- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-27
- Bylos Nr.
- 2YT-12329-775/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06381-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- G. P., N. R., P. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės „Turto bankas“
- Advokatai
- Juzefa Brinevičienė
dalyvaujant pareiškėjams G. P., N. R., P. B. ir jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. B., G. P. ir N. R. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti palikimo priėmimo faktą, kad G. B. po sutuoktinio V. B. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (b. l. 4–5).
Pareiškėjai, pareiškėjo P. B. atstovė posėdžio metu nurodė, jog G. B. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. B., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėjų N. R. motina bei P. B. ir G. P. senelė G. B. mirė (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad dėl G. B. palikimo priėmimo pareiškėjai kreipėsi į notarę ir sužinojo, jog G. B. nėra priėmusi sutuoktinio V. B. palikimo ir notarė negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į visą velionės palikimą. Paaiškino, kad namas adresu (duomenys neskelbtini), yra registruotas G. B. vardu, todėl po sutuoktinio mirties ji į notarą nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė, tačiau po vyro mirties liko gyventi name, rūpinosi visu turtu, jį valdė ir prižiūrėjo kaip savo, mokėjo mokesčius, remontavo bei atliko kadastrinius matavimus. Nurodė, jog V. B. testamento sudaręs nebuvo ir kitų įpėdinių, išskyrus sutuoktinę, neturėjo. Paaiškino, kad G. B. ir V. B. santuoka buvo nutraukta teisme, tačiau nebuvo apskaityta civilinės metrikacijos įstaigoje, todėl laikytina, jog turtas įgytas santuokoje ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą (b. l. 25–26), nurodė, jog neprieštaraus pareiškėjų prašymui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, jog G. B. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldėtą turtą valdyti.
Suinteresuoto asmens atstovas į 2017 m. birželio 14 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 33), byloje yra rašytinis VĮ „Turto bankas“ prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad G. B. ir V. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). V. B. mirė (duomenys neskelbtini), o G. B. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 11–12). 1974 m. rugsėjo 3 d. G. B. buvo išduotas leidimas statyti gyvenamąjį namą (b. l. 17). 2008 m. vasario 13 d. G. B. su VĮ „Registrų centras“ Kauno filialu sudarė nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų nustatymo sutartį (b. l. 18). G. B. vardu yra registruoti gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai ir kiemo statiniai adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–16). Velionė savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). 2013 m. lapkričio 25 d. notarė D. V. išdavė liudijimą, jog pareiškėjai priėmė palikimą po G. B. mirties (b. l. 9). Po V. B. mirties paveldėjimo bylų užvesta nebuvo (b. l. 19).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pareiškėjų, pareiškėjo P. B. atstovės nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog G. B. po vyro mirties perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą – liko gyventi jų name, toliau išlaikė turimą turtą, jį valdė, prižiūrėjo bei remontavo, atliko kadastrinius matavimus ir mokėjo mokesčius, tai yra faktiškai priėmė V. B. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į V. B. turtą, nėra pateikta.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. B. po savo sutuoktinio V. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą