Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Alytus) prokuroro Arūno Juknevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

K. K. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas neišnykęs:

1) Prienų rajono apylinkės teismo 1992 m. spalio 1 d. nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 90 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

2) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – viešaisiais darbais 6 mėnesiams;

3) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – viešaisiais darbais 10 mėnesių;

4) Alytaus rajono apylinkės teismo Prienų rūmų 2021 m. rugpjūčio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, su paskirtais įpareigojimais;

5) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi atidėtas paskirtos bausmės vykdymas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir įpareigojimus. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikintas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2022 m. birželio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir nutarta vykdyti minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę. 2023 m. vasario 10 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 17.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nare – sugyventine V. G., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, tyčia du kartus ranka sudavė nukentėjusiajai V. G. į veidą, pataikydamas į kairės pusės antakį, tokiu būdu nukentėjusiajai V. G. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

K. K. įtariamojo apklausos metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad V. G. yra jo sugyventinė. Jis su V. G. gyvena kartu apie šešiolika metų. Abu kartu veda bendrą šeimyninį gyvenimą, veda bendrą ūkį. Jis su V. G. santuokos yra neįregistravę, tačiau abu kartu gyvena kaip šeima. Jis dirba atsitiktinius darbus ir tokiu būdu išlaiko jų šeimą, o V. G. niekur nedirba. Jis su V. G. bendrų namų neturi. Abu kartu gyvena sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Ši sodyba nei jam, nei V. G. nepriklauso. 2024 m. rugpjūčio 25 d. ryte jis išėjo iš namų, o sugyventinė V. G. liko namuose. Kaime jis dirbo atsitiktinius darbus ir po darbų svečiuose gėrė degtinę bei alų. Jis vienas išgėrė vieną degtinės butelį ir vieną litrą 6 laipsnių stiprumo alaus. Apie 16 val. jis grįžo į namus, namuose buvo sugyventinė V. G.. Jam atrodo, kad ir sugyventinė buvo gėrusi alkoholio. Jis į namus parsinešė vieną butelį degtinės ir vieną butelį vieno litro talpos alaus. Jis su savo sugyventine gėrė jo parsineštus alkoholinius gėrimus ir apie 17 val. jis pradėjo priekaištauti savo sugyventinei, kad ji su kitais vyrais bendrauja. Tarp jo ir V. G. dėl šių jo priekaištų įvyko žodinis konfliktas. To konflikto metu jis gyvenamo namo koridoriuje ranka, kumščiu tyčia du kartus sudavė sugyventinei į kairę veido pusę. Suduoti smūgiai buvo stiprūs, V. G. pataikė į kairės pusės antakį. Gerai nepamena, bet po jo suduotų smūgių V. G. jam minėjo, kad jai skauda. Po suduotų smūgių, kiek jis matė, V. G. antakio neprakirto, kraujas jai iš antakio nebėgo. Po jo suduotų smūgių V. G. iš namų išėjo. Apie 18.30 val. jis nuėjo pas kaimyną G. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini) ir rado savo sugyventinę V. G. Jie trise gėrė degtinę. Tai pamatęs, jis susinervino ir sukonfliktavo su kaimynu G. J. Nelabai pamena, dėl ko tas konfliktas įvyko, tačiau G. J. girdėjo, kaip jis dėl jo netinkamo elgesio kvietė policijos pareigūnus, todėl iš kaimynų namų išėjo. Maždaug po valandos laiko, jis, nesulaukęs grįžtančios į namus savo sugyventinės, vėl nuėjo pas kaimynus J.. Tuo metu į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai. Jo sugyventinė policijos pareigūnams pasakė, kad jis prieš ją smurtavo. Policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje jį sulaikė. Jam alkoholio kiekio matuokliu patikrino girtumą ir nustatė virš dviejų promilių girtumą. Visiškai prisipažįsta, kad jis savo fiziniais veiksmais sugyventinei sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 141 straipsnyje. BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis K. K. 2024 m. rugpjūčio 25 d. apie 17.00 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su sugyventine V. G., tyčia du kartus ranka sudavė V. G. į veidą, pataikydamas į kairės pusės antakį, tuo nukentėjusiajai V. G. sukėlė fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina nusikalstamos veikos buvimą kaltinamojo veikoje, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis K. K. teistas, teistumas neišnykęs, bausmę atlikęs, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemokantis, nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje, nedirbantis. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, atsižvelgęs į išvardintą bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė ypač saugomai vertybei – žmogaus sveikatai, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, paskirtų baudų nemoka, įvertinęs, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam K. K. už padarytą nusikalstamą veiką įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – areštą 90 parų.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmės mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. 22.12 val. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. 17.15 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, kad K. K. yra atlikęs 2 paras arešto bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam arešto bausmę 90 (devyniasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. paskirti galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2024 m. rugpjūčio 25 d. 22.12 val. iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. 17.15 val., ir laikyti, kad K. K. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

Kardomąją priemonę, paskirtą K. K. – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti K. K., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje, kurią parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti K. K., jog nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 08 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu. Pilnamečiai vyrai, kuriems areštą paskyrė Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai atvyksta į Alytaus kalėjimą (Ulonų g. 8A, 62505 Alytus, tel. 831553542, el. p.: linas.cesnavicius@kalejimai.lt). Nuteistieji privalo su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taip pat siūloma su savimi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl paskirtos arešto bausmės.

Išaiškinti K. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.