- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-27
- Bylos Nr.
- e2S-682-210/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-04218-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- A. U.
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-274-715/2015 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei A. U. dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, jų pasidalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. K. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tai yra žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė ieškovo ir atsakovės A. U. nuosavybė, nustatant lygiomis dalimis po ½.
2015 m. balandžio 3 d. šalys teismui pateikė taikos sutartį, kuria išsprendė dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, jų pasidalijimo klausimą ir prašė teismo patvirtinti jų taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtino 2015 m. balandžio 3 d. atsakovės A. U. ir ieškovo D. K. taikos sutartį:
„Mes, atsakovė A. U. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir ieškovas D. K. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), toliau sutartyje vadinami Šalimis civilinėje byloje Nr. 2-4685-715/2014, dėl nekilnojamųjų daiktų pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, jų pasidalijimo, siekdami užbaigti ginčą abipusiu sutarimu, sudarėme šią taikos sutartį, pagal kurią susitarėme:
Šalys susitaria, kad 0.0833 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai - šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), registruoti A. U. vardu, yra bendroji dalinė, D. K. a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė;Šalys susitaria, kad nekilnojamųjų daiktų vertė - 28962 € (dvidešimt aštuoni tūkstančiai devyni šimtai šešiasdešimt du eurai 00 ct);Šalys susitaria, kad nekilnojamieji daiktai: 0.0833 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas -ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti inžinieriniai statiniai - šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), natūra paliekami atsakovei A. U. a. k. (duomenys neskelbtini)Šalys susitaria, kad atsakovė A. U. a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja ieškovui D. K. a.k. (duomenys neskelbtini), nuo šios sutarties pasirašymo dienos per 2 metus sumokėti pusę, t. y. 14481 € (keturiolika tūkstančių keturi šimtai aštuoniasdešimt vienas euras 00 ct) nekilnojamojo turto vertės, dydžio piniginę kompensaciją;Garantuodama šios sutarties ketvirtame punkte nustatytos sąlygos įvykdymą A. U. įsipareigoja:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. be D. K. raštiško sutikimo neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti jai šios sutarties pagrindu tenkančių nekilnojamųjų daiktų - 0.0833 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinierinių statinių - šulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), bei kitaip nesuvaržyti savo nuosavybės teisių į juos, tol kol neišmokės D. K. šios sutarties ketvirtame punkte aptartos piniginės kompensacijos;
Leisti D. K. nekliudomai naudotis pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpomis, esančiomis pastato antrame aukšte, tol, kol nebus sumokėta šios sutarties ketvirtame punkte aptarta piniginė kompensacija;Jei D. K. pasinaudos teise naudotis ir gyventi pastate - gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), tuo laikotarpiu mokesčius už komunalines paslaugas šalys mokės lygiomis.
Šalys pretenzijų dėl teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų apmokėjimo viena kitai nereiškia, o susidariusias procesines (pašto) išlaidas apmokės atsakovė A. U.;Šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos LR CPK 294 str., t.y. žinoma, kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, taip pat šalims žinoma, jog teismo nutartis, kuria bus patvirtinta ši taikos sutartis įgis privalomąją galią bei galės būti vykdoma priverstinai;Įvykdžius visus sutarties įsipareigojimus, šalys jokių pretenzijų viena kitai nebeturės;Šalys prašo šią taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka ir grąžinti D. K. 75 proc. jo sumokėto žyminio mokesčio.Sutartis sudaryta 3 vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais - po vieną sutarties Šalims ir vienas - sutartį tvirtinančiam Mažeikių rajono apylinkės teismui.“
Žemesnės instancijos teismas
Civilinę bylą Nr. 2-4685-715/2014 nutraukė.
Išaiškino šalims, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Grąžino ieškovui D. K. 75 procentus, t.y. 31,27 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Kadangi iš šalių pateiktos taikos sutarties teismas nustatė, kad šalys taikiai išsprendė dėl ieškovo iškeltų reikalavimų, šalys aptarė nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe klausimą, aptarė nekilnojamųjų daiktų vertę, kompensacijos, kurią turi sumokėti atsakovė dydį, ir kitus klausimus, todėl šią taikos sutartį teismas patvirtino, o civilinę bylą nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas D. K. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį ir atnaujinti procesą pirmosios instancijos teisme.
