- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-22
- Bylos Nr.
- eII-782-917/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00355-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Pažeidėjas
- J. G.
- Nukentėjusysis
- L. L.
- Pareiškėjas
- J. G.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.11.11Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Pareiškėjos J. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2025 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. G. (toliau – ir Pareiškėja) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo A. M. 2025 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nubausta už tai, kad 2025 m. vasario 28 d. 17.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį ACURA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, išvažiuodama iš stovėjimo vietos nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė stovintį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino; padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino; eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 126, 219.1, 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, už ką J. G. paskirta galutinė 1100 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
2025 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas J. G. skundas, kuriuo prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, bei panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Skunde nurodyta, kad Institucijos priimtas Nutarimas yra neteisingas, paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir perteklinė. Pareiškėja pripažįsta, kad dėl neatsargumo kliudė šalia stovėjusį automobilį, tačiau nepripažįsta, kad pasišalino iš įvykio vietos, kadangi automobilį kliudė netyčia, nežinojo, kad įvykis iš tiesų buvo. Įvykio metu matomumo sąlygos buvo prastos, buvo prietema, lijo. Pareiškėja jautė, kad jos automobilis lengvai susilietė su kažkokia kliūtimi, iš karto sustojo, pavažiavo atgal ir išlipo iš automobilio jį apžiūrėti. Jokių apgadinimų Pareiškėja nei ant savo, nei ant šalia stovėjusio automobilio nematė, todėl pagalvojo, kad automobiliai susilietė bamperiais ir apgadinti nebuvo. Būtent dėl šios priežasties Pareiškėja ir išvažiavo iš įvykio vietos apie tai nepranešusi, buvo įsitikinusi, kad įvykio nebuvo. Skunde cituojama teismų praktika kaltės formos. Byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kad Pareiškėja tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Pareiškėja negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime, kadangi buvo išvykusi iš Lietuvos, tačiau pareigūnas jai nurodė, kad jos dalyvavimas nėra būtinas. Nutarimas priimtas vertinant ir ankstesnius Pareiškėjos administracinius nusižengimus, nors Pareiškėjai paskirtos baudos yra sumokėtos, nebuvo jokių galiojančių administracinių nuobaudų. Be to, Pareiškėjos vardu yra registruoti du automobiliai, kuriais naudojasi jos vyras bei sūnus. Būtent jie yra padarę smulkių administracinių nusižengimų, už kuriuos paskirtas bauda sumokėjo Pareiškėja, kaip automobilių savininkė. Pareiškėja nepagalvojo, kad ateityje šios aplinkybės gali turėti neigiamos įtakos. Skunde cituojama ANK 34 straipsnio 6 dalis, teismų praktika. Pareiškėja dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Visame rajone turi 96 objektus, kuriuos reikia nuolatos lankytis. Įmonėje nėra vairuotojo, todėl automobilį vairuoja pati. Pareiškėjos negalėjimas laiku nuvykti į objektus smarkiai pakenktų įmonės veiklai, be to, dažnai tenka atstovauti įmonę valstybinėse institucijose ir vandentvarkos asociacijoje. Dėl trigalvio žasto raumens įtrūkimo 2–3 kartus per savaitę lankosi privačiuose reabilitacijos užsiėmimuose Kaune. Suderinti darbo, visuomeninio transporto ir reabilitacijos užsiėmimų laiką nėra galimybių, todėl netekus teisės vairuoti, negalėtų tęsti reabilitacijos, o tai pakenktų rankos funkcionalumo atstatymui. Pareiškėja turi daugiau nei 20 metų vairavimo stažą, tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, dėl jo gailisi.