Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjų atstovui (advokatui) L. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Ž. J. ir V. J. skundą trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl praleistų įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų Ž. J. ir V. J. pateikto prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359, kuris nuo 1997-07-09 pakeitė netekusį galios 1991-06-18 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Įstatymui, šio įstatymo 21 str. 1 d. nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001-12-31 (Įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003-12-31 (Įstatymo 10 str. 4 d.). Pagal nuo 2004-10-26 galiojančios Įstatymo 10 str. 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas tai turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių. Vertinant aplinkybes dėl Įstatymo 10 str. 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, kaip yra pažymėjęs LVAT, yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atstatymo įstatymo 2 str., Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001-12-31 ir, atitinkamais atvejais, 2003-12-31), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino. Teisės aktais reglamentuojančiais ginčo santykius nėra nustatyta, kurios aplinkybės yra svarbios. Todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.) (LVAT 2010-06-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-553/2010).

LVAT praktikoje svarbiomis aplinkybėmis laikytinos tokios, kurios sudaro kliūtis laiku atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai tokios aplinkybės turi būti objektyvaus pobūdžio ir nepriklausyti nuo asmens valios (žr., pvz., 2009-05-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-649/2009). Taip, be kita ko, siekiama užtikrinti susiklosčiusių santykių stabilumą, įgytų teisių apsaugą (LVAT 2010-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-886/2010). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tokia nuostata įpareigoja ne tik kitus asmenis veikti pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotą asmenį įpareigoja veikti racionaliai, operatyviai, siekiant išvengti kliūčių, užkertančių kelią pasiekti tikslą, šiuo nagrinėjamu atveju – atkurti nuosavybės teises į žemę (LVAT 2010-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-748/2010).

Taip pat pažymėtina, kad LVAT 2007-10-15 nutartyje (administracinė byla Nr. A8-870/2007) akcentavo, jog Įstatyme nustatyti terminai prašymams atkurti nuosavybes teises į nekilnojamąjį turtą (iki 2001-12-31) ir nuosavybes teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams (iki 2003-12-31) pateikti reiškia, kad gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai savo ruožtu sąlygoja, jog svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turi egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo. Ir priešingai, priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, įtakos terminų praleidimui neturi.

Iš byloje esančio paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo matyti, kad pareiškėjai yra priėmę savo tėvo V. A. J. palikimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog V. A. J. 1991-05-15 buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į 24,51 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Prašyme taip pat buvo prašoma grąžinti jam 6-8 ha pievų, esančių gretimame kaime. Skyrius 2003-04-02 raštu Nr. 34 informavo V. A. J., jog jis nėra pateikęs archyvinių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę. Atsižvelgęs į tai, V. A. J. kreipėsi į Lietuvos centrinio valstybinio archyvą, kuris 2003-06-23 raštu Nr. R4-4233 informavo, jog jokių duomenų apie minėtas pievas archyve nėra. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra per įstatymų nustatytus terminus buvo neužbaigta dėl to, jog buvo nerasti jokie dokumentai, patvirtinantys 6-8 ha pievų priklausymą V. A. J. Minėtos aplinkybės patvirtina, jog V. A. J. per įstatymų nustatytą terminą tinkamai įgyvendino savo teises į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo rūpestingas ir atidus, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūra dėl minėtų pievų buvo neužbaigta dėl to, jog Lietuvos centriniame valstybės archyve nebuvo jokių duomenų apie jų egzistavimą. Visa tai leidžia spręsti apie pareiškėjo nurodytų termino praleidimo priežasčių, sukliudžiusių jam tinkamai realizuoti savo teises iki Įstatyme nustatytų terminų, svarbą. 2010-07-07 V. A. J. mirė. Po jo mirties teisę atkurti nuosavybės teises į jo galimai iki nacionalizacijos valdytą žemę įgijo pareiškėjai (jie tapo nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių subjektu). Pareiškėja teigia, kad tik 2014–2015 metų sandūroje atsitiktinai sužinojo apie tai, jog 6-8 ha pievų, į kurias jų tėvas siekė atkurti nuosavybės teises, iš tiesų priklausė jų seneliui A. J., todėl pareiškėja, kaip savo tėvo teisių perėmėja pakartotinai kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, nurodydama dviejų vietovių pavadinimus, kuriuose galimai buvo minėtos pievos. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Lietuvos centrini valstybės archyvas 2015-06-19 raštu Nr. R4-812 informavo pareiškėją, kad buvo rasti A. J. nekilnojamojo turto dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę į žemę, kurią pareiškėjų tėvas prašė atkurti. Taigi, iki minėto rašto gavimo tiek pareiškėjai, tiek ir jų tėvas objektyviai neturėjo galimybių atkurti nuosavybės teises į 6-8 ha pievų. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas daro išvadą, jog nuosavybės teisių atkūrimo procedūra objektyviai negalėjo būti užbaigta, nes valstybės institucijos nebuvo patvirtinusios minėtų pievų egzistavimo fakto.

Jau minėtas protingumo principas reikalauja, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese ne tik kiti asmenys veiktų pagal įstatymus ar sutartis, bet ir patį suinteresuotą asmenį įpareigoja veikti apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai, t. y. taip, kad būtų išvengta kliūčių, užkertančių kelią pasiekti tikslą, šiuo atveju – atkurti nuosavybės teises į žemę. Pareiškėjų žinojimas apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimą pagal jų tėvo paduotą prašymą ir pagrįstas įsitikinimas dėl jam atitinkamas teisines pasekmes sukursiančių faktų bei turėjimas apie tai objektyvios informacijos, iki Įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo nesudarė pagrindo patiems ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos papildomai domėtis tėvo prašymu atkurti nuosavybės teises, kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti faktus. Reikšmingų bylos aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises per įstatymo nustatytus terminus, šiuo individualiu atveju iš esmės yra pakankamai objektyvaus pobūdžio, ir nesietinos tik su pačių pareiškėjų subjektyviu situacijos vertinimu bei jų pačių subjektyviu asmeniniu, tik nuo jų valios priklausančiu, pasirinkimu kaip elgtis. Pareiškėjų pateiktų paaiškinimų, byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių pagrindu negalima daryti išvados, kad pareiškėjai nesielgė tinkamai, rūpestingai ir apdairiai. Be kita ko, bylai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos tos priežastys, dėl kurių pareiškėjai praleido įstatymo nustatytus terminus prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti. Priežastys, dėl kurių jie iškart po reikiamos informacijos apie turėtą žemę gavimo iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo nesikreipė į teismą dėl paminėtų terminų atnaujinimo, šiuo atveju įtakos termino atnaujinimui nebeturi.

Įvertinus minėtų individualių ir tik šiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad nustatytos priežastys, dėl kurių buvo praleistas nustatytas terminas prašymui bei dokumentams pateikti vertintinos svarbiomis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjų valios ir tai sudaro pakankamą ir savarankišką pagrindą atnaujinti praleistus įstatymo nustatytus terminus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 2 p., 127 str. 1 d., teismas

nusprendė:

pareiškėjų Ž. J. ir V. J. prašymą tenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.