1. Apeliantas įsitikinęs, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pažeidžia jo teisėtus interesus, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, taip pat įtvirtina kitos šalies pranašumą. Teigia, kad dar neįsiteisėjus nutarčiai, atsakovė pažeidinėja apelianto teises. Taikos sutartyje yra įtvirtinta, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji dalinė apelianto ir A. U. nuosavybė. Tačiau taikos sutartyje nėra nustatytos konkrečios nekilnojamojo turto dalys, priklausančios ieškovui ir atsakovei, nes apeliantui iš A. U. yra priteista kompensacija, kurios suma sudaro pusę viso nekilnojamojo turto kainos, t.y. 14 481 Eur. Apeliantas teigia, kad neturi asmeninių lėšų kito gyvenamojo būsto įsigijimui, nes pajamų užtenka tik vaikų išlaikymui bei pragyvenimui. Remiantis taikos sutarties 5.2 punktu, apeliantui yra leidžiama naudotis tik pastato – gyvenamojo namo patalpomis, esančiomis antrame pastato aukšte. Tačiau atsakovė nesutinka, kad transporto priemonę apeliantas laikytų gyvenamojo namo kieme, kad naudotųsi ūkinio pastato dalimi, apeliantui nėra suteikta teisė naudotis ir žemės sklypo dalimi. Be to, apsunkinta galimybė apeliantui naudotis gyvenamojo namo antru aukštu, nes pereiti per atsakovei priklausiantį kiemą taikos sutartyje taip nėra numatyta.
2. Apeliantas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimo metu šalys neteikė turto vertinimo ataskaitos, nekilnojamojo turto vertė nustatyta tik taikos sutarties pasirašymo metu, tačiau apelianto įsitikinimu ji neatitinka tikrosios nekilnojamojo turto rinkos vertės, todėl rinkos vertės nustatymas yra svarbu ne tik dėl mokėtinos kompensacijos dydžio, bet ir dėl atsakovės galimybių šią sumą sumokėti. Pagal taikos sutarties sąlygas po dviejų metų apeliantas privalės išsikelti iš gyvenamojo namo, o kompensacijos dydis nėra išdėstytas jokiais laikotarpiais, todėl atsakovė gali ir nemokėti kompensacijos. Taikos sutartis yra iš esmės ydinga, nes teismas neatsižvelgė į tai, jog neaptarus klausimo dėl naudojimosi visu nekilnojamuoju turtu ir įsiteisėjus nutarčiai, kuria patvirtinta taikos sutartis, jos turinio keisti negalima.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė A. U. prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Taikos sutarties 5.2 punkte įtvirtinta, kad atsakovė įsipareigoja leisti ieškovui nekliudomai naudotis pastato - gyvenamojo namo patalpomis, esančiomis pastato antrame aukšte, kol nebus sumokėta aptarta piniginė kompensacija. Taikos sutartyje sukonkretintas naudojimasis patalpomis, esančiomis pastato antrame aukšte, klausimas yra dėl to, kad kiekvienas iš sugyventinių, kol nebus sumokėta sutarta piniginė kompensacija, turėtų savo asmeninę erdvę. Atkreipia dėmesį į tai, kad gyvenamasis namas turi tik vieną įėjimą, vieną virtuvę, koridorių, prieangį su sandėliuku, vonią su tualetu ir jie yra bendro naudojimo, todėl atidalyti šį nekilnojamąjį turtą lygiomis dalimis nėra jokių galimybių. Tiek žemės sklypu, tiek ūkiniu pastatu ir kitais inžinieriniais statiniais apeliantas naudojasi nevaržomai ir atsakovė niekada nereiškė ir nereikš pretenzijų dėl bendro naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu, nepaisant to, kad ieškovas visiškai nemoka jokių komunalinių mokesčių. Šalys bendro ūkio nebeveda, šeimyninių santykių nebepalaiko, todėl dėl kylančių konfliktų nukenčia ir jų mažamečiai vaikai.
2. Apelianto argumentai, jog jam leidžiama naudotis tik pastato – gyvenamojo namo patalpomis, esančiomis antrame pastato aukšte, bei tai, kad neturi galimybės įvažiuoti į kiemą jam priklausančiu automobiliu, visiškai neatitinka tikrovės.
3. Taikos sutartyje nėra nurodyta, jog apeliantas privalės išsikelti iš gyvenamojo namo po dviejų metų, o galės nekliudomai naudotis patalpomis tol, kol nebus sumokėta piniginė kompensacija, todėl teiginys, kad apeliantas privalės išsikelti iš gyvenamojo namo, yra visiškai nepagrįstas.
4. Tai, kad Taikos sutartyje kompensacijos mokėjimai nėra išdėstyti laikotarpiais, ir tai, kad sutartyje aptartas kompensacijos sumokėjimas per dvejus metus, nepažeidžia jokių apelianto interesų. Taikos sutartis, pasirašyta šalių, neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nepažeidžia nei ieškovo, nei atsakovės teisėtų interesų, bei neįtvirtina jokio atsakovės pranašumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Taigi taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kilęs teisminis ginčas, t. y. kai teisme dėl ginčo iškelta civilinė byla, proceso šalių taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu teismas tokią sutartį patvirtina pagal CPK 140 str. nuostatas ir bylą nutraukia (CPK 293 str. 5 p.). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Jeigu bylos šalių taikos sutartyje yra sąlygos, kurios prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui, pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, teismas privalo atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį (CPK 42 str. 3 d.).