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį numatyta, kai vairuotojas pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atsiliepime cituojami KET 9, 126, 219 222 punktai. Minėtame ANK straipsnyje atsakomybė numatyta už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, tai yra, nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Administracinio nusižengimo faktą patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Esminės ir reikšmingiausios įvykio aplinkybės užfiksuotos vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše 08:32 sekundę matyti, kad aikštelėje stovintis Pareiškėjos automobilis pradeda išvažiuoti iš stovėjimo vietos, 08:40 sekundę matoma kaip Pareiškėjos vairuojamas automobilis kliudo greta stovėjusį nukentėjusiosios automobilį ir toje pačioje pozicijoje sustoja, 08:47 sekundę matoma kaip Pareiškėja išlipa iš savo automobilio ir apeina aplink jį, pažiūri į susidūrimo vietą ir vėl atbulomis grįžta į stovėjimo vietą, 09:21 sekundę matosi, kaip Pareiškėja vėl išlipa iš savo automobilio ir nueina prie kliudyto BMW automobilio, apžiūri kliudymo vietą ir tuomet vėl grįžta atgal į savo vairuojamą automobilį bei 09:49 įrašo sekundę išvažiuoja iš stovėjimo aikštelės. Iš šio vaizdo įrašo akivaizdu, jog Pareiškėja ne tik kad pajuto smūgį, tačiau ir suvokė, kad kliudė kitą greta stovėjusį automobilį. Pareiškėja savo subjektyvia nuomone įvertino, jog apgadinimo nėra ir pasielgė nerūpestingai, dėl ko išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Vertinant eismo įvykio medžiagoje esančius įrodymus – fotonuotraukas, nustatyta, kad apgadinimai ant nukentėjusiosios automobilio BMW buvo akivaizdūs, kontakto žymės akivaizdžiai matomos, todėl Institucija nesutinka su Pareiškėjos argumentu, kad ji nesiekė pasišalinti iš įvykio vietos, tiesiog nepastebėjo apgadinimų nei ant savo, nei ant nukentėjusiosios automobilio. Aukščiau minėtas vaizdo įrašas patvirtina, kad kontaktas tarp Pareiškėjos ir nukentėjusiosios automobilių buvo, Pareiškėja jį pajuto, sustojo, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo abu automobilius, tačiau išvažiavo. Institucija pažymi, jog asmuo apgadinęs svetimą turtą neturėtų imtis vertintojo pozicijos nustatant ar turtas apgadintas ar ne, tai turėtu padaryti pats apgadinto turto savininkas. Aplinkybės, kad įvykio metu Pareiškėja turėjo teisę vairuoti transporto priemones, galiojantį transporto priemonės draudimą, panašaus ar analogiško nusižengimo anksčiau nebuvo padariusi, negali būti vertinamos kaip šalinančios asmens atsakomybę dėl administracinio nusižengimo padarymo, kadangi jos savaime nepaneigia asmens tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Šiuo atveju, Institucijos nuomone, iš bylos duomenų visumos galima daryti pagrįstą išvadą, kad Pareiškėja suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau sąmoningai ją ignoruodama pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam. Jeigu įvykio vietoje nebūtų įrengtos vaizdo stebėjimo kameros tai manytina, kad būtų apskritai nenustatyta, kad nukentėjusiosios automobilį apgadino būtent Pareiškėja, akivaizdu nebūtų ir atlyginta padaryta žala. Dėl Pareiškėjos padarytų administracinių nusižengimų praeityje Institucija nurodė, kad, remiantis administracinių nusižengimų registro informacija, būtent Pareiškėja buvo patraukta administracinėn atsakomybėn už visus 50 KET pažeidimų. Būtent ji sumokėjo jai paskirtas nuobaudas, nėra duomenų apie jos kreipimąsi į instituciją dėl administracinio nusižengimo protokolo perrašymo kito asmens vardu. Kadangi paskirtos baudos sumokėtos laiku, laikoma, kad administracinio nusižengimo bylos užbaigtos. Šiuo atveju matyti, kad Pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų, kad praneštų institucijai apie jai priklausančiomis transporto priemonėmis KET pažeidimus padariusius asmenis. Tokiu būdu Pareiškėja patvirtino, kad pažeidimus padarė pati, be to, sumokėdama paskirtas baudas ji prisiėmė visas iš to kylančias pasekmes. Institucijos pareigūnas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įvertino Pareiškėją charakterizuojančius duomenis. Nustatė, jog vien per pastaruosius 5 metus ji yra bausta 50 kartų už įvairius administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais. Paskirtos piniginės baudos mokamos. Pareiškėjos administracinių nusižengimų istorija rodo, kad ji eilę metų sistemingai daro tyčinius nusižengimus, kas tik patvirtina, kad šis nusižengimas nebuvo atsitiktinis, bet labiau sisteminis. Sistemingai daromi administraciniai nusižengimai rodo tai, jog asmuo nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia šį gyvenimo būdą keisti, o nutarimais skiriamos piniginės baudos be administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, asmens elgesio nekeičia, bei nesulaiko nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, todėl ši aplinkybė traktuotina kaip asmens padėtį bloginanti aplinkybė ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui, taikytina.
