Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiajam asmeniui V. M.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vytauto MInelgos ieškinį atsakovams B. J., J. B., tretieji asmenys V. M., Telšių r. savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė Jurgita Kisieliūtė, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisių ir pareigų perkėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas V. M. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2015-04-01 dovanojimo sutartį tarp atsakovų J. B. ir B. J., kuria B. J. padovanojo J. B. 0,37 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., perkelti ieškovui V. M. įgijėjo teises ir pareigas į 0,37 ha žemės ūkio paskirties sklypą, įpareigojant ieškovą V. M. sumokėti atsakovui B. J. 580 Eur; priteisti ieškovui iš atsakovų po ½ ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė, kad kartu su sutuoktine valdo 0,25 ha ploto žemės sklypą, es. (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., kuris ribojosi su buvusio savininko B. J. (atsakovo tėvo) žemės sklypu. Ieškovas su atsakovo B. J. tėvu buvo susitaręs dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo, priklausiusio atsakovo B. J. tėvui, pirkimo - pardavimo. Siekdamas įsigyti žemės sklypą, ieškovas 2001 m. padėjo pasidaryti sklypo matavimus. Mirus buvusiam žemės sklypo savininkui, ieškovas dėl 0,37 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo galutinai susitarė su atsakovu B. J., 2015 m. spalio pabaigoje sumokėdamas sutartą kainą (2000 Lt). Tačiau vėliau atsakovas B. J. visus pinigus grąžino, paaiškinęs, jog persigalvojo ir sklypo ieškovui nebeparduos. Dar vėliau išaiškėjo, kad sklypas padovanotas atsakovei J. B.

Ieškovo nuomone tarp jo ir atsakovo B. J. buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl 0,37 ha žemės ūkio paskirties sklypo pirkimo – pardavimo, pagal kurią ieškovas sumokėjo visą sandorio sumą. Atsakovas B. J., pažeisdamas preliminariąją sutartį, neįvykdė susitarimo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, apsimestiniu dovanojimo sandoriu žemės sklypą 2015-04-01 perleido atsakovei J. B. Ieškovo vertinimu tarp atsakovų sudaryta žemės sklypo dovanojimo sutartis yra apsimestinė, kadangi ieškovui buvo aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštas atsakovo B. J. noras ginčo sklypą parduoti. Su atsakove J. B. atsakovo B. J. nei draugystės, nei giminystės ryšiai nesieja, todėl jokių motyvų dovanoti sklypą atsakovei nebuvo. Ieškovas tvirtina, kad atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti kitą, t. y. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad 2015-04-01 žemės sklypo dovanojimo sutartis tarp atsakovų J. B. ir B. J. sudaryta pažeidžiant ieškovo V. M. teisę pirkti 0,37 ha žemės ūkio paskirties sklypą mano, kad yra pagrindas ginti ieškovo teises, perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas pagal nurodytą sutartį (CK 4.79 straipsnio 3 dalis), įpareigojant ieškovą sumokėti tokią ginčo turto kainą, kokia buvo preliminariai sutarta tarp ieškovo ir atsakovo B. J.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas papildomai paaiškino, kad dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo buvo susitaręs su atsakovo B. J. tėvu. Siekdami sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį kartu su atsakovu B. J. lankėsi notarų biure, tačiau trūkstant dokumentų sutartis nebuvo sudaryta. Iš atsakovės J. B. sužinojo, kad žemės sklypą ji pirko, todėl mano, kad žemės sklypo dovanojimo sutartis yra apsimestinė. Ieškovo nuomone, esant preliminariam susitarimui tarp ieškovo ir atsakovo B. J., pastarasis negalėjo žemės sklypo perleisti kt. asmenims.

Tretysis asmuo V. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu palaikė ieškovo poziciją ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovai B. J. ir B. B. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad jokia preliminari sutartis tarp ieškovo ir atsakovo B. J. nebuvo sudaryta, ieškovas savo teiginių apie neva buvusį susitarimą nepagrindžia jokiais įrodymais.

Sutartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keičia arba nutraukia civilinius teisinius santykius. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (LR CK 6.156 straipsnis). Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas, derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas (LR CK 6.163 straipsnis 1 dalis). Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtinta preliminariosios sutarties sampratą šalių susitarimas aptartomis sąlygomis sudaryti kitą - pagrindinę – sutartį įforminamas rašytine forma. Ginčo atveju jokios rašytinės preliminarios sutarties tarp ieškovo ir atsakovo B. J. nebuvo sudaryta. Rašytinės formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Ieškovo teiginys apie sudaryta preliminarią žodinę sutartį, vertintinas kritiškai, nes žodinė preliminarioji sutartis yra niekinė. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovas B. J. pažeidė preliminarią sutartį ir neįvykdė susitarimo įvykdyti pagrindinę sutartį, nes ieškovo įvardinta preliminari žodinė sutartis nesukūrė šalims jokių teisių ir pareigų.

Nei atsakovas B. J., nei jo tėvas niekada ieškovui nebuvo pažadėję parduoti ginčo žemės sklypą. Ieškovas darė spaudimą atsakovui B. J. perleisti jam (jo šeimai) žemės sklypą. Ieškovo iniciatyva atsakovui B. J. buvo perduoti pinigai už žemę, kad tik šis žemės sklypas jiems būtų parduotas, tačiau atsakovas B. J., įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, nusprendė neparduoti ginčo žemės sklypo, ir būdamas sąžiningas grąžino visus pinigus ieškovui. Kadangi jokių rašytinių susitarimų tarp ieškovo ir atsakovo B. J. dėl ginčo žemės sklypo nebuvo, todėl dovanojimo sandorio sudarymo metu neegzistavo kokių nors apribojimų atsakovui B. J. laisvai disponuoti ginčo sklypu.

Ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta laisva valia, tinkamai įforminta, atitiko įstatymo reikalavimus. Ieškovas, nebūdamas sandorio šalimi, neturi reikalavimo teisės, todėl vien jau tuo požiūriu ieškinys netenkintinas. Iš atsakovų pusės nebuvo atliktas nei vienas veiksmas, kuris pažeistų ieškovo turtines teises. Atsakovas B. J. įvertinęs visas aplinkybes, t.y. kad ginčo žemės sklypu jau daugybę metų naudojosi J. B. (daugiau nei 18 metų), jis šiuo žemės sklypu niekada nesinaudojo, neprižiūrėjo, todėl nusprendė šį žemės sklypą padovanoti jai. Nors atsakovė J. B. ir nebuvo artima giminaitė, tačiau jų tarpusavio santykiai buvo labai geri. Už padovanotą žemės sklypą atsakovas B. J. jokio atlygio negavo, todėl ieškovas nepagrįstai nurodo, kad dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas jų siekiant pridengti kitą, t.y. žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį. Vien faktas, kad ieškovas siekė šį žemės sklypą nupirkti, nesudaro jam pagrindo konstatuoti, kad atsakovas negalėjo šio žemės sklypo padovanoti.

Ieškovo reikalavimas pripažinti jam teisę įsigyti 0,37 ha žemės ūkio paskirties sklypo, vertintinas kritiškai, nes nėra jokio teisinio pagrindo patenkinti tokį ieškovo reikalavimą.

Atsakovai ir jų atstovė teismo posėdžių metu palaikė atsiliepimuose išdėstytą nuomonę ir prašė ieškinį atmesti.

Tretysis asmuo notarė J. Kisieliūtė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2015-04-01 žemės sklypo dovanojimo sutartis tarp atsakovų buvo patvirtinta, vykdant abiejų sutarties šalių laisvą ir suderintą valią, todėl nėra pagrindo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo notarė J. Kisieliūtė prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad notaro biure lankėsi ieškovas ir atsakovas B. J., buvo suteikta konsultacija ir patarta įforminti trūkstamus dokumentus, paskirta kito vizito data. Iš anksto suplanuotu laiku šalys į notaro biurą nebeatvyko. 2015-04-01 buvo patvirtinta dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovas B. J. 0,37 ha žemės sklypą dovanojo J. B.

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas ginčija tarp atsakovų sudarytą žemės ūkio paskirties sklypo dovanojimo sutartį tuo pagrindu, kad esant sudarytai žodinei preliminariai sutarčiai dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo tarp ieškovo ir atsakovo B. J., buvo pažeistos ieškovo teisės.

Dėl preliminariosios sutarties

Ieškovo teigimu tarp jo ir atsakovo B. J. buvo sudaryta žodinė preliminarioji sutartis dėl 0,37 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., pirkimo-pardavimo. Tokios sutarties sudarymą įrodinėja faktais dėl 2000 Lt perdavimo už perkamą žemės sklypą atsakovui B. J. bei šalių apsilankymu notarų biure, siekiant sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį.

CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo, t. y. sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą išskiriami šie preliminariosios sutarties bruožai: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu.

