- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-11
- Bylos Nr.
- N-403-174-06
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Algirdas Taminskas (pran.)
- Kategorijos
- 26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R.R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutarimo R.R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Panevėžio rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas, nustatęs, kad 2005-07-16, apie 20 val. Panevėžio rajone Kairių kaime R.R., būdamas neblaivus, necenzūriniais žodžiais išplūdo G.I. ir taip pažeidė viešąją rimtį ir tvarką, pagal LR ATPK 174 str. paskyrė jam 210 Lt administracinę baudą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R.R. skundu prašė Panevėžio apygardos administracinio teismo panaikinti Panevėžio rajono PK viešosios tvarkos skyriaus viršininko 2005-08-11 nutarimą, kuriuo jam pagal LR ATPK 174 str. buvo paskirta 210 Lt adminstracinė bauda, ir administracinę bylą nutraukti. R.R. skunde nurodė, kad tarp jo ir G.I. įvyko tik pokalbis dėl jos šuns lojimo, kuris vėliau peraugo į ginčą, tačiau jis ginčydamasis neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką, be to, šio ginčo metu jis nebuvo neblaivus, kadangi jo neblaivumas nebuvo tikrinamas alkotersteriu.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 5 d. nutarimu R.R. skundo nepatenkino ir paliko nepakeistą Panevėžio rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viršininko 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą, kuriuo R.R. pagal LR ATPK 174 str. buvo paskirta 210 Lt administracinė bauda. Teismas, nutartyje įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančią įrodymus - administracinio teisės pažeidimo protokolą, Panevėžio rajono PK Velžio policijos nuovados surinktą medžiagą Nr. 76-V2/I-4 dėl G.I. skundo, nukentėjusiosios G.I. ir liudytojo A.I. parodymus, padarė išvadą, kad jie patvirtina, jog R.R., būdamas neblaivus, 2005-07-16, apie 20 val. Panevėžio rajone Kairių kaime, necenzūriniais žodžiais išplūdo G.I., taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tikėti R.R. paaiškinimais, kad jis tik kalbėjęsis, o vėliau ir susiginčijęs, su G.I. dėl jos šuns lojimo ir kad šiuo ginču jis viešosios tvarkos ir žmonių rimties nepažeidė. Nurodė, kad nors skunde R.R. neigia necenzūriniais žodžiais plūdęs G.I., tačiau savo 2005-08-10 duotame paaiškinime jis pripažino supykęs dėl šuns lojimo, garsiai ėmęs grasinti nužudysiąs jį, keikęsis, ką girdėjo savo kieme buvusi G.I. ir jos sutuoktinis, grėbliu daužęs kaimynų tvorą, šio incidento metu buvęs neblaivus. Teismas vertino, kad nėra pagrindo netikėti šiais paaiškinimais, kadangi jie dėl esminių įvykio aplinkybių neprieštarauja G.I. paaiškinimams, A.I. parodymams. Teismas nurodė, jog iš paaiškinimo taip pat matyti, kad Panevėžio rajono PK Velžio policijos pareigūnas supažindino paaiškinimus davusį R.R. su surašytu procesiniu dokumentu, R.R. jį perskaitė ir patvirtino, kad jis surašytas teisingai. Aplinkybę, kad R.R. paaiškinimus davė ne iš karto po įvykio, o beveik po mėnesio, teismas vertino kaip leidžiančią daryti išvadą, jog per šį laiką R.R. turėjo pakankamai laiko prisiminti ir įvertinti įvykio aplinkybes bei pateikti teisingą informaciją apie savo veiksmus. Teismas nurodė, kad R.R. skunde dėl nutarimo pateiktus paaiškinimus paneigia G.I. ir A.I. parodymai, patvirtinantys, kad jie, grįžę pavakare į savo namus Kairių kaime, nuėjo pasikalbėti su R.R. dėl šuns. Šio pokalbio metu R.R. supyko, įvairiais keiksmažodžiais garsiai plūdosi, be to, mėtėsi daiktais, daužė grėbliu tvorą. Konflikto metu iš R.R. išvaizdos nukentėjusioji ir jos sutuoktinis matė, kad R.R. buvo girtas. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti šių asmenų pateiktais duomenimis apie R.R. veiksmus, jo girtumą, kadangi jie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje. Teismo nuomone, LR ATPK 32 str. 1 d 8 p. nurodytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei įrodyti nėra privaloma asmens girtumą patikrinti technine priemone ar jį apžiūrėti medicinos įstaigoje, ši aplinkybė gali būti įrodinėjama ir kitais įstatymo numatytais įrodymais, tarp jų, ir liudytojų parodymais, nukentėjusiojo asmens paaiškinimais. Vertindamas liudytojos R.R., kurią R.R. nurodė kaip įvykio liudininkę, parodymus, teismas manė, kad nėra pagrindo jais grįsti teismo išvadų. Teismas nurodė, kad nors ši liudytoja parodė, jog ji, neva, girdėjusi kaip G.I. plūdo R.R., kas patvirtintų R.R. skunde nurodytą aplinkybę, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad ši liudytoja parodė, kad toks incidentas įvyko apie 12 -13 val., o ne apie 20 val., kaip nustatyta administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu, be to, ji negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad šis incidentas vyko būtent 2005-07-16. Teismas padarė išvadą, kad R.R. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR ATPK 174 str.. Teismas nurodė, kad iš surinktų įrodymų maryti, jog R.R. veiksmai atlikti dėl priešiškų asmeninių santykių su G.I.. Tačiau, teismo nuomone, R.R. privalėjo įvertinti tai, kad jis yra ne uždaroje privačioje erdvėje, kad viešas keiksmažodžių vartojimas nėra priimtinas visuomenei, kad jais garsiai plūsdamas kitą asmenį, sukelia nemalonius pergyvenimus, bei suprasti, kad toks elgesys prieštarauja visuomenėje priimtai viešajai tvarkai ir žmonių rimčiai. Teismas nurodė, kad G. ir A.I. parodymais, R.R. sukeltas triukšmas išgąsdino jų mažametes dukras, atkreipė gatve važiavusio asmens dėmesį. Vertindamas R.R. paskirtos nuobaudos pagrįstumą, teismas padarė išvadą, kad nutarimą priėmęs policijos pareigūnas pagrįstai nustatė R.R. sunkinančią aplinkybę, numatytą LR ATPK 32 str. l d. 8 p., tinkamai vadovavosi LR ATPK 30-2 str. nuostatomis ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskyrė nežymiai nuobaudos vidurkį viršijančią 210 Lt baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R.R. prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005-10-05 nutartį administracinėje byloje Nr.II-810-283-2005 ir priimti naują nutartį, kuria Panevėžio raj. policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininko priimtas nutarimas Nr.N101341 būtų panaikintas, o byla būtų nutraukta. Apeliantas nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas, kaip įrodymus vertino administracinio teisės pažeidimo protokolą, G.I. skundą ir jos vyro A.I. parodymus, taip pat buvo remtasi apelianto paaiškinimais, tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad protokolas iš esmės buvo surašytas remiantis tik pačios G.I. paaiškinimais ir vieno liudytojo - suinteresuoto asmens, jos vyro A.I., parodymais, nes patys pareigūnai incidento nematė. Nurodo, kad yra prieštaravimas tarp teismo teiginių, kad reikia tikėti apelianto paaiškinimais, kurie yra išdėstyti jo pasirašytame protokole ir, kad pažeidimą, remiantis liudytojų parodymais, apeliantas padarė būdamas girtas. Apelianto nuomone, jeigu jis įvykdė ATPK 174 str. numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį būdamas neva girtas, tai kodėl nėra pagrindo netikėti jo paaiškinimais, kurie buvo užfiksuoti administracinio teisės pažeidimo protokole. Jis abejoja ar tais paaiškinimais galima remtis vien dėl paprasčiausių fiziologinių priežasčių: kada bene kiekvienas išsiblaivęs asmuo sunkiai prisimena kokias veikas jis įvykdė būdamas girtas - dieną prieš tai ar, tuo labiau, prieš mėnesį. Kaip nurodo apeliantas, net ir blaiviam tam tikrus veiksmus