Teismo posėdžio metu Pareiškėja J. G. paaiškino, kad įvykio metu buvo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. Išvažinėjant iš parkavimo vietos su automobiliu, tuo pačiu metu parkavosi kitas automobilis, todėl Pareiškėja susuko vairą, kad paliktų kitam automobiliui vietos bei sustotojo. Minėtam automobiliui prisiparkavus, Pareiškėja pradėjo važiuoti ir pajuto, jog jos automobilis atsirėmė į kitą automobilį. Tai nebuvo smūgis, tai buvo kliūtis. Pareiškėja pavažiavo atgal, sustojo ir išlipo apžiūrėti automobilių. Tuo metu buvo prietema, lijo, todėl Pareiškėja nepastebėjo jokių apgadinimų nei ant savo, nei ant nukentėjusiosios automobilio. Pareiškėja skubėjo namo, kadangi vaikai turėjo atvežti anūkę, todėl nepaliko jokių savo kontaktų. Jau 23 metus turi teisę vairuoti transporto priemones, vairuoja intensyviai, per šį laikotarpį nėra sukėlusi avarijos ar padariusi žalos kitų asmenų turtui bei sveikatai. Neteisina savo elgesio, pripažįsta, kad pasielgė itin neatsakingai. Pareiškėja neturi patirties, kaip elgtis tokiu atveju, tuo metu net nepagalvojo paskambinti į policiją. Pareiškėja išvažiavo iš minėtos automobilių aikštelės įsitikinusi, kad jokios žalos nukentėjusiosios automobiliui nepadarė. Kai paskambino policijos pareigūnai, Pareiškėja iš karto atvyko į komisariatą, pripažino kaltę. Suprato, kad yra kviečiama į policijos komisariatą dėl šio įvykio, nes jokio kito įvykio nebuvo, taip pat supranta, kad prekybos centre yra kameros. Pareiškėja buvo suplanavusi kelionę į užsienį, todėl negalėjo dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime Institucijoje, pareigūnai jai nurodė, kad Pareiškėjos dalyvavimas nėra būtinas. Pareiškėjai pasiteiravus, kokios pasekmės laukia, jai nurodė, kad gresia bauda nuo 600 Eur iki 2000 Eur. Kadangi Pareiškėja kaltės nevengė, neneigė, kad padarė administracinį nusižengimą, pagalvojo, kad kokią baudą paskirs – tokią sumokės. Pareiškėjos niekas neinformavo, kad gali būti atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pareiškėja pažymėjo, kad neneigia savo kaltės dėl to, jog apgadino svetimą automobilį. Draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ informavo Pareiškėją, kad ji yra pripažinta kalta dėl eismo įvykio, draudimo bendrovė išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui patirtą turtinę žalą. Pareiškėja paskirtą baudą sumokėjo, taip pat atlygino draudimo bendrovei išmokėtą turtinę žalą. Tik tuomet Pareiškėja pamatė, kad Nutarime nurodyta, jog nukentėjusio asmens patirta žala viršija 700 Eur, nors draudimo kompanija nukentėjusiam asmeniui išmokėjo tik 460 Eur. Nustatytas žalos dydis iš esmės keičia administracinio nusižengimo kvalifikavimą, tai yra, Pareiškėja, įvertinus nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą, turėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal kitą ANK 426 straipsnio dalį. Paskirtos baudos neginčija, prašo neskirti teisės vairuoti transporto atėmimo. Pareiškėja gyvena viena, darbe nėra vairuotojo, todėl teisė vairuoti yra reikalinga tiek siekiant įgyvendinti darbines funkcijas, tiek rūpinantis savo sveikata. Pareiškėjos vadovaujama įmonė užsiima geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugomis, įmonės priežiūroje yra 96 objektai, į kuriuos reikalinga nuvykti. Be to, Pareiškėjai trūko rankos raumuo, dėl ko pradėjo skaudėti. Pareiškėjai buvo nurodyta, kad operacija šiuo atveju nepadės, reikalinga kineziterapija. Pareiškėja du kartus per savaitę važiuoja į Kauną, kad galėtų atlikti pratimus, padedančius dėl trūkusio raumens. (duomenys neskelbtini) tokio lygio ir kokybės paslaugų gauti negalėtų. Po darbo viešuoju transportu vykti į Kaune vykstančius užsiėmimus nėra galimybių. Dėl padarytų administracinių nusižengimų paaiškino, kad jos vardu buvo registruoti du automobiliai. Vienu automobiliu, valstybinis numeris buvo (duomenys neskelbtini) (šiuo metu automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojosi Pareiškėja su vyru, kuris