Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2287-1108/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-06
Bylos Nr.
1-2287-1108/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28089-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaiva Nevardauskienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
L. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2287-1108/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28089-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Laimai Mickevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai,kaltinamajam A. K. ir jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui,nukentėjusiajam L. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Rusijos Federacijos pilietis, rusas, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 spalio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 16 MGL (602,56 Eur) dydžio bauda, bauda sumokėta 2017 m. lapkričio 28 d.,

kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2020 m. liepos 16 d. 00.05 val. (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį L. J., t. y. tyčia tyrimo metu nenustatytu daiktu ne mažiau nei du kartus sudavė L. J. į galvą, taip mušdamas padarė L. J. muštinę žaizdą bei minkštųjų audinių kraujosruvą dešiniame momenyje, odos nubrozdinimą kaktoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. K. 2020 m. liepos 17 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį L. J., t. y. tyčia kumščiu vieną kartą sudavė L. J. į veidą, taip mušdamas L. J. padarė pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. K. 2020 m. liepos 21 d. apie 01.15 val. (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį L. J., t. y. tyčia kojos keliu vieną kartą įspyrė L. J. į dešinę ranką, taip mušdamas sukėlė L. J. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K. savo kaltę pripažino dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2020 m. liepos 16 d., kaltinime nurodytos aplinkybės yra teisingos, neatsimena visų aplinkybių, kadangi tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tiksliai nepamena, kodėl susimušė su broliu, galimai kažko nepasidalino, kaltinamasis neprisiminė, su kuo sudavė broliui. Kaltinamasis pripažino, kad kaltinime dėl 2020 m. liepos 17 d. įvykio nurodytos aplinkybės taip pat teisingos – jei buvo kviečiama policija, vadinasi smurtavo prieš savo brolį. Analogiškai ir dėl 2020 m. liepos 21 d. įvykio. Kaltinamasis nurodė, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio save kontroliuoja, tačiau jei išgeria per daug, neatsimena, kas buvo. A. K. parodė, kad alkoholį vartojo vienas, savo elgesį vertina blogai, atsiprašė nukentėjusiojo. Kaltinamojo teigimu, jis su broliu susipyko tik todėl, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes įprastai su broliu sutaria gerai, nesipyksta. Nors visų trijų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus, tačiau problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, alkoholį pradėjo vartoti liepos mėnesį, nesant jokių priežasčių. Kadangi šiuo metu neturi galiojančio asmens tapatybės dokumento, negali įsidarbinti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius patvirtinančios aplinkybės be kaltinamojo parodymų nustatytos ir žemiau nurodytais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 20 d. liudytoju apklaustas L. J. parodė (t. 1, b. l. 63-66), kad 2020 m. liepos 15 d. prie namų esančioje pavėsinėje kartu su broliu A. K., mama L. Y. ir mamos draugu A. Ž. šventė brolio gimtadienį. Šventės metu visi vartojo alkoholį. Po vidurnakčio A. K. pradėjo priekaištauti jų mamai dėl to, kad ši buvo skolinga kaimynei pinigų. A. K. pavėsinėje atsistojo ir vieną kartą pastūmė mamą. Tada jis (nukentėjusysis) atsistojo nuo stalo ir rankomis sugriebęs brolį už drabužių jį patraukė nuo mamos. Po to brolis jam sudavė į galvą, jis sudavė broliui atgal, tarp jų prasidėjo muštynės, kiek kartų ir su kuo brolis jam sudavė, negali pasakyti, kadangi pavėsinėje buvo tamsu ir nieko nematė. Dėl į galvą gautų smūgių pajuto labai stiprų fizinį skausmą, po to neteko sąmonės. Kai atgavo sąmonę, brolio nebebuvo. Jo galvoje buvo kelios žaizdos, kurios kraujavo, tačiau su kuo žaizdos buvo padarytos, nežino. Mano, kad negalėjo susižaloti griūdamas ir kad brolis jį sužalojo su kažkokiu daiktu. Tuo metu jo telefonas neveikė, todėl nuėjo pas kaimynę ir paprašė, kad ji iškviestų policiją. Policija atvyko kartu su greitąja, jis buvo išvežtas į Kauno klinikas. Dėl sužalojimo savo broliui A. K. turi pretenzijų ir prašo šį nubausti įstatymų numatyta tvarka. Taip pat parodė, kad 2020 m. liepos 17 d. grįžęs namo iš laikino sulaikymo A. K. iškarto pradėjo vartoti alkoholį. Jis (nukentėjusysis) taip pat buvo namuose ir kartu su mama vartojo alkoholį, bet su A. K. nebendravo, jie buvo atskiruose kambariuose. Po kelių valandų A. K. atėjo į jo kambarį ir pradėjo ginčytis, įžeidinėti, todėl jis iškvietė A. K. policiją. Kai brolis išgirdo, kad skambina 112, pabėgo iš namų. Po kurio laiko brolis grįžo į namus ir dar kartą ėmė ant jo rėkti, jis nedelsdamas kvietė policiją dar kartą. Kai baigė telefoninį pokalbį, A. K. prie jo priėjo ir vieną kartą kumščiu sudavė į lūpą, o po to vėl pabėgo iš namų. Po smūgio jautė fizinį skausmą, lūpa kraujavo. Į medikus nesikreipė. Dėl šio įvykio taip pat turi broliui pretenzijų, parašė pareiškimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 27 d. liudytoju papildomai apklaustas L. J. parodė (t. 1, b. l. 69-70 ), kad 2020 m. liepos 21 d. nakties metu savo namuose ir tarp jų su broliu kilo konfliktas. Abu buvo apsvaigę nuo alkoholio, kurį vartojo atskirai. Brolis pradėjo prie jo kabinėtis, vadinti ožiu, grasinti. Grasinimų neišsigando, tačiau supyko, kad brolis prie jo kabinėjasi ir nerimsta, nors broliui uždrausta su juo bendrauti. Nusprendė iškviesti policiją – išėjo iš namų į kieme esančią pavėsinę ir ten paskambino policijai. Paskui jį į pavėsinę atėjo A. K.. Brolis vėl pradėjo įžeidinėti ir sugriebęs rankomis jo galvą iš kojos kelio spyrė į ją, tačiau jis spėjo galvą užsidengti dešine ranka ir brolis įspyrė į ranką. Toje vietoje pajuto fizinį skausmą, po kurio laiko išryškėjo mėlynė. Į medikus dėl šio sužalojimo nesikreipė. Atvykę pareigūnai dar kartą sulaikė A. K..