Dėl konkrečių nekilnojamojo turto dalių nustatymo
Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad nors teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji dalinė apelianto ir atsakovės nuosavybė, tačiau nėra nustatytos konkrečios nekilnojamojo turto dalys priklausančios bendraturčiams. Todėl atsakovė neleidžia apeliantui naudotis jam priklausančia turto dalimi.
Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad ieškiniu ieškovas prašė pripažinti, jog nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tai yra žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamas namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė ieškovo ir atsakovės A. U. nuosavybė, nustatant nuosavybės teisę lygiomis dalimis po ½. Taigi, šalių patvirtintos taikos sutarties dalykas yra atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuris reiškia, kad yra suformuojami du šalims tenkantys atskiri nekilnojamojo turto objektai, arba, negalint to padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai, visas daiktas paliekamas vieno bendraturčio nuosavybei, įpareigojant jį sumokėti kitam bendraturčiui kompensaciją pinigais – CK 4.80 straipsnis. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas neprašė nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos, priešingai, sutiko su piniginės kompensacijos iš atsakovės gavimu.
Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad taikos sutartis – šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008). Šalių pasirašytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 5.2 punkte įtvirtinta, kad atsakovė įsipareigoja leisti ieškovui nekliudomai naudotis pastato - gyvenamojo namo patalpomis, esančiomis pastato antrame aukšte, kol nebus sumokėta aptarta piniginė kompensacija. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės argumentu, kad šalys taikos sutartyje sukonkretino naudojimąsi patalpomis, esančiomis pastato antrame aukšte, galimybę, dėl to, kad kiekvienas iš sugyventinių, kol nebus sumokėta sutarta piniginė kompensacija ir nepasibaigs bendroji dalinė nuosavybė, turėtų savo asmeninę erdvę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu – CK 4.75 straipsnis. Taigi, taikos sutarties šalys, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkai, atsižvelgiant į lygias turimo turto dalis, patys gali susitarti dėl gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir žemės naudojimosi tvarkos. Pažymėtina tai, kad kol ieškovui nėra išmokėta kompensacija už bendrąja daline nuosavybe pripažintą turtą, tiek apeliantas, tiek atsakovė turi vienodas ir lygias teises naudotis turimu turtu. Vien deklaratyvūs apelianto teiginiai nepatvirtina jo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininko, naudojimosi turtu teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, atmestini atskirojo skundo argumentai dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos taikos sutartyje nenustatymo.
Pažymėtina ir tai, kad atskirajame skunde apeliantas remiasi vieninteliu argumentu – naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nenustatymu, tačiau imperatyvių reikalavimų – aplinkybių, patvirtinančių apylinkės teismo nutarties ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, įrodymų ir teisinių argumentų nepateikė.
Dėl turto vertės nustatymo
Nors apeliantas įsitikinęs, kad turtas neatitinka tikrosios nekilnojamojo turto rinkos vertės, tačiau paties pripažinta, kad bylos nagrinėjimo metu šalys neteikė turto vertinimo ataskaitos, nekilnojamojo turto vertė nustatyta šalių susitarimu taikos sutarties pasirašymo metu. CPK 178 straipsnis numato apelianto pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šios bylos atveju, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių kitokią, nei pačių šalių taikos sutartyje nustatytą turto vertę.
Pažymėtina tai, kad taikos sutarties sudarymo specifika lemia tai, jog taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą. Sutiktina su apelianto pastebėjimu, kad rinkos vertės nustatymas yra svarbus ne tik dėl mokėtinos kompensacijos dydžio, bet ir dėl atsakovės galimybių šią sumą sumokėti. Tačiau atskirojo skundo argumentas dėl apeliantui mokėtinos kompensacijos dydžio išdėstymo atitinkamais laikotarpiais, laikytinas nepagrįstu, nes nepaneigta, jog sudarant taikos sutartį atsakovė būtų tinkamai neįvertinusi savo finansines galimybes ir siekė taikos sutartį sudaryti realiai neįgyvendinamomis sąlygomis. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad taikos sutartyje kompensacijos mokėjimai nėra išdėstyti laikotarpiais, ir tai, kad sutartyje aptartas tik kompensacijos sumokėjimas per dvejus metus, jokių apelianto interesų nepažeidžia.
Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.