mirė 2023 m. sausio 23 d., kitu automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojosi Pareiškėjos sūnus su žmona. Sūnui buvo atidavusi savo automobilį, sūnus jį vairavo. Iš 50 padarytų administracinių nusižengimų, 28 yra už parkavimą neleistinoje vietoje, 20 pažeidimų yra padaryti Pareiškėjos sūnaus (duomenys neskelbtini). Nenurodydavo, kad pažeidimą padarė kitas asmuo todėl, kad nesuprato, kokios pasekmės laukia. Atrodė, kad tai laiko gaišimas, greičiau buvo sumokėti paskirtą baudą. Kadangi tai šeimos nariai, nepagalvojo nieko blogo. Likę pažeidimai yra už minimalų greičio viršijimą. Kadangi abu Pareiškėjai priklausę automobiliai buvo ACURA, tai yra, amerikietiški automobiliai, jų spidometre didesniais skaičiais yra pažymėtas greitis myliomis per valandą, mažesniais skaičiais – greitis kilometrais per valandą, todėl kartais važiuojant sunku tiksliai pamatyti savo greitį. Pareiškėja vairuoja atsakingai, atsiprašė nukentėjusiosios.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. L. paaiškino, kad J. G. nepažįsta. Dirba optikoje, esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. 2025 m. vasario 28 d. buvo savo darbo vietoje, kai sulaukė skambučio iš policijos pareigūnų, kad jos automobilis buvo galimai apgadintas, buvo iškviesta į įvykio vietą. Nuėjusi prie savo automobilio rado tik policijos pareigūnus. Žalos padariusio asmens nebuvo, bandė su juo susisiekti, tačiau niekas neatsiliepė. Palaukė pusvalandį, tuo metu apžiūrėjo automobilį. Automobilis atvykus į darbą apgadintas nebuvo, tačiau pareigūnams iškvietus nukentėjusiąją, buvo matyti automobilio kairio priekinio sparno, bamperio bei lempos apgadinimai, tai yra, nubrozdinimai. Nukentėjusiosios automobilis yra BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tuomet, nesusisiekus su žalą padariusiu asmeniu, buvo pradėta byla, reikėjo įvertinti padarytą žalą. Nukentėjusioji kreipėsi į servisą, kadangi pareigūnams reikėjo žinoti žalos dydį. Nukentėjusiosios automobilis draustas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, savo draudimo bendrovę buvo informavusi apie eismo įvykį. Nukentėjusiajai nurodė, kad būtina žinoti kaltą asmenį. Patirtą žalą įvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilio šiame servise netvarkė. Tuomet nukentėjusioji gavo informaciją apie draudimo bendrovę, į kurią kreipėsi dėl patirtos žalos atlyginimo, žala atlyginta. Nukentėjusiajai užteko draudimo išmokėtos sumos susitvarkyti automobiliui. Turtinių pretenzijų dėl automobilio apgadinimų neturi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2025 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nubausta už tai, kad 2025 m. vasario 28 d. 17.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį ACURA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, išvažiuodama iš stovėjimo vietos nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė stovintį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino; padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino; eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais veiksmais ji pažeidė KET 9, 126, 219.1, 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, už ką J. G. paskirta galutinė 1100 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Žemesnės instancijos teismas
Pateiktu skundu Pareiškėja J. G. prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, bei panaikinti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Teismo posėdžio metu Pareiškėja papildomai paaiškino, kad iš esmės padarytų administracinių nusižengimų neginčija, pripažįstą kaltę dėl sukelto eismo įvykio bei pasišalinimo iš įvykio vietos. Tačiau atsižvelgiant į eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos dydį, prašo perkvalifikuoti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, į ANK 426 straipsnio 1 dalį.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi Pareiškėjos J. G. skundas atmestas ir Institucijos Nutarimas paliktas nepakeistas.
Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartimi Pareiškėjos J. G. apeliacinis skundas patenkintas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gegužės 14 d. nutartis panaikinta, administracinio nusižengimo byla dėl Institucijos priimto Nutarimo perduota nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad KET pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl Pareiškėjos kaltės nekyla, kadangi teismo posėdžio metu J. G. nurodė, kad išvažiuojant iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių aikštelėje esančios parkavimo vietos, ji pajuto, kad atsirėmė į kitą automobilį. Pareiškėja pavažiavo atgal, sustojo ir išlipo apžiūrėti savo bei nukentėjusiosios automobilių, tačiau dėl prastų oro sąlygų – prietemos ir lietaus, nepastebėjusi jokių akivaizdžių apgadinimų, iš įvykio vietos pasišalino, kadangi skubėjo grįžti į namus. Pažymėtina, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį atsirasti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvą pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui, skubėjimas į sutartą susitikimą ir pan., tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, nepranešęs apgadinto turto savininkui ar policijai. Kelių eismo taisyklių 219.1 punkte numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Ši nuostata yra imperatyvi ir nenumato jokių išlygų apie galimybę pranešti apie eismo įvykį ne iš karto (nedelsiant), o kitu eismo įvykio dalyvio pasirinktu metu. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikоs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti taisykles ir jų laikytis. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame KET 222 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kokius veiksmus nedelsdamas turi atlikti su eismo įvykiu susijęs asmuo, darytina išvada, jog Pareiškėjai ši nuostata privalėjo būti žinoma, o jos nesilaikius, jai kyla administracinė atsakomybė, kuri numatyta ANK 426 straipsnyje, atitinkamai, jo 1 arba 2 dalyje, todėl ji už šio administracinio nusižengimo padarymą administracinėn atsakomybėn buvo patraukta teisėtai ir pagrįstai.
Byloje ginčas iš esmės kyla dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnyje, dalies kvalifikavimo, tai yra, dėl padarytos žalos dydžio. Pareiškėja prašo jos padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos dydį.
Administraciniam nusižengimui kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio atitinkamą dalį, svarbu įvertinti, kokia turtinė žala eismo įvykio metu buvo padaryta. Ši žala įstatyme diferencijuojama, atsižvelgiant į bazinį bausmių ir nuobaudų dydį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojantis bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra nustatytas 50 Eur, taigi pagal Pareiškėjai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tada, kai eismo įvykio metu padaryta žala viršija 750 Eur (penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (15 × 50 = 750)).
Iš bylos duomenų matyti, kad Institucija, nustatydama būtiną administracinio nusižengimo sudėties požymį – padarytos žalos dydį, vadovavosi nukentėjusiosios L. L. pateikta 2025 m. kovo 3 d. remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), atlikta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad apskaičiuota automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto suma yra 753,06 Eur, tai yra, viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Pareiškėja J. G. pateikė draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. balandžio 7 d. Transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimo pažymą, kurioje nurodyta, kad automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto išlaidos sudaro 457,35 Eur, tai yra, neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taip pat, Pareiškėja teismui pateikė ADB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. balandžio 11 d. pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ADB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdraudęs transporto priemonės ACURA (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinę atsakomybę, pagal įprastinę transporto priemonių valdytojų CA privalomojo draudimo sutartį. Kadangi minėta transporto priemonė atsitrenkė į kitą transporto priemonę – automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ADB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 457,35 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. L. patvirtino, kad dėl automobilio remonto sąmatos sudarymo kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gautą remonto sąmatą pateikė administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantiems pareigūnams, tačiau minėtoje įmonėje savo automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neremontavo, ir tai buvo tik preliminarus galimos žalos atstatymo dydis. Nukentėjusiajai ADB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino patirtą turtinę 457,35 Eur žalą, kurios pakako suremontuoti automobiliui. 2025 m. liepos 23 d. L. L. pateikė raštą, kuriuo patvirtino, kad turtinė žala dėl 2025 m. vasario 28 d. eismo įvykio yra atlyginta, jokių turtinių pretenzijų neturi ir ateityje neturės (b. l. 46).