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 20 d. liudytoja apklausta L. Y. parodė (t. 1, b. l. 88-91), kad jos sūnus A. K. yra Rusijos Federacijos pilietis, tačiau jokio galiojančio asmens dokumento neturi, gyvena Lietuvoje kartu su ja nuo 1992 metų. A. K. išgėręs alkoholio dažnai pasidaro agresyvus, pradeda kabinėtis. 2020 m. liepos 16 d. savo namų kieme, pavėsinėje, kartu su A. K., kitu sūnumi L. J., kaimynu A. Ž. šventė A. K. gimtadienį, vartojo alkoholį. Vėlai vakare A. K. pradėjo jai priekaištauti, dėl kokios priežasties, neprisimena. Jis atsistojo ir ją pastūmė. Tai pamatęs L. J. norėjo ją apginti ir patraukė A. K., po to tarp jų prasidėjo muštynės. Ji sėdėjo kitame stalo gale, be to, buvo tamsu, todėl kas konkrečiai vyko, nematė, nežino, ar kuris nors buvo pasiėmęs ką nors į rankas, ar mušėsi tik kumščiais. Po muštynių A. K. išėjo iš pavėsinės ir pabėgo, L. J. liko pavėsinėje. Priėjusi pamatė, kad L. J. visa galva kruvina. Suprato, kad A. K. negalėjo L. J. taip sužaloti tik su kumščiais, turėjo panaudoti kažkokį daiktą, bet koks tas daiktas, nežino. L. J. nuėjo pas kaimynę ir paprašė iškviesti greitąją bei policiją, A. K. buvo sulaikytas. Ji pati dėl sūnaus veiksmų neturi jokių pretenzijų, jai fizinio skausmo nesukėlė ir kitokios žalos nepadarė. 2020 m. liepos 17 d. A. K. grįžo į namus iš laikino sulaikymo. Apie A. K. paleidimą ji buvo informuota ir sutiko kad šis grįžtų gyventi į jos namus. Butas, kuriame gyvena, priklauso jai ir L. J.. Ji neprieštaravo, kad A. K. grįžtų pas juos gyventi, nes daugiau jis neturi kur eiti. Grįžęs sūnus nesikalbėjo nei su ja, nei su L. J., nuėjo į kitą kambarį. Ji su L. J. virtuvėje gėrė šampaną. Po kurio laiko A. K. atėjo į kambarį ir pradėjo su L. J. ginčytis. L. J. pasakė, kad kvies policiją. A. K. pabėgo iš namų. Po kurio laiko jis grįžo ir vėl pradėjo konfliktuoti su L. J.. Ji stovėjo tarpduryje, kai pamatė, kad A. K. sudavė vieną kartą ranka L. J. į veidą, ir šiam iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. A. K. iškart vėl pabėgo iš namų. Po to policija jį sulaikė. Šio įvykio metu jai taip pat nebuvo padaryta jokia žala, nukentėjo tik L. J..

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1723/2020(02) (t. 1, b. l. 95) matyti, kad po 2020 m. liepos 16 d. įvykio L. J. konstatuota muštinė žaizda bei minkštųjų audinių kraujosruva dešiniame momenyje, odos nubrozdinimas kaktoje, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1724/2020(02) (t. 1, b. l. 99) matyti, kad po 2020 m. liepos 17 d. įvykio L. J. konstatuota pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2020 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 53-60) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Iš alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB0205, patikros sertifikato Nr. 1293713, 2020 m. liepos 16 d. kvito (t. 1, b. l. 106) matyti, kad A. K. 2020 m. liepos 16 d. 01.59 val. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas.

Iš alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB0205, patikros sertifikato Nr. 1293713, 2020 m. liepos 17 d. kvito (t. 1, b. l. 110) matyti, kad A. K. 2020 m. liepos 17 d. 23.45 val. nustatytas 2,58 promilių neblaivumas.

Iš alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB0205, patikros sertifikato Nr. 1293713, 2020 m. liepos 21 d. kvito (t. 1, b. l. 115) matyti, kad A. K. 2020 m. liepos 21 d. 03.37 val. nustatytas 1,75 promilių neblaivumas

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, nes įstatymų leidėjas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui padarytą nusikalstamą veiką vertina kaip pavojingesnę.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais nukentėjusiajam turi būti sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, t. y. tik sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Byloje ištirtais įrodymais, t. y. teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo ir liudytojos duotais parodymais, 2020 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, nustatyta, kad A. K. tris kartus smurtavo prieš savo brolį L. J., t. y. nustatytos trys kaltinamojo pavojingos veikos, atliktos 2020 m. liepos 16 d., 2020 m. liepos 17 d. ir 2020 m. liepos 21 d. kaltinamojo ir nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje. 2020 m. liepos 16 d. 00.05 val. (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje kaltinamasis tyrimo metu nenustatytu daiktu ne mažiau nei du kartus sudavė L. J. į galvą, 2020 m. liepos 17 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis kumščiu vieną kartą sudavė L. J. į veidą ir 2020 m. liepos 21 d. apie 01.15 val. (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje kaltinamasis kojos keliu vieną kartą įspyrė L. J. į dešinę ranką.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus savo brolio atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. visais trimis atvejais smūgiai suduoti sąmoningai, smūgiuodamas broliui į galvą, į gyvybiškai svarbų organą, (trečiuoju atveju taip pat buvo smūgiuojama į galvą, tačiau nukentėjusysis spėjo galvą prisidengti ranka) kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali sukelti broliui fizinį skausmą ar jį sužaloti ir to siekė, kadangi tokiu būdu išreiškė savo nepasitenkinimą brolio elgesiu. Kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, todėl jo veikos kvalifikuojamos pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir kaip fizinio skausmo sukėlimas. Kaltinamojo smurtinių veiksmų padariniai, o taip pat ir priežastinis ryšys tarp kaltinamojo smurtinių veiksmų ir padarinių, užfiksuoti Valstybinėje teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1723/2020(02), Valstybinėje teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1724/2020(02) ir paties nukentėjusiojo parodymuose apie patirtą fizinį skausmą. Nukentėjusysis yra kaltinamojo brolis, su kuriuo kartu gyvena, t. y. nukentėjusysis yra ir kaltinamojo artimas giminaitis, ir šeimos narys (BK 248 straipsnis).

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo A. K. 2020 m. liepos 16 d., 2020 m. liepos 17 d., 2020 m. liepos 21 d. padarytos pavojingos veikos atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuotos teisingai. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.