Kaip nustatyta šalių paaiškinimais, ieškovas su atsakovu B. J. derėjosi dėl atsakovui priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo, siekdamas įsigyti 0,37 ha žemės sklypą iš atsakovo B. J., ieškovas sumokėjo 2000 Lt, šalys lankėsi pas notarą, tačiau jokia sutartis nebuvo sudaryta. Tokius šalių veiksmus teismas vertina kaip tarp šalių vykusias derybas dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo, kad tarp šalių susiklostė ikisutartiniai santykiai, tačiau šalių žodinis susitarimas ir ketinimas ateityje sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį neatitinka preliminariosios sutarties sampratos, įtvirtintos CK 6.165 str. Pagal minėto įstatymo nuostatas šalių susitarimas aptartomis sąlygomis sudaryti kitą - pagrindinę – sutartį įforminamas rašytine forma. Nagrinėjamu atveju jokios rašytinės preliminarios sutarties tarp ieškovo ir atsakovo B. J. nebuvo sudaryta. Pagal bendrąją nuostatą sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą (CK 6.192 straipsnio 1 dalis), o įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Dėl preliminariosios sutarties pažymėtina, kad įstatyme nustatyta, jog formos reikalavimų nesilaikymas šią sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis), todėl nesukuria šalims jokių teisių ir pareigų.

Šios taisyklės išimtis įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Taigi teismui nesuteikta visiška diskrecijos teisė kiekvienu atveju savo nuožiūra spręsti dėl galimybės remtis liudytojų parodymais, tai gali būti daroma, jei byloje nustatoma, kad yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (1 punktas); sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės (2 punktas); atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu (3 punktas); atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 punktas).

Nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurioms esant taikytina CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis, nenustatyta.

Iš dalies sutiktina su ieškovo teiginiais, kad šalių susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo turi požymių, būdingų preliminariajai sutarčiai, tačiau sandorio, kuriam įstatyme nustatyti specialieji formos ir turinio reikalavimai, sudarymo faktas gali būti įrodytas tik pateikus duomenis, patvirtinančius, kad tokių reikalavimų buvo laikytasi, ieškovas tokių įrodymų nepateikė,

dėl ko ieškovo argumentas, kad žodinis tarp ieškovo ir atsakovo B. J. sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo laikytinas preliminariąja sutartimi nepagrįstas. Juolab, kad, iš šalių paaiškinimų taip ir nėra aišku, dėl kokios sutarties sudarymo iš tiesų tarėsi ieškovas ir atsakovas B. J. (dėl pirkimo-pardavimo ar dovanojimo), nes pagal notarės J. Kisieliūtės paaiškinimus šalys (ieškovas ir atsakovas B. J.) pas notarę lankėsi tikslu sudaryti žemės sklypo dovanojimo sutartį.

Net tariamai ieškovo ir atsakovo B. J. žodinį susitarimą vertinant kaip preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu šalys susitarė ateityje, kai ieškovas gaus visus reikalingus dokumentus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, įforminti pagrindinę sutartį, tokia preliminarioji sutartis turėtų būti laikoma pasibaigusia ir nesukeliančia pareigos šalims sudaryti galutinę notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį.

Kaip seka iš ieškovo ir atsakovo B. J. paaiškinimų, derantis dėl sklypo pirkimo-pardavimo ir perduodant pinigus atsakovui B. J. už perkamą žemės sklypą konkretus terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti nebuvo nustatytas. Pagal šalių ir notarės paaiškinimus šalys 2014-12-03 lankėsi notarės biure, ieškovui ir atsakovui B. J. buvo suteikta konsultacija, paaiškinta kokių dokumentų trūksta, siekiant sudaryti žemės perleidimo sutartį, numatytas kitas vizito laikas (2014-12-10), tačiau šalys pas notarą nebenuvyko. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas paprašė palaukti, o vėliau grąžino ieškovui jo sumokėtus pinigus. Taigi šalys dėl kito konkretaus termino sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti nebesusitarė, darytina išvada, kad iki sutarto termino, t.y. 2014-12-10 (trūkumai pašalinti, žemės sklypo ribos VĮ „Registrų centras“ įbraižytos į kadastro žemėlapį 2014-12-10), šalių įvardyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Pagal CK 6.165 str. 5 d., jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Įstatyme nustatyta, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju šalims gali atsirasti civilinė atsakomybė, šią sutartį sudariusiai šaliai nepagrįstai vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Taigi, šalių nustatytu terminu nesudarius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, prievolė atsakovui B. J. sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pasibaigė, atsakovas B. J. privalo atlyginti ieškovui padarytus nuostolius. Kaip nustatyta šalių paaiškinimais, atsakovas B. J. ieškovui pinigus, gautus už ginčo žemės sklypą, yra grąžinęs, todėl dovanojimo sandorio sudarymo metu neegzistavo kokių nors apribojimų atsakovui B. J. laisvai disponuoti ginčo sklypu.

Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkėjo teisių perkėlimo ieškovui

Ieškovas reiškia reikalavimą pripažinti, kad atsakovų sudaryta 2015 m. balandžio 1 d. dovanojimo sutartis dėl 0,37 ha žemės sklypo, es. (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sav., yra negaliojanti. Tačiau iš ieškinyje dėstomų faktinių aplinkybių seka, kad ieškovas siekia šį sandorį pripažinti ne negaliojančiu, tačiau apsimestiniu sandoriu, kuriuo siekta pridengti pirkimo-pardavimo sutartį.