Atsižvelgiant į Pareiškėjos pateiktus dokumentus iš ADB „(duomenys neskelbtini)“, nukentėjusiosios teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus bei pateiktą raštą, konstatuotina, kad Pareiškėjos veiksmais nukentėjusiosios automobiliui padarytos žalos dydis objektyviai yra mažesnis negu nurodyta Institucijos priimtame Nutarime. Institucija teismui pateiktame atsiliepime nenurodė jokių argumentų, kurie neginčijamai pagrįstų, kad padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti objektyviomis ir ekonomiškai pagrįstomis priemonėmis administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procese, turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti dokumentai bei nukentėjusiosios paaiškinimai šiuo atveju aiškiai pagrindžia, jog Pareiškėjos veiksmais padarytos turtinės žalos dydis yra mažesnis ir nesiekia penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio, Pareiškėjos skundo dalis dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje perkvalifikavimo yra tenkintina, Pareiškėjos administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuotinas į ANK 426 straipsnio 1 dalį.
Perkvalifikavus šį J. G. įvykdytą administracinį nusižengimą, turi būti iš naujo sprendžiamas ir už jo padarymą Pareiškėjai skirtinos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, kurios skyrimas numatytas ANK 426 straipsnio 7 dalyje, klausimas.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, tai yra, paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmeniui baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, matyti, kad asmeniui administracinė nuobauda skiriama remiantis įstatyme sureglamentuotomis taisyklėmis, ir ji negali būti paskirta didesnė, nei tokia, kuria būtų užtikrinamas ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytos administracinių nuobaudų paskirties įgyvendinimas. Pareiškėjos lūkestis, kad jai būtų paskirta didesnė administracinė nuobauda, nei tokia, kokią už jos įvykdyto administracinio nusižengimo padarymą skirti yra realiai būtina, tam, kad administracinio poveikio priemonė jai nebūtų skiriama ar būtų skiriama reikšmingai trumpesniam nei įstatyme numatytas, terminui, šiuo atveju niekaip nepagrindžiama aptariamomis įstatymo nuostatomis, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas, nes yra teisiškai nepagrįstas.
ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje už šio administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda vairuotojams nuo šešių šimtų eurų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Pareiškėja yra dirbanti, turinti gyvenamąją vietą, neteista, našlė, administracine tvarka bausta, paskirtos baudos sumokėtos. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nutarime, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus tai, kad Pareiškėja visiškai prisipažino padariusi administracinius nusižengimus, nuoširdžiai dėl to gailisi, ši aplinkybė pripažintina jos atsakomybę lengvinančia. Atsižvelgiant į tai, įvertinus aplinkybę, kad Pareiškėjai administracinė nuobauda, skundžiamu Nutarimu buvo paskirta lygi sankcijoje numatytam minimaliam nuobaudos dydžiui, jos padarytą administracinį nusižengimą perkvalifikavus į ANK 426 straipsnio 1 dalį, Pareiškėjai už šiame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina sankcijoje numatyto minimalaus dydžio bauda, tai yra, šešių šimtų eurų dydžio bauda.
Iš naujo individualizuojant Pareiškėjai skirtiną nuobaudą už jos įvykdytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pažymėtina, kad už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, remiantis to paties straipsnio 7 dalies nuostatomis, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo 1 iki 3 metų. Taigi šiuo atveju įstatymas nenumato imperatyvaus minėtos administracinio poveikio priemonės taikymo ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, todėl šios poveikio priemonės taikymo būtinybė kiekvienu atveju vertinama individualiai.
