- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-23
- Bylos Nr.
- 2A-27-278/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Atsakovas
- R. M.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2-341-2009 pagal ieškovo žemės ūkio bendrovės (toliau ŽŪB) „Landvesta 4“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia bei atsakovo R. M. priešieškinį ŽŪB „Landvesta 4“ dėl nuomos sutarties pakeitimo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, šalių ir jų atstovų paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ŽŪB „Landvesta 4“ nurodė, kad 2005-01-01 atsakovas R. M. sudarė privačios žemės nuomos sutartis su V. D. dėl 11,74 ha, su G. D. dėl 11,74 ha žemės ploto tame pačiame 46,9600 ha žemės sklype, (duomenys neskelbtini), o 2005-03-03 nuomos sutartį su A. Ž. dėl 23,48 ha likusios žemės ploto tame pačiame žemės sklype. Minėtos nuomos sutartys buvo sudarytos 5 metams, tačiau 2007-06-05 atsakovas ir V. D. pasirašė naują nuomos sutartį dėl šio sklypo dalies nuomos ir nuomos terminą pratęsė iki 2097-01-01. Nurodė, kad 2007-10-11 bei 2007-10-18 privačios žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimis bendrovė įsigijo nuosavybės teisę į visą 46,9600 ha ploto žemės sklypą. Kadangi 2007-06-05 žemės sklypo dalies 11,74 ha nuomos sutartis sudaryta tarp V. D. ir atsakovo buvo įregistruota Nekilnojamo turto registre, šios sutarties nuomotojo teisės ir pareigos perėjo ieškovui. Teigia, kad 2007-06-05 sutartyje nėra nustatyta žemės nuomos kaina, nenustatyta ir neidentifikuota nuomojamo sklypo dalis, nenumatyta atsakomybė už sutarties sąlygų nevykdymą ar pažeidimą, todėl sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovas nurodo, kad iš atsakovo gavo 9393,72 Lt sumą kaip žemės nuomos mokestį už 2008 metus ir sutinka šią sumą užskaityti kaip atsakovo sumokėtą nuomos mokestį už žemės sklypo nuomą iki ieškinio pateikimo dienos. Prašė teismą nutraukti atsakovo sudarytas sutartis su V. D., A. Ž., G. D. ir įpareigoti žemės sklypą perduoti ieškovui bei išregistruoti visas žemės sklypo nuomos sutartis iš sutarčių registro. 2009-08-17 pareiškimu reikalavimų nutraukti žemės nuomos sutartis su A. Ž. bei G. D. ieškovas atsisakė ir šioje dalyje bylą prašė nutraukti, o patikslintu ieškiniu prašė teismą 2007-06-05 žemės nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir V. D. nutraukti arba pripažinti negaliojančia ir ją panaikinti. Nurodė, kad sudaryta nuomos sutartis neatitinka esminių sutarčiai keliamų reikalavimų.
Priešieškiniu atsakovas R. M. nurodė, kad nors su buvusiu žemės sklypo savininku V. D., 2005-01-01 sudarydamas privačios žemės sklypo nuomos sutartį, neaptarė žemės nuomos kainos, tačiau tokia sutartis abi šalis tenkino, šalys viena kitai pretenzijų neturėjo, todėl 2007-06-05 sudarė naują žemės nuomos sutartį, kuria nustatė ilgesnį nuomos terminą. Pasikeitus nuomojamo žemės sklypo savininkui, atsakovas su naujuoju žemės sklypo savininku ŽŪB „Landvesta 4“ pradėjo derybas dėl nuomos sutarties pakeitimo, nustatant žemės nuomos kainą ir derybų metu šalys susitarė, kad 2008 metus žemės nuomos kaina už 1 ha sudarys 200 Lt. Nurodo, kad tokia kaina už nuomojamą žemės sklypą 2008 m. buvo sumokėta ieškovui. Nurodo, kad 200 Lt mokestis už 1 ha nuomojamo žemės sklypo yra protinga kaina ir tokia kaina turėtų būti nustatyta ginčo žemės nuomos sutartyje. Mano, kad pakeitus sutartį, ją papildant nauju straipsniu, nustatančiu žemės nuomos kainą, būtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas. Atsakovas prašo pakeisti 2005-01-01 ir 2007-06-05 žemės sklypo nuomos sutartis, sudarytas su V. D., kurio teisių perėmėjas yra UAB „Landvesta 4“, papildant sutartis nauju punktu ir jį išdėstyti sekančiai: „4. Nuomininkas įsipareigoja mokėti Nuomotojui žemės nuomos mokestį, kuris yra 200 Lt už vieną hektarą nuomojamos žemės per metus. Nuomos mokestį nuomininkas pradeda mokėti nuo 2009 m. sausio 1 dienos. Nuomos mokestis už metus sumokamas iki einamųjų metų liepos 1 d., pervedant pinigus į nuomotojo sąskaitą. Paskesniais metais