- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-26
- Bylos Nr.
- 2-63-231/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- UAB „Finėjas“
- Kategorijos
- 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
atsakovo UAB „Finėjas“ atstovei R. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui UAB „Finėjas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neišmokėtų dienpinigių, atostoginių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, delspinigių priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė: 1) panaikinti 2013-05-28 Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-1818 darbo byloje Nr. APS-36-7692; 2) pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti į ankstesnį darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovo neišmokėtus dienpinigius, atostoginius, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, delspinigius ir vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laikotarpį iki visiško atsiskaitymo; 4) priteisti iš atsakovo neturtinę žalą - 5000,00 Lt; 5) priteisti iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti (1500,00 Lt).
Ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškinyje nurodė, kad 2010-03-10 įsidarbino UAB „Finėjas“ vairuotoju – ekspeditoriumi, o 2013-05-02 atsakovas jį atleido iš darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 1 p. 2013-05-07 jis su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus Darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija, jam nedalyvaujant (nors ir telefonu informavo, kad negali dalyvauti posėdyje, nes tuo metu gulėjo ligoninėje ir tai patvirtinančio dokumento pateikti negalėjo dėl tos pačios priežasties), 2013-05-28 priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-7692 (DGKS-1818), kuriuo darbo bylą nutraukė, neva nesant faktinių duomenų apie galimai jo pažeistas teises. DK 136 str. 3 d. 1 p. numato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Atsakovas nutraukė darbo sutartį neteisėtai, kadangi: pirma - per paskutiniuosius 12 mėnesių jam nebuvo taikytos drausminės nuobaudos; antra - jo darbo pareigų atlikime nepasireiškė nei nerūpestingumas, nei jis kitaip pažeidė darbo drausmę. Kaip nurodyta Darbo ginčų komisijos sprendime, atsakovas buvo pateikęs dokumentus, patvirtinančius apie drausminių nuobaudų jam skyrimą, tačiau jis apie tai pirmą kartą sužinojo tik iš Darbo ginčų komisijos sprendimo. Be to, kaip nurodyta tame pačiame sprendime, nuobaudos jam buvo skiriamos už konfliktavimą su administracija ir vadybininku, tačiau jokio konfliktavimo nėra buvę, o tik dalykiniai darbiniai pokalbiai, dėl kurių drausminės nuobaudos skirti galimybės įstatymai nenumato, nes tai nėra darbo drausmės pažeidimas. Darbo ginčų komisija konstatavo, kad pagal darbo sutartį buvo numatyta mokėti jam 50% nustatytos dienpinigių normos už komandiruotėse būtas dienas. Taip pat konstatavo, kad jam buvo išmokėti visi dienpinigiai nepažeidžiant norminių aktų reikalavimų. Tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ nuostatomis, nėra numatyta galimybė mokėti darbuotojui mažesnio dydžio dienpinigius, nei numato šis norminis aktas. Be to, DK 202 str. 2 d. numato, kad į atsiskaitymo lapelius įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę. Vadinasi ir dienpinigiai, kaip apskaičiuota ir išmokėta suma, privalėjo būti nurodyti ir atsiskaitymo lapeliuose. Jam atsiskaitymo lapeliai buvo pateikti tik už paskutinius 5 jo darbo atsakovo įmonėje mėnesius. Anksčiau atsiskaitymo lapeliai jam nebuvo pateikiami, kuo atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos DK 202 str. 1 d. Jo turimuose atsiskaitymo lapeliuose nėra nurodyta dienpinigių apskaičiuotų ir išmokėtų sumų. Priešingai, nei konstatavo Darbo ginčų komisija, jam nebuvo išmokėti priklausantys dienpinigiai už išbūtas komandiruotėse dienas, kaip to reikalauja norminiai aktai. Kaip ir nurodyta jo prašyme Darbo ginčų komisijoje, atostogose, per visą darbo laiką atsakovo įmonėje, jis buvo tik 14 dienų. Darbo ginčų komisija apie atostoginių jam išmokėjimą nustatė tik pagal įsakymus suteikti atostogas, tačiau iš Darbo ginčų komisijos sprendimo nematyti, kad būtų tai konstatuota pagal atostoginių išmokėjimą patvirtinančius mokėjimo dokumentus. Jam atostoginiai nebuvo mokami. Darbo ginčų komisija konstatavo, kad 2013 metų kovo ir balandžio mėnesiais jam buvo apskaitytos pravaikštos - 12 darbo dienų. Šios pravaikštos negalėjo būti apskaitytos, kadangi nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. jis buvo komandiruotėje (reise) ir jei ir buvo kažkokie trukdžiai krovinių gabenimui, tai buvo ne dėl jo kaltės, o dėl atsakovo, todėl pravaikštos negalėjo būti apskaitomos. Šiuo atveju galėjo būti taikomas nebent DK 149 str. 2 d. Atsakovas neteisingai yra apskaičiavęs ir jo vidutinį darbo užmokestį, kas sąlygojo ir neteisingą kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimą. Kadangi iki šiol su juo darbdavys nėra visiškai atsiskaitęs, remiantis Lietuvos Respublikos DK 141 str. 3 d., jis privalo jam sumokėti vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo laikotarpį iki visiško atsiskaitymo dienos. Savo neteisėtais veiksmais (neteisėtai atleidus jį iš darbo ir visiškai neišmokėjus jam priklausančių sumų) jam atsakovas padarė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė dvasiniais išgyvenimais netekus darbo, nepatogumais, netekus pajamų, dvasiniu sukrėtimu dėl darbo netekimo, reputacijos, sveikatos pablogėjimu. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 5000,00 Lt.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad per paskutiniuosius dvylika mėnesių iki ieškovo atleidimo 2013-05-02 ieškovui buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos: 2013-04-22 ir 2013-04-29 įsakymais. Su 2013-04-22 įsakymu ieškovas susipažinti atsisakė, o su 2013-04-29 įsakymu ieškovas susipažino pasirašytinai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2013-04-30 vėl pažeidė darbo drausmę ir per paskutiniuosius 12 mėnesių ieškovui jau buvo taikytos net dvi drausminės nuobaudos, 2013-05-02 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ Nr. 13/05/02-01PA ieškovui buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Su šiuo įsakymu ieškovas susipažino pasirašytinai. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 299 str. 2 d. 3 p. numato, kad nesikreipiant į Darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, o Lietuvos Respublikos DK 300 str. 1 dalyje nustatytas 1 mėnesio ieškinio senaties terminas. Lietuvos Respublikos CK 1.131 str. 1 d. išdėstyta nuostata, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Remiantis minėtomis įstatymų normomis bei tuo, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo 2013-05-02, apie tai tą pačią dieną tinkamai informuotas (susipažino su įsakymu pasirašytinai), o į teismą ieškovas kreipėsi 2013-06-27 ieškiniu, darytina išvada, kad ieškovas praleido įstatymų numatytą 1 mėnesio ieškinio senaties terminą ginčyti darbo sutarties nutraukimui, todėl prašė šioje dalyje ieškinį atmesti kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovas paaiškino, kad 2004-11-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ Nr. 1365 6 punkte nurodyta, jog dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, - darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas. Tarp ieškovo ir atsakovo 2010-03-10 sudarytos darbo sutarties Nr. 832 9 punkte įtraukta nuostata, kad bendrovė moka 50 procentų dienpinigių sumos, esant būtinybei turi teisę dienpinigius didinti. Per visą ieškovo darbo laikotarpį ieškovui buvo mokami dienpinigiai, kurie buvo apskaičiuoti laikantis teisės aktų reikalavimų, ką 2013-05-29 sprendime pažymėjo ir Darbo ginčų komisija, atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentas dėl netinkamo dienpinigių dydžio turi būti atmestas. Paaiškino, kad darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99. Vykstant į užsienio komandiruotes dienpinigiai apmokestinami tais atvejais, kai mėnesinis darbo užmokestis neviršija 1300 Lt sumos (t.y. minimalios mėnesinės algos 1000 Lt padaugintos iš koeficiento 1,3), ar valandinis atlygis neviršija 7,88 Lt sumos (t. y. minimalaus valandinio atlygio 6,06 Lt padauginto iš koeficiento 1,3). Atsakovo įmonėje darbo užmokestis viršija minimaliosios mėnesinės algos, padaugintos iš koeficiento 1,3 sumą, taigi dienpinigiai nėra apmokestinami, todėl atsiskaitymo lapeliuose neturi būti ir nėra nurodomi. Apskaičiuotų dienpinigių dydis nurodytas įsakymuose dėl komandiruočių, su kuriais ieškovas buvo susipažinęs pasirašytinai bei avansinėse apyskaitose, todėl dienpinigių dydis ieškovui viso darbo pas atsakovą laikotarpiu buvo žinomas, nepaisant to, kad dienpinigių suma nebuvo rašoma į atsiskaitymų lapelius. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentas, kad jam nebuvo išmokėti dienpinigiai už išbūtas komandiruotėse dienas, yra nepagrįstas. Paaiškino, kad ieškovas nurodė klaidingą atostogų dienų skaičių, kadangi iš viso per darbo pas atsakovą laikotarpį ieškovui buvo suteiktos 72 kalendorinės dienos atostogų, už kurias buvo apmokėta. Be to, paskutinę ieškovo darbo dieną jam buvo kompensuota už visas nepanaudotas atostogų dienas, išmokėta 448,51 Lt kompensacija už 6,52 nepanaudotas atostogų darbo dienas, todėl ieškovo teiginys, kad jis atostogų per visą darbo laiką pas atsakovą buvo tik 14 dienų,o atostoginiai jam nebuvo mokami, taip pat yra nepagrįstas. Taip pat paaiškino, kad pagal 2012-12-11 įsakymą „Dėl komandiruotės“ Nr. 12/12-11/12 ieškovas komandiruotėje buvo nuo 2012-12-11 iki 2013-03-01, o pagal 2013-03-19 įsakymą „Dėl komandiruotės“ Nr. 13/03-19/01 ieškovas komandiruotėje buvo nuo 2013-03-19 iki 2013-03-28. Po šios datos ieškovas į komandiruotes siųstas nebuvo. Per 2013 metų kovo ir balandžio mėnesius ieškovas komandiruotėje buvo tik 10 dienų, todėl ieškovo teiginys, kad jis nepertraukiamai buvo komandiruotėje (reise) 2013 metų kovo ir balandžio mėnesiais, dėl ko pravaikštos jam negalėjo būti apskaitytos, yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Tai pat paaiškino, kad vienos dienos vidutinis darbo užmokestis bei mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra skaičiuojami vadovaujantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 650. Šiame teisės akte yra imperatyviai nurodyta skaičiavimo tvarka, kurios atsakovas laikosi. Kitokia skaičiavimo metodika negali būti taikoma, nes to neleidžia teisės aktai, todėl ieškovo argumentas, kad vidutinis darbo užmokestis buvo skaičiuojamas blogai, yra nepagrįstas. Tai pat nurodė, kad Darbo ginčų komisija, išnagrinėjusi visus pateiktus dokumentus bei atsakovo atstovo paaiškinimus, konstatavo, kad atsakovas nepažeidė ieškovo teisių, tai yra, su ieškovu paskutinę jo darbo dieną atsiskaitė visiškai. Pagrindo naikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą darbo byloje Nr. APS-36-7692 nėra, nes sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus visas aplinkybes, pateiktus dokumentus ir konstatavus, kad ieškovo teisės nebuvo pažeistos. Atsakovas taip pat prašė atmesti ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovo teisės nebuvo pažeistos.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį atsakovo išsakytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
CK 1.138 str. nustato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų yra teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas (CK 1.138 str. 1 d. 5 p.). Tam, kad teisė būtų apginta asmuo turi šią teisę turėti ir ši teisė turi būti pažeista ar jai iškilusi reali grėsmė. Taigi, asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.). Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 str.), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str. str.).
Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, ieškovo grąžinimo į ankstesnį darbą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos
2010-03-10 tarp UAB „Finėjas“ ir V. B. sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 832, pagal kurią ieškovas priimtas dirbti UAB „Finėjas“ vairuotoju – ekspeditoriumi (t.1., b.l. 45-47).
UAB „Finėjas“ 2013-05-02 įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo Nr. 13/05/02-01PA ieškovui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, su šiuo įsakymu ieškovas supažindintas pasirašytinai tą pačią dieną (t.1., b.l. 37-38).
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 299 str. 2 d. 3 p. nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškinys teismui paduotas 2013-06-28 (t.1., b.l. 1), nors vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 str. 1 d. ieškovas, nesutinkdamas su atleidimu iš darbo, ieškinį turėjo pateikti ne vėliau kaip iki birželio 3 d. (atsižvelgiant į tai, kad mėnesio terminas baigiasi savaitgalį, t.y. 2013 m. birželio 1 d.).
Ieškovo atstovas 2013-11-05 teismo posėdžio metu (t.2., b.l. 75-80) nurodė, kad ieškinio senaties ieškovas nėra praleidęs, o jeigu teismas nuspręstu priešingai, prašė terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, t.y. ieškovo ligos.
Kaip matyti iš ieškovo į bylą pateiktų epikrizių, jis buvo hospitalizuotas nuo 2013-05-21 iki 2013-06-08 (t.2., b.l. 70), tai pat nuo 2013-05-11 iki 2013-05-21 (t.2., b.l. 73-74), tačiau teismas ieškovo ligos nelaiko svarbia aplinkybe, kuriai esant būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ginčyti atleidimą iš darbo. Kaip matyti iš ieškovo pateikų epikrizių, jis sirgo ne ištisai nuo 2013-05-02 (t.y. nuo tada, kai jam paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo) iki 2013-06-03 (t.y. kai baigėsi terminas kreiptis į teismą, nesutinkant su atleidimu iš darbo), vadinasi turėjo galimybių pateikti teismui ieškinį dėl atleidimo iš darbo įstatymo