Šiame kontekste pažymėtina, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė, remiantis ANK 34 straipsnio 3 dalimi, nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja skundu prašė jai neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo posėdžio metu J. G. paaiškino, kad jos vardu buvo registruotos dvi transporto priemonės – automobilis ACURA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (šiuo metu automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi Pareiškėja su sutuoktiniu, bei automobilis ACURA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi Pareiškėjos sūnus su sutuoktine. Kadangi Pareiškėjai priklausančiais automobiliais iš viso naudojosi net 4 asmenys, ne visi Pareiškėjai inkriminuoti administraciniai nusižengimai buvo įvykdyti būtent jos. Pareiškėja nurodė, kad didžioji dalis administracinių nusižengimų yra už automobilio parkavimą (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame gyvena Pareiškėjos sūnus. Nors žinojo, kad gali pranešti apie administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonę vairavusį asmenį, tačiau neapgalvojusi galimų pasekmių, Pareiškėja sumokėdavo jai paskirtas baudas. Teismas sutinka su Institucijos pozicija, kad tokiu būdu, tai yra, nepateikusi duomenų apie administracinius nusižengimus padariusius asmenis, Pareiškėja patvirtino, kad pažeidimus padarė pati, be to, sumokėdama paskirtas baudas ji prisiėmė visas iš to kylančias pasekmes. Įvertinus šią aplinkybę konstatuotina, kad administracinio poveikio – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, Pareiškėjai yra skirtina, siekiant užtikrinti administracinės nuobaudos paskirtį.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.
Pagal ANK 426 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, pažeidėjos asmenybę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir J. G. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje.
Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad J. G. padarė KET pažeidimą – pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijusi, vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į minėto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, į tai, kad J. G. policijos pareigūnų kviečiama iš karto atvyko į komisariatą, prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat atsiprašė nukentėjusiosios. Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jos veiksmais nukentėjusiajai padaryta žala yra sąlyginai nedidelė, ją atlygino draudimo bendrovė. Vertinant Pareiškėją charakterizuojančią medžiagą nustatyta, kad tai yra pirmasis jos padarytas būtent tokio pobūdžio KET pažeidimas.
Teismas taip pat atsižvelgia ir Pareiškėjos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad Pareiškėja neteista, turi gyvenamąją vietą. Pareiškėja gyvena (duomenys neskelbtini), viena, yra našlė. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktore. Įmonė užsiima geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugomis, įmonės priežiūroje yra 96 objektai, į kuriuos reikalinga nuvykti. Be to, Pareiškėja 2–3 kartus per savaitę iš (duomenys neskelbtini) vyksta į Kauną, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ žmogaus biomechanikos užsiėmimus dėl trigalvio žasto raumens įtrūkimo. Pareiškėja teismui pateikė ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. spalio 11 d. jai diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ sindromas. Teisė vairuoti transporto priemones Pareiškėjai yra reikalinga ne tik siekiant įgyvendinti darbines funkcijas, tačiau ir pasirūpinti savo sveikata.
Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kita vertus, teismas pastebi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių Pareiškėjos asmenybę neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėjos asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jai būtų pagrindas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net minimaliam, nustatytam ANK 426 straipsnio 7 dalyje. Taip pat pažymėtina, kad ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.
Teismas, atsižvelgdamas į Pareiškėjos padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad administracinės nuobaudos paskirtis bei tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus įgyvendinti J. G., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskiriant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, nei numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje, tai yra, paskiriant jai administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, skundas tenkintinas iš dalies pakeičiant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2025 m. kovo 27 d. Nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, šį administracinį nusižengimą perkvalifikuojant į ANK 426 straipsnio 1 dalį, ir už šio administracinio nusižengimo padarymą J. G. paskiriant administracinę nuobaudą – 600 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu J. G. už ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą skirtina galutinė administracinė nuobauda – 600 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams; kita Nutarimo dalis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. G. skundą tenkinti iš dalies, ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2025 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dalį pakeisti:
Perkvalifikuoti J. G. administracinį nusižengimą iš ANK 426 straipsnio 2 dalies į 426 straipsnio 1 dalį, ir už šio administracinio nusižengimo padarymą jai paskirti administracinę nuobaudą – 600 (šešių šimtų) Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu J. G. už ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 600 (šešių šimtų) Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.
Kitą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. M. 2025 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.