nuomos mokestis yra keičiamas (perskaičiuojamas) pasibaigus kalendoriniams metams, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos statistikos departamento prie Finansų ministerijos ar kitos, atitinkamas funkcijas atliekančios institucijos skelbiamą pasibaigusių kalendorinių metų vidutinį metinį Lietuvos vartotojų kainų indeksą, jei vartotojų kainos indeksas, lyginant su prieš pasibaigusius kalendorinius metus ėjusiais kalendoriniais metais, padidėja arba sumažėja. Nuomos mokestis padidinamas arba sumažinamas ta pačia procentine reikšme, kuria padidėjo arba sumažėjo vartotojų kainų indeksas. Pakeistas (perskaičiuotas) šiuo pagrindu nuomos mokestis yra taikomas nuo naujų kalendorinių metų sausio 1d. Jei įvyksta šioje dalyje nurodytos sąlygos, nuomos mokestis keičiamas (perskaičiuojamas) kiekvienais kalendoriniais metais, t.y. kiekvieną kartą yra indeksuojamas (padidinamas) jau anksčiau indeksuotas (padidintas arba sumažintas) nuomos mokestis. Sutarčių 4, 5, 6, 7 atitinkamai laikyti 5, 6, 7, 8 punktai.“
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2005-01-01 ir 2007-06-05 privačios žemės nuomos sutartyse nėra nustatytas esminis tokios sutarties elementas – nuomininkui mokamas nuomos mokestis, todėl laikytina, kad šalys nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų. Nurodė, kad nuomotojas ir nuomininkas nesant kitų bendraturčių sutikimo ir nesant jų bendro susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, sudarydami 2005-01-01 ir 2007-06-05 žemės nuomos sutartis, negalėjo susitarti dėl būtinųjų žemės nuomos sutarties sąlygų, nes negalėjo identifikuoti nuomojamos (išnuomojamos) žemės sklypo dalies, tai yra nurodyti, kuri konkrečiai natūroje sklypo dalis bendrame plote yra išnuomojama. Teismas konstatavo, jog atsakovas yra ūkininkas, dalyvauja Nacionalinės mokėjimų agentūros prie LR žemės ūkio ministerijos vykdomose programose, todėl būdamas pakankamai atidus, sąžiningas ir rūpestingas, galėjo ir turėjo suprasti sutarčių priešingumą imperatyvioms įstatymų normoms. Teismas darė išvadą, kad sudarant ir pasirašant 2007-06-05 žemės sklypo dalies (11,74 ha), esančios 46,9600 ha dydžio žemės sklype, (duomenys neskelbtini), sutartį buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, todėl vadovaujantis CK 1.80 str. 1 d., ši sutartis pripažintina negaliojančia. Kadangi atsakovo priešieškinys yra neatsiejamai susijęs su 2007-06-05 sutartimi dėl 11,74 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalies, esančios žemės sklype, kurio plotas yra 46,9600 ha, (duomenys neskelbtini)galiojimu, todėl pripažinus šią sutartį negaliojančia, tenkinti priešieškinį nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas R. M. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ŽŪB „Landvesta 4“ ieškinį atmesti, o jo priešieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismo nurodytos teisės normos CK 6.546 str., 6.550 str. 1 d. 3, 11 p., 4.75 str. nėra imperatyvaus pobūdžio, tai yra neturi suformuoto privalomo civilinių teisinių santykių subjektų elgesio elemento, nukreipimo į sandorio negaliojimą, pažeidžiant minėtų teisės normų nuostatas. Be to, CK 6.552 straipsnis, reglamentuojantis žemės nuomos mokestį nustato, jog privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Pagal CK 6. 156 str. 4 d., 5 d., sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos. Pagal savo pobūdį CK 6.552 str. norma yra dispozityvi, todėl laikytina, jog šalys, sudarę 2007-06-05 žemės sklypo nuomos sutartį ir numatę, kad nuomininkas sumoka nuomotojui žemės mokestį, susitarė dėl atlygintinės sandorio sąlygos, apmokant žemės mokesčio dydžio sumą nuomotojui. Tokios sąlygos tenkino tiek nuomotoją, tiek nuomininką ir neprieštarauja CK 4.166 straipsnyje, reglamentuojančiame ilgalaikės nuomos atlygintinumą nuostatai, kurioje nurodyta, jog ilgalaikę nuomą nustatančiame akte gali būti numatyta, kad nuomininkas turi sumokėti nekilnojamojo daikto nuomotojui vienkartinę sumą ar už daiktą mokėti periodiškai. Ši teisės norma taip pat dispozityvi, leidžianti susitarti dėl įvairių atlyginimo už naudojimąsi daiktu formų arba visiškai jų nenumatyti. Mano, kas susiklosčiusiems sutartiniams teisiniams santykiams teismas turėjo taikyti CK 6.198 str. dėl sutarties kainos nustatymo bei tenkinti priešieškinį. Teigia, jog priešieškinyje siūloma 200 Lt už 1 ha nuomos kaina atitinka sutarties sudarymo metu rinkoje egzistavusią kainą, kuri atsakovo patvirtinta teismui pateiktomis gretimų žemės sklypų nuomos sutartimis. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog negalioja 2007-06-05 žemės sklypo nuomos sutartis, kadangi nuomojamas 11,74 ha žemės sklypas iš bendro 46,96 ha ploto ir nėra bendrasavininkų nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Teigia, kad visi žemės sklypo bendrasavininkai nuomojo jiems priklausančias žemės sklypų dalis –A. Ž. pagal 2005-03-03, o G. D. pagal 2005-01-01 privačios žemės nuomos sutartis. Kadangi visi bendrasavininkai nuomojo jiems priklausančias žemės sklypo dalis, nebuvo pagrindo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes nuomininkas nuomos sutarčių pagrindu naudojosi visu 46,96 ha žemės sklypu. Sutarties pripažinimo negaliojančia momentu žemės sklypas buvo naudojamas bendraturčių susitarimo ir nuomos sutarčių pagrindu. Teigia, kad ieškovas, tiesiogiai nebūdamas sandorio šalimi neturi teisės ginčyti sudaryto sandorio. Be to, nurodo, kad pripažindamas sandorį negaliojančiu, teismas turėjo įpareigoti ieškovą grąžinti viską, ką pastarasis gavo pagal ginčijamą sandorį. Nurodo, kad sprendimu buvo iš esmės yra pažeisti jo teisėti lūkesčiai, kylantys iš sutarties, nes išsinuomotus žemės sklypus deklaravo Nacionalinei mokėjimo agentūrai, prisiėmė ilgalaikius įsipareigojimus, nuomos sutarčių pagrindu vykdoma žemes ūkio veikla, gaunamos išmokos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo 2009-09-28 sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, sprendimas iš dalies keistinas.
Byloje nustatyta, kad 2005-01-01 ir 2005-03-03 privačios žemės nuomos sutartimis, 5 metų laikotarpiui atsakovas R. M. iš žemės bendrasavininkų A. Ž., G. D. ir V. D. išsinuomavo jiems priklausančias dalis žemės sklypų, esančių bendrame 46,96 ha sklypo plote, (duomenys neskelbtini). 2007-06-05 atsakovas ir V. D. pasirašė naują nuomos sutartį dėl šio sklypo dalies nuomos ir nuomos terminą pratęsė iki 2097-01-01 ir ją įregistravo nekilnojamojo turto registre, VĮ „ Registrų centras“ (1t., b.l.24-27). Civilinio kodekso (toliau CK) 6.546 straipsnyje nustatyta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Ši teisės norma sisteminiu-loginiu požiūriu yra susijusi su CK 6.547 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis. Kadangi CK 6.546 str. nuostatos (žemės nuomos sutarties dalykas) yra imperatyvi įstatymo norma, todėl prieš sudarant žemės sklypo nuomos sutartį, pirmiausia turi būti suformuotas jos savininkui priklausantis žemės sklypas ar jo dalis. CK 4.75 str.1d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Šio kodekso 6.548 str. 3 d. numato, jog keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas gali būti išnuomotas, jeigu visi bendraturčiai raštu sutinka. Įvertinus aplinkybę, kad sudarant žemės nuomos sutartis 2005-01-01 ir 2005-03-03 su bendrasavininkais nors ir nebuvo pateikti raštiški bendrasavininkų sutikimai dėl atskirų sklypų nuomos bei atskiri žemės sklypų planai, tačiau išnuomavus atsakovui visą žemės sklypą, kurio planas buvo pateiktas VĮ Registrų centras, nurodyti pažeidimai esminės reikšmės neturėjo, nes ginčų dėl žemės ribų tarp bendrasavininkų nebuvo. Tačiau 2007-06-05, sudarant ilgalaikę žemės nuomos sutartį su V. D., sutarties šalys pakeitė 2005-01-01 sutarties terminą ir sudarant šią sutartį, kitų sklypo dalių raštiško bendrasavininkų sutikimo dėl ilgalaikės nuomos, sutarties šalys neturėjo. Be to, šio nuomojamo žemės sklypo dalies plano nesudarė, nenustatė konkretaus ilgam laikui išnuomojamo žemės sklypo ribų ir tuo pažeidė imperatyvias CK 6.546 str. nuostatas. Nors apeliantas nurodo, kad žemės sklypas sutartyje yra identifikuotas, tačiau konkreti nuomojamo 11,74 ha sklypo dalis bendrame 46,96 ha plote nėra žinoma, tai R. M. iš dalies patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme, o aplinkybė, kad nuoma įregistruota nekilnojamojo turto registre, nurodant bendrą sklypo plotą, neleidžia daryti išvados, kad nuomojamo žemės sklypo dalis yra tinkamai suformuota ir apibrėžta. Dėl paminėto, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog žemės sklypo nuomos sutartis yra sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas ir pripažintina negaliojančia. CK 6.545 straipsnis numato, jog pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Ieškovas teigia, kad ginčijamoje sutartyje nenumatytos esminės sutarties sąlygos - žemės nuomos kaina, mokėjimo terminai, atsakomybė už žemės nuomos sutarties pažeidimus. Su šiuo teiginiu kolegija sutinka iš dalies, nes sutarties 5p. nurodoma, kad nuomininkas sumoka Nuomotojui žemės mokestį. CK 6.552 str. 1 d. nustato, kad privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu. Apeliantas teisingai nurodo, kad CK 4.166 str., nustatantis ilgalaikės nuomos atlygintinumą leidžia susitarti dėl vienkartinės sumos arba periodinio mokėjimo, todėl ginčijamoje sutartyje sutartas žemės mokesčio mokėjimas laikytinas šalių susitarimu dėl apmokėjimo už nuomą.
Atsakovo teiginiai, jog ieškovas negali ginčyti sutarties, nes nėra sandorio šalis, yra atmestinas, nes ŽŪB „Landvesta 4“ yra ginčo sklypo savininkė ir pirkimo-pardavimo sandoriais, įsigydamas žemės sklypą, tame tarpe ir iš V. D., perėmė ir jų savininkų teises bei pareigas (CK 6.494 str., 4.165 str.). Kritiškai vertintinas ir R. M. teiginys, kad pripažindamas sandorį negaliojančiu teismas turėjo taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo jo sumokėtą žemės nuomos mokestį, nes atsakovas neneigia, jog ieškovui įsigijus žemės sklypą, dalimi žemės sklypų jis naudojosi iki 2010-01-01, o ginčo sklypu naudojasi ir šiuo metu, be to, gavo iš jo pajamų, todėl pagrįstai už naudojimąsi yra sumokėjęs sutartą mokestį.
CK 6.156 str.1 d. nustato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, sudaryti ir Civilinio kodeso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Tačiau šalims nesusitariant dėl esminių žemės nuomos sąlygų, įpareigoti ieškovą sudaryti žemės nuomos sutartį su atsakovu R. M., teismas neturi pagrindo.
Iš pirminio ŽŪB „Landvesta 4“ ieškinio matyti, kad bendrovė prašė teismą nutraukti R. M. 2005-01-01 bei 2005-03-03 sudarytas žemės sklypo nuomos sutartis su V. D., A. Ž. bei G. D., tačiau 2009-08-17 minėtų reikalavimų atsisakė ir bylą šioje dalyje prašė teismą nutraukti (2t., b.l. 3-4). Minėto prašymo nei nutartimi, nei ginčijamu sprendimu teismas nėra išsprendęs. Įvertinus, kad dalis minėtų sutarčių yra pasibaigusios ir atsakovas atsisakymui nuo dalies ieškinio neprieštaravo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą esant pagrindui priimti atsisakymą nuo ieškinio dalies ir bylą šioje dalyje nutraukti, nes atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir nepažeidžia šalių interesų, o procesinės teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo konstatuoti jog byla buvo neteisinga išspręsta (CPK 42 str. 2 d., 293 str. 4 p., 327 str. 2 d., 329 str. 1 d. )
Išlaidos valstybės naudai, susijusios su bylos nagrinėjimu bei ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys visiškai patenkintas, pakeisti ir šią dalį išdėstyti sekančiai:
ieškinį tenkinti iš dalies. Pripažinti negaliojančia 2007-06-05 žemės sklypo dalies (11,74 ha), esančios 46,9600 ha dydžio žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovo R. M. ir V. D. (teisių perėmėjas ŽUB „Landvesta 4“).
Bylą dalyje dėl ŽUB „Landvesta 4“ reikalavimo nutraukti 2005-01-01 bei 2005-03-03 R. M. sudarytas žemės sklypo nuomos sutartis su V. D., A. Ž. bei G. D., nutraukti.
Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. M. ( (duomenys neskelbtini) 1,35 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 400 Lt atstovavimo išlaidų ieškovo ŽŪB „Landvesta 4“ naudai.