Teismas pripažįsta nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad visas tris nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kad būtent alkoholio vartojimas sąlygojo jų padarymą. Be to, kaltinamojo neblaivumas užfiksuotas objektyviais įrodymais – 2020 m. liepos 16 d., 2020 m. liepos 17 d. ir 2020 m. liepos 21 d. alkotesterio kvitais. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad visas tris nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam A. K. atsižvelgtina į tai, kad visi trys kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra nesunkūs, tyčiniai ir baigti, kėsintasi į vieną labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad visų trijų nusikalstamų veikų atveju jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. K. yra teistas (t. 2, b. l. 42-45), baustas administracine tvarka, taip pat ir už viešosios tvarkos sutrikdymą, alkoholio vartojimą viešoje vietoje (t. 2, b. l. 64-90). Nors kaltinamasis anksčiau neteistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau šiuo metu jis yra kaltinamas per penkias dienas padaręs tris analogiškas veikas prieš tą patį nukentėjusįjį. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (t. 2, b. l. 31), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale per 5 metų laikotarpį nesigydė (t. 2, b. l. 30). Kaltinamasis A. K. šiuo metu niekur nedirba (t. 2, b. l. 63).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, už visas tris nusikalstamas veikas kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Teismo vertinimu, siekiant pakeisti kaltinamojo elgesį, kad jis daugiau nebenusikalstų, reikalinga kurį laiką trunkanti pastovi kaltinamojo elgesio kontrolė, tuo tarpu prokurorės siūlyta skirti viešųjų darbų bausmė, t. y. švelniausia bausmės rūšis, nebūtų pakankamai efektyvi, ypatingai turint omenyje tai, kad kaltinamasis ir toliau galėtų netrukdomas vartoti alkoholį. Laisvės apribojimo bausmės terminas už kiekvieną iš trijų padarytų nusikalstamų veikų kaltinamajam nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis.

Už padarytas nusikalstamas veikas skiriant laisvės apribojimo bausmę, kaltinamajam intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis neskirtina, kadangi kaltinamasis šiuo metu neturi asmens dokumento ir dėl to negali įsidarbinti bei daugiausiai laiko praleidžia savo gyvenamojoje vietoje. Vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 (trijų) mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 20 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys): prie griežčiausios už 2020 m. liepos 17 d. nusikalstamą veiką paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridedant už kitas nusikalstamas veikas paskirtų laisvės apribojimo bausmių dalį.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į A. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 16 d. 01.25 val. (t. 1, b. l. 123) iki 2020 m. liepos 16 d. 14.43 val. (t. 1, b. l. 144), 1 para, nuo 2020 m. liepos 17 d. 23.00 val. (t. 1, b. l. 149) iki 2020 m. liepos 19 d. 11.20 val. (t. 1, b. l. 169), 2 paros, ir nuo 2020 m. liepos 21 d. 01.51 val. (t. 1, b. l. 173) iki 2020 m. liepos 22 d. 09.40 val. (t. 1, b. l. 194), 2 paros, viso – 5 paros. Viena laikino sulaikymo para prilygintina dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam A. K. taip pat skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kiti klausimai

Nukentėjusysis civilinio ieškinio nepareiškė.

Kaltinamajam A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikintina.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. liepos 28 d. pirminė pažyma Nr. (12.33)PT-2750 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. K. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 80 Eur išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis. Šias išlaidas prašoma iš kaltinamojo priteisti valstybės naudai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuo pat baudžiamojo proceso pradžios pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailėjosi, į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba ir negali įsidarbinti, nes neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 80 Eur iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius tris nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmes, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam paskiriant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 (trijų) mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 20 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas):

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. liepos 16 d. veika) paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. liepos 17 d. veika) paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2020 m. liepos 21 d. veika) paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridėti už kitas dvi nusikalstamas veikas paskirtų laisvės apribojimo bausmių dalį, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam paskiriant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 (trijų) mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 20 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas)

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti A. K. sumažintą galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam paskiriant įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 3 (trijų) mėnesių terminą, kas mėnesį išdirbant po 20 valandų, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 16 d. 01.25 val. iki 2020 m. liepos 16 d. 14.43 val., 1 parą, nuo 2020 m. liepos 17 d. 23.00 val. iki 2020 m. liepos 19 d. 11.20 val., 2 paras, ir nuo 2020 m. liepos 21 d. 01.51 val. iki 2020 m. liepos 22 d. 09.40 val., 2 paras, viso – 5 paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, BK 72² straipsniu, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nepriteisti iš kaltinamojo A. K. valstybės naudai 80 Eur už kaltinamajam teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Vaiva Nevardauskienė