Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojoje valdyboje 2014 m. kovo 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. bausmę atlieka pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-02-27 nuosprendį, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009-01-15 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2009-04-02 nuosprendžiu, pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 str., atidėtas 3 metams, nustatant elgesio apribojimą 12 mėnesiams, ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-05-04 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 2012-02-27 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-09-14 nuosprendžiu pagal BK 245 str. 20 parų arešto bausme ir galutinė bausmė nustatytas 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011-11-30, pabaiga – 2015-07-29.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos M. B., kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. skundas atmestinas.

BVK 157 str. nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl nei Komisijos, nei prokuroro nuomonė teismo neįpareigoja nuteistojo lygtinai paleisti.

Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui, visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 str. 1 d.). Teismas turi vertinti ne tik, ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. B. bausmę atlieka trim nuosprendžiais paskirtas bausmes už labai sunkaus, apysunkio nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, be šių teistumų anksčiau teistas du kartus. Pirmą kartą nuteistas 15 metų, nors jam nebūdingas nusikaltimų modelis, tačiau jo daromi nusikaltimai tik sunkėja – paskutinį kartą teistas už sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Svarbu pažymėti, kad jis du kartus teistas už teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymą, kas neigiamai charakterizuoja jo požiūrį į bausmę ir tinkamą jos atlikimą. Pataisos įstaigoje M. B. taip pat nesielgė nepriekaištingai – buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka. Be to, socialinio tyrimo ir psichologinės tarnybos išvadose nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ateityje vidutinė (54 balai pagal OASys), taip pat tikėtina vidutinė jo integracija į visuomenę.

Nors nuteistasis jau atliko lygtinio paleidimo taikymui būtiną įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad M. B. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai 23 dienos (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai 8 mėnesiai), dar nėra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir sunkumui. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Todėl atsižvelgus į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka ir už visuomenės saugumui pavojingą veiką, šiuo atveju per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos M. B. atžvilgiu, lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija nepasieks savo tikslo, ir tuo pagrindu pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2014 m. kovo 10 d. nutarimą. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.