės atsakomybės klausimui spręsti reikšmingos aplinkybės, o ne apsiriboti vieno registro duomenų patikra. To padaryta nebuvo. G. K. buvo priimti net keli nepagrįsti ir neteisėti nutarimai, paskirtos baudos, dėl ko jis buvo priverstas kreiptis į advokatą, ir tik tuomet tie nutarimai buvo panaikinti.

Teismas pritaria advokato nurodytiems argumentams. Teismo vertinimu, nutarimai, kuriais G. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 463 straipsnio 1 dalį, buvo priimti skubotai, tinkamai neištyrus galimų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių, nenustačius tikrųjų galbūt juos padariusių asmenų ir tinkamai nepatikrinus G. K. nurodytų aplinkybių. Šią teismo išvadą iš esmės patvirtina tai, kad vėliau minėti nutarimai buvo panaikinti pačios institucijos, bylas grąžinus tyrimui papildyti. Vien tai, kad Institucijos turėtais duomenimis G. K. buvo nurodytas kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, priešingai nei nurodė institucijos atstovė, negalėjo sudaryti pakankamo pagrindo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn surašant jam net tris nutarimus, kuriais G. K. buvo paskirtos 800 Eur ir 850 Eur (du kartus) baudos. Gavus tokio pobūdžio duomenis ir palyginus juos su G. K. paaiškinimu, o būtent su ta jo nurodoma aplinkybe, kad jis nieko nežino apie automobilį, nes jis buvo išnuomotas UAB (duomenys neskelbtini), kuriai, pagal pareigūnų gautus duomenis, vadovauja pats G. K., pareigūnai turėjo imtis veiksmų tam, kad šis netikslumas būtų išaiškintinas – paprašyti G. K. patikslinti jo nurodytus duomenis, pažymint, kad pareigūnų turimais duomenimis būtent jis yra ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovas; kreiptis į pastarąją bendrovę, prašant nurodyti, kas vairavo transporto priemonę tam tikru laiku tam tikroje vietoje ir kt., t. y. atlikti tuos veiksmus, kurie buvo atlikti tik grąžinus bylas tyrimui papildyti. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. K. paaiškinimai buvo įvertinti tik priimant 2024 m. gegužės 23 d. nutarimą, o 2024 m. gegužės 17 d. nutarimuose nurodoma, kad asmuo nebuvo pateikęs jokių paaiškinimų, taip pat nebuvo išreiškęs noro dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime (nutarimai priimti G. K. nedalyvaujant), nors savo paaiškinimuose G. K. buvo aiškiai nurodęs, kad tuo atveju, jei „nepasikeis situacija“, jis norėtų dalyvauti 2024 m. gegužės 17 d. vyksiančiame bylos nagrinėjime.

Teiginys, kad nagrinėjamu atveju G. K. ne tik turėjo, bet ir privalėjo pats, be jokio papildomo prašymo, reikalavimo, gauto iš pareigūnų, teikti institucijai kažkokius papildomus duomenis, jam net nežinant kokių veiksmų buvo imtasi gavus jo priminius paaiškinimus, yra niekuo nepagrįstas. Teismas sutinka su teisminio bylos nagrinėjimo metu advokato nurodytais argumentais, atitinkančiais tiek teisinį reglamentavimą, tiek teismų praktiką formuojamą šiuo klausimu, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Esant šioms aplinkybėms, institucijos atstovės argumentai, kuriais prašoma nepriteisti G. K. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi jos susidarė dėl jo paties neveikimo (reikiamų dokumentų Institucijai nepateikimo), atmestini.

Proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021 ir kt.).

Bylos duomenys patvirtina, kad kreipdamasis į instituciją su skundais, Pareiškėjas prašė institucijos priteisti G. K. naudai iš viso 2 178 Eur (726 Eur x 3). Savo reikalavimą grindė pridėtais šių išlaidų dydį patvirtinančiais dokumentais PVM sąskaitomis faktūromis Serija EG Nr. 24/69, 24/75 24/70 (b. t. 1, b. l. 30; b. t. 2, b. l. 55; b. t. 3, b. l. 22). Šis reikalavimas taip pat buvo pagrindinis nurodytas teismui pateiktuose skunduose. Teisminio bylos nagrinėjimo metu advokatas taip pat pateikė prašymą priteisti G. K. naudai iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų šio proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 805,86 Eur. Šias išlaidas sudaro trijų skundų surašymo išlaidos (už kiekvieną po 150 Eur), taip pat išlaidos už advokato dalyvavimą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ir dviejų procesinių dokumentų (prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir leidimo dalyvauti bylos nagrinėjime nuotoliniu būdu) surašymą (b. t. 3, b. l. 178, 181).

Įvertinęs administracinių nusižengimų bylų duomenis, surašytų skundų turinį, kartu su jais pateiktus dokumentus, kalbant tiek apie skundų, adresuotų institucijai, priėmusiai skundžiamus nutarimus, tiek apie teismui adresuotų skundų paruošimą, teismas pirmiau nurodytą G. K. atstovo advokato reikalavimą tenkina iš dalies. Tokį sprendimą teismas priima atsižvelgęs į tai, kad nors už kiekvieno iš institucijai adresuoto skundo paruošimą ir prie jo pridėtų dokumentų paruošimą teismo prašoma priteisti G. K. po 726 Eur, bylos medžiaga patvirtina, kad kiekvienu atveju skundų turinys savo esme buvo identiškas (jame nurodomos tos pačios reikšmingos aplinkybės, keliami tie patys reikalavimai, pridedami tie patys, skunduose nurodomas aplinkybes pagrindžiantys, dokumentai). Analogiškai pasisakytina ir apie teismui adresuotus tris skundus, už kurių paruošimą prašoma priteisti iš viso 544,50 Eur (už kiekvieną skundą po 150 Eur plius pridėtinės vertės mokestis). Ši administracinio nusižengimo byla teismo buvo išnagrinėtą dviejuose teismo posėdžiuose, kurie trūko 1 val. 30 min. ir 1 val. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad G. K. iš valstybės priteistini 1 168,86 Eur jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, 619 straipsnio 2 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

G. K. (G. K.) atstovo advokato Edgaro Gaučio skundus tenkinti iš dalies.

Nutraukti administracinio nusižengimo teisenas ROIK: 24236536785, ROIK: 24237485966 ir ROIK: 24236538963, pradėtas G. K. (G. K.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 463 straipsnio 1 dalį.

Priteisti G. K. (G. K.) iš valstybės 1 168,86 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 86 ct) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus 2024 m. birželio 18 d. nutarimus Nr. VKTI-ANR_N-2158-2024, Nr. VKTI-ANR_N-2170-2024, 2024 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-2198-2024 palikti nepakeistus.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Liudmila Larionova