atlikusiam asmeniui, būtų labai sunku prisiminti ką jis veikė prieš mėnesį. Juk, bėgant laikui, pamirštamos įvykio detalės, pats įvykis. Tuo labiau, kad atskirų asmenų atmintis nėra vienoda. Todėl, apelianto nuomone, reikia kritiškai vertinti ir teismo teiginį, kad aplinkybė, jog apelianto paaiškinimai apie incidentą buvo užfiksuoti protokole tik po mėnesio, leidžia daryti išvadą, jog jis galėjo per tą laiką prisiminti buvusius įvykius ir tuo pagrindu tikėti jo paaiškinimais. Apeliantas mano, kad teismas, remdamasis jo paskutiniais nurodytais motyvais, negalėjo tinkamai įvertinti jo nurodytos aplinkybės, kad pareigūnai, pasinaudoję jo teisiniu neišprusimu, tvirtino (remdamiesi tik suinteresuotų asmenų paaiškinimais), kad jis įvykdė LR ATPK 174 str. numatytą administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir liepė pasirašyti dokumentą, kurio turinio ir paskirties jis negalėjo tinkamai įvertinti. Apeliantas neigia pirmosios instancijos teismo nuomonę, jog nėra būtinybės naudoti technines ar medicinines priemones LR ATPK 32 str. 1 d. 8 p. nurodytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei nustatyti ir, kad tai galima nustatyti remiantis liudytojų parodymais. Apelianto nuomone, visų pirma, kada yra lemiamas asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir ją sunkinančios aplinkybės klausimas, neturėtų būti vadovaujamasi tik nepagrįsta nuomone, o bet kokia aplinkybė, kuria yra abejojama, turėtų būti vertinama traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Jo nuomone, techninė ar medicininė priemonė turėjo būti naudojama, nes sunkinti asmens atsakomybės negalima, vadovaujantis tik suinteresuoto asmens subjektyviais paaiškinimais. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, vertindamas pažeidimo objektyviuosius požymius, vadovavosi vien tik suinteresuotų asmenų paaiškinimais ir tinkamai neįvertino liudytojos P.R. (su ja apeliantas nėra susijęs jokiais giminystės ryšiais) nurodytos aplinkybės, kad G.I. pati plūdosi. Tai, apelianto nuomone, teismas turėjo įvertinti G.I. nusiteikimo apelianto atžvilgiu prasme, t.y., kad G.I. buvo priešiška apeliantui ir norėjo kažkaip jam pakenkti. Apelianto teigimu, jos sutuoktinis A.I. ją palaikė, nenorėdamas gadinti su ja tarpusavio santykių. Taip pat apeliantas nurodo, kad pati G.I. dažnai išgeria, kelia triukšmą viešoje vietoje. Tai, apelianto nuomone, sąlygojo ir jos skundo padavimą policijai, taip pat, jo nuomone, teismas iš anksto buvo nusistatęs kritiškai vertinti jo, bei jo naudai nurodytas aplinkybes, kadangi teismas nutartyje nurodė, kad P.R. „...neva, girdėjusi". Apelianto nuomone, iš tokio vertinimo matyti, kad teismas vadovavosi vien tik suinteresuotų asmenų paaiškinimais kaip įrodymais, o jo paaiškinimai buvo vertinami vien tik kritiškai. Apelianto teigimu, buitinis ginčas buvo kvalifikuotas kaip administracinis teisės pažeidimas, o nukentėjusiuoju tapo tas, kuris pirmas padavė skundą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į R.R. apeliacinį skundą Panevėžio rajono policijos komisariatas parašo palikti Rimvidui paskirtą nuobaudą nepakeista. Nurodo, kad nuobauda jam paskirta teisėtai ir pilnai įrodyta. Taip pat nurodo, kad R.R. be pateisinamų priežasčių praleido apskundimo terminus, nes ir gavus nutarimą vėliau buvo pakankamai laiko nepraleisti apskundimo terminų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Tiek Panevėžio rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas, tiek Panevėžio apygardos administracinis teismas, įvertinę esančius įrodymus, neblaivaus R.R. necenzūrinius žodžius, kuriais jis viešoje vietoje išplūdo Gražiną Lekienę, teisingai kvalifikavo kaip viešosios rimties pažeidimą, kas pagal LR ATPK 174 str. laikoma nedideliu chuliganizmu ir užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. R.R. pagrįstai paskirta nuobaudos vidurkį viršijanti bauda, kaip neblaiviam padariusiam administracinį teisės pažeidimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nutartyje nurodė, kad LR ATPK 32 str. 1 d 8 p. nurodytai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei įrodyti nėra privaloma asmens girtumą patikrinti technine priemone ar jį apžiūrėti medicinos įstaigoje, ši aplinkybė gali būti įrodinėjama ir kitais įstatymo numatytais įrodymais, tarp jų, ir liudytojų parodymais, nukentėjusiojo asmens paaiškinimais. Kolegijos nuomone, toks pirmosios instancijos teismo LR ATPK 32 str. 1 d 8 p. nurodyto asmens neblaivumo, kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymo (visais pagal įstatymus leistinais įrodymais) aiškinimas teisingas dėl to, kad tokiu atveju nustatinėjant asmens neblaivumą neturi būti privalomai taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 patvirtinta „Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarka“, numatanti privalomą techninių ar kitų specialių priemonių taikymą nustatant neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būseną įtariamų neblaivumu (girtumu) tik asmenų, vairuojančių transporto priemones, taip pat kitų asmenų, savo veiksmais galinčių sukelti ar sukėlusių grėsmę žmonėms, gyvūnams ir aplinkai.
Nepagrįstas apeliaciniame skunde R.R. pateikiamas argumentas, kad yra prieštaravimas tarp pirmosios instancijos teismo teiginių, jog reikia tikėti apelianto paaiškinimais, kurie yra išdėstyti jo pasirašytame protokole ir, kad pažeidimą, remiantis liudytojų parodymais, apeliantas padarė būdamas girtas. Vertinant šį apelianto argumentą pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog 2005 08 10 R.R. savo paaiškinimą perskaitė ir jo teisingumą parašu patvirtino būdamas neblaivus ar dėl kitų priežasčių negalėdamas suprasti savo atliekamų veiksmų. Taip pat nėra įrodymų, kad jį kas nors prievarta būtų vertęs pasirašyti tokį paaiškinimą. Todėl nėra pagrindo netikėti šiuo jo paaiškinimu tiek dėl 2006 07 16 apie 20.00 val. jo padarytų veiksmų, tiek dėl jo neblaivumo. Juo labiau, kad šias aplinkybes patvirtino G.I. ir A.I., kurių parodymai nuoseklūs ir neprieštaraujantys. Kolegija pažymi, kad paties apelianto argumentai yra iš esmės prieštaraujantys, kadangi iš pradžių apeliaciniame skunde nurodęs, kad jis įvykio dieną buvo neblaivus ir dėl šios priežasties negalėjo atsiminti jo aplinkybių, juo labiau praėjus mėnesiui, toliau tame pačiame skunde apeliantas neigia savo neblaivumo faktą, ginčydamas paskirtos nuobaudos dydį.
Apeliantas neteisingai nurodo, kad nebuvo vertintos liudytojos P.R. nurodytos aplinkybės. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas vertino liudytojos P.R. parodymus, teisingai nurodydamas, kad P.R. matė ne apie 20 val., o apie 12 -13 val. įvykusį incidentą. Be to, ji negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad šis incidentas vyko būtent 2005-07-16.
Taip pat apeliantas neteisingai nurodo, kad buitinis ginčas buvo kvalifikuotas kaip administracinis teisės pažeidimas, o nukentėjusiuoju tapo tas, kuris pirmas padavė skundą. Pažymėtina, kad pagal LR ATPK 174 str. necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, laikomi nedideliu chuliganizmu.
Pagal ABTĮ 57 str. 6 d., jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kolegijos vertinimu, byloje pakanka įrodymų padaryti išvadą, kad R.R. 2005-07-16 apie 20 val. Panevėžio rajone Kairių kaime, būdamas neblaivus, necenzūriniais žodžiais išplūsdamas G.I. pažeidė viešąją rimtį ir tvarką, ir tuo padarė LR ATPK 174 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R.R. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.