Pagal CK 1.87 straipsnio 2 dalį, jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, šie asmenys ginčydami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Tokie asmenys gali pareikšti ieškinį dėl apsimestinio sandorio, pažeidžiančio jų teises negaliojimo, ir prašyti taikyti apsimestinio sandorio negaliojimo teisines pasekmes.

Ieškovas savo teisių pažeidimą sieja su preliminariosios sutarties, sudarytos tarp jo ir atsakovo B. J. dėl žemės sklypo-pirkimo pardavimo, galiojimu dovanojimo sutarties sudarymo metu.

Konstatavus, kad preliminarioji sutartis tarp ieškovo ir atsakovo B. J. nebuvo sudaryta, žemės sklypo dovanojimo sutarties sudarymo metu kokių nors apribojimų atsakovui B. J. laisvai disponuoti ginčo sklypu neegzistavo, atsakovas B. J. netrukdomai galėjo perleisti žemės sklypą savo nuožiūra, todėl nėra pagrindo pripažinti ieškovo teisės pažeidimo, atsakovams sudarant žemės sklypo dovanojimo sandorį.

Žemės ūkio paskirties žemės sklypo dovanojimo sutartis sudaryta 2015 m. balandžio 1 d., kai atsakovas B. J. ieškovui buvo grąžinęs pinigus, gautus iš ieškovo pagal žodinį susitarimą, tokiu būdu patvirtindamas, kad nutraukia buvusius bet kokius susitarimus dėl žemės sklypo perleidimo, ieškovas šiuos pinigus priėmė, todėl laikytina, kad net ir žodinė sutartis buvo pasibaigusi ir atsakovas B. J. jokių įsipareigojimų ieškovui neturėjo. Sutiktina su atsakovų argumentu, jog vien faktas, kad ieškovas siekė šį žemės sklypą nupirkti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas negalėjo šio žemės sklypo padovanoti.

Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tai, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti nuostolius, todėl ieškovo teisės, net ir pripažinus jas pažeistomis, galėtų būti ginamos, atlyginant patirtus nuostolius.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą reglamentavo Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas (aktuali redakcija nuo 2014 m. gegužės 1 d.)., kuriuo nustatyta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. Pažymėtina, kad ieškovo sutuoktinės V. M. valdomas 0,28 ha žemės sklypas nėra žemės ūkio paskirties (gyvenamosios teritorijos), todėl nors šis sklypas ir ribojosi su atsakovo B. J. padovanotu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, ieškovo šeima neturėjo pirmumo teisės įsigyti dovanojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad ginčo sandorio sudarymas pažeidė ieškovo interesus. Neturėdamas materialiojo teisinio suinteresuotumo, ieškovas, nebūdamas sandorio šalimi, neturi ir reikalavimo teisės ginčyti kitų asmenų sudarytą žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, dėl ko ieškovo reikalavimas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia (apsimestine) negali būti tenkinamas.

Kaip nustatyta atsakovo B. J. paaiškinimais žemės sklypo dovanojimo sutartis, pagal kurią 0,37 ha žemės ūkio paskirties sklypą padovanojo atsakovei J. B., buvo sudaryta, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ilgą laką faktiškai naudojosi šiuo sklypu bei atsilyginant atsakovei J. B. už ilgametę atsakovo tėvo priežiūrą, todėl konstatuotina, jog žemės sklypo dovanojimo sutartis tarp atsakovų buvo patvirtinta, vykdant abiejų sutarties šalių laisvą ir suderintą valią. Sutarčių laivės principas suteikia savininkui galimybę pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį. Esant nustatytoms aplinkybėms nėra pagrindo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia (ar apsimestine) ir perkelti pirkėjo teises ieškovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Atsakovų atstovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog išlaidos teisinei pagalbai sudarė 1300 Eur (800 Eur sumokėjo B. J., 500 Eur – I. B.). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl išlaidas teisinei pagalbai teismas pripažįsta pagrįstomis ir būtinomis ir jas priteisia iš ieškovo atsakovams pagal pateiktus dokumentus.

Ieškovas 2016-10-17 teismui pateikė paaiškinimą ir papildomus dokumentus. Dokumentai pateikti išnagrinėjus bylą iš esmės, juos atsisakytina priimti (CPK 181 str. 2 d.), pateiktas paaiškinimas su priedais grąžintinas ieškovui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. M. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų B. J. ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų J. B..

Atsisakyti priimti ir grąžinti ieškovui V. M. paaiškinimą su priedais.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

.