- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-30
- Bylos Nr.
- 2S-871-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Tatjana Žukauskienė
- Trečiasis asmuo
- UAB „Telekonta“
- Ieškovas
- UAB „Vildona“
- Atsakovas
- UAB „Sareme sistemos“
- Kategorijos
- 113.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens UAB „Telekonta“ generalinio direktoriaus S.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vildona“ ieškinį atsakovui UAB „Sareme sistemos“ dėl skolos priteisimo. Tretysis asmuo – UAB „Telekonta“.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo UAB „Vildoma“ ieškinį atsakovui UAB „Sareme sistemos“ dėl skolos priteisimo. Tretieji asmenys – AB firma VITI, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM, AAS „Gjendisige Baltic“, UAB „Telekonta“.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo posėdyje, kuris įvyko 2009-05-08 buvo pripažintas trečiojo asmens UAB „Telekonta“ atstovo dalyvavimas teismo posėdyje būtinu. Į teismo posėdį, kuris įvyko 2009-11-16 trečiojo asmens UAB „Telekonta“ atstovas neatvyko, jokių pareiškimų, prašymų iš trečiojo asmens iki teismo posėdžio pradžios nebuvo gauta.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 16 d. nutartimi trečiojo asmens UAB „Telekonta“ direktoriui S.B. skyrė 500 Lt baudą už tai, kad neužtikrino atstovo atvykimą į teismą.
2009-11-26 teisme buvo gautas trečiojo asmens UAB „Telekonta“ direktoriaus S.B. prašymas panaikinti teismo paskirtą baudą. S.B. nurodė, kad UAB „Telekonta“ buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokato padėjėja I.K., kuri ir turėjo dalyvauti teismo posėdyje. Tačiau advokato padėjėja susirgo, todėl į posėdį atvykti negalėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. vasario 1 d. nutartimi atsisakė panaikinti UAB „Telekonta“ direktoriui S.B. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-16 nutartimi paskirtą 500 Lt baudą.
Teismas konstatavo, kad jam nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad advokato padėjėja I.K. neatvyko į teismo posėdį dėl ligos. Jokių kitų neatvykimo į teismą priežasčių UAB „Telekonta“ direktorius nenurodė, todėl teismo teigimu nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „Telekonta“ atstovė negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl svarbių priežasčių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu tretysis asmuo UAB „Telekonta“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 nutartis panaikinti.
Tretysis asmuo teigia, kad UAB „Telekonta“ yra sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokato padėjėja, kuri ir turėjo atstovauti UAB „Telekonta“ minėto teismo posėdžio metu. Tačiau prieš pat posėdį atstovė sunkiai susirgo gripu, todėl į posėdį atvykti negalėjo. Kadangi posėdis vyko pirmadienį 9 val. ryte, o atstovė susirgo savaitgalį, apelianto atstovė objektyviai nespėjo informuoti teismo apie tai, jog ji negalės atvykti į teismo posėdį. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog jei teismo posėdis būtų vykęs vėliau, o ne pirmadienio 9 val, tikrai būtų informavęs teismą apie savo neatvykimą bei jo priežastis. Teigia, jog atstovė į daktarus nesikreipė, todėl tretysis asmuo negali pateikti jos ligą patvirtinančių įrodymų. Tačiau advokato padėjėja dalyvavo teismo posėdyje, vykusiame 2010 m. vasario 1 d. ir jo metu pati paaiškino, kodėl negalėjo dalyvauto ankstesniame teismo posėdyje bei dar kartą patvirtino, jog tuo metu sirgo. Apeliantas pažymi, jog nėra jokio pagrindo abejoti advokato padėjėjos paaiškinimais, kadangi ji nėra ir nebuvo suinteresuota nedalyvauti teismo posėdyje.
Tretysis asmuo taip pat teigia, kad UAB „Telekonta“ neturi teisinį išsilavinimą dirbančių asmenų, todėl UAB „Telekonta“ atstovei negalint dalyvauti teismo posėdyje, UAB „Telekonta“ darbuotojai be advokato padėjėjos pagalbos nebūtų galėję tinkamai atstovauti UAB „Telekonta“ interesams. Kadangi apie atstovės ligą apeliantas sužinojo tik teismo posėdžio dieną, jau vykstant teismo posėdžiui, tretysis asmuo objektyviai negalėjo spėti atvykti tiek į patį teismo posėdį, tiek ir susirasti kitą atstovą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas trečiojo asmens atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumą, teisingai aiškino trečiųjų asmenų ar jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 287 str., 288 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta panaikinti UAB “Telekonta” direktoriui paskirtą baudą, yra paliekama nepakeista.
CPK 106 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. CPK 247 straipsnis reglamentuoja trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmes. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į teismo posėdį neatvykus trečiajam asmeniui, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai tretysis asmuo bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta tretysis asmuo ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas trečiojo asmens ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis).
Teisėjų kolegija pabrėžia, jog pagrindinis principas, leidžiantis dalyvaujančiam byloje asmeniui išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių jam neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje. Dar daugiau, asmuo, pageidaujantis kad būtų atidėtas bylos nagrinėjimas, privalo ne vien nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, kad tai yra svarbi neatvykimo į posėdį priežastis. Taigi tuo atveju, kai tretysis asmuo ar jo atstovas, kuriems apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, dėl objektyvių priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą esant dviems sąlygoms: 1)tretysis asmuo ar jo atstovas prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir neatvykimą pateisinančius dokumentus pateikia iki teismo posėdžio, į kurį neturi galimybių atvykti, pradžios; 2) teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 247 str. 2 d.).
Pažymėtina tai, kad teismui paliekama diskrecijos teisė kiekvienu atveju vertinti šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbumą bei nuspręsti, ar neatvykimo į teismo posėdį priežastis yra svarbi. Be to, visais atvejais asmuo, norintis pagrįsti savo nedalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje, privalo ne vien nurodyti neatvykimo priežastį, bet ir įrodyti, kad neatvykimo priežastis yra svarbi, t. y. įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus bylininkas, neatvykimo į posėdį priežasties nepavyktų pašalinti.
Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ar jų atstovai, teismas turi teisę skirti jiems, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki vieno tūkstančio litų baudą (CPK 247 str. 3 d.). Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra procesinė sankcija, kurios teismas imasi, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-05-08 vykusiame teismo posėdyje pripažino trečiojo asmens UAB „Telekonta“ atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu (b.l. 4,5). 2008-09-17 tretysis asmuo UAB „Telekonta“ sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokato padėjėja I.K., kuri turėjo atstovauti UAB „Telekonta“ interesus teismo posėdžiuose (b.l. 25). 2009 m. lapkričio 16 d. 9 val. buvo paskirtas teismo posėdis (b.l. 22). Teismo šaukimas į teismo posėdį, kuris įvyko 2009-11-16 trečiajam asmeniui UAB „Telekonta“ buvo įteiktas tinkamai ir laiku, tačiau trečiojo asmens atstovė į teismo posėdį neatvyko.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str.).
CPK numatyta, jog ligos, atostogos, komandiruotės, šalies atstovo užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taigi teismui paliekama teisė spręsti, ar liga, komandiruotė ar kitos neatvykimo į teismo posėdį priežastys yra svarbios. Liga (nedarbingumas) svarbia priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ir fizines galimybes. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad asmuo visiškai negalėjo išreikšti savo valios ar pasirūpinti tinkamu atstovavimu, atsiranda galimybė pripažinti teismo posėdžio praleidimą svarbia priežastimi.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog byloje apskritai nėra pateikta jokių objektyvių duomenų ir įrodymų apie tai, kad dėl ligos trečiojo asmens atstovė I.K. negalėjo atvykti į teismo posėdį. Byloje taip pat nėra jokio nedarbingumo pažymėjimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kad aktualiu laikotarpiu apelianto atstovė sirgo, todėl negalėjo atvykti į teismo posėdį. Apeliantas nenurodė jokių kitų neatvykimo priežasčių, pavyzdžiui, kad trečiojo asmens atstovė buvo gydoma stacionare ar dėl medikamentinio gydymo iš esmės negalėjo išreikšti savo valios ir pan.
Apelianto skunde nurodytos kitos aplinkybės (pvz., jog UAB „Telekonta“ neturi teisinį išsilavinimą dirbančių asmenų, todėl UAB „Telekonta“ atstovei negalint dalyvauti teismo posėdyje, UAB „Telekonta“ darbuotojai be advokato padėjėjos pagalbos nebūtų galėję tinkamai atstovauti UAB „Telekonta“ interesams, jog apie atstovės ligą apeliantas sužinojo tik teismo posėdžio dieną, jau vykstant teismo posėdžiui, todėl tretysis asmuo objektyviai negalėjo spėti atvykti tiek į patį teismo posėdį, tiek ir susirasti kitą atstovą) nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad trečiojo asmens atstovė į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. Aplinkybė, kad teismo posėdis buvo paskirtas pirmadienį 9 val. ryto taip pat nevertintina kaip sudaranti kliūtis tinkamai informuoti teismą apie negalėjimą atvykti į paskirtą posėdį: darbo laikas teisme oficialiai prasideda 8 val., taigi, per vieną valandą iki teismo posėdžio pradžios esant šiuolaikiniams telekomunikacijų įrenginiams yra galimybė bent jau pranešti teismui apie atstovo negalėjimą atvykti į posėdį ir bent preliminariai informuoti apie negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje priežastis, ką bet kuris įprastai rūpestingas, apdairus ir teismą bei kitus proceso dalyvius gerbiantis asmuo ir būtų padaręs, bei vėliau pasirūpinti dokumentais, kurie įrodytų atstovo neatvykimo į teismo posėdį svarbą. Tokių dokumentų pateikimas, jeigu teismas būtų neatvykimo priežastį pripažinęs nesvarbia ir skyręs baudą, galėtų būti pagrindu svarstysi, ar konkrečiu atveju liga vertintina kaip svarbi atstovės nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis. Tačiau tretysis asmuo ne tik neinformavo teismo apie priežastis, dėl kurių jo atstovas neatvyko į posėdį, bet ir nepasirūpino, kad būtų galimybė įrodyti neatvykimo priežasčių svarbą, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos panaikinimo klausimą, pagrįstai pripažino nesant tam priežasčių.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas panaikinti trečiojo asmens direktoriui S.B. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-16 nutartimi paskirtą baudą tinkamai įvertino svarbias šiam klausimui išspręsti faktines aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o trečiojo asmens atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-02-01 nutarties, iš trečiojo asmens UAB „Telekonta“ direktoriaus S.B. priteistina 2,80 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 315 str. 2 d. 3 p., 315 str. 5 d., 331 str., 334 - 339 str.
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens UAB „Telekonta“ direktoriaus S.B. 2,80 Lt (du litus ir 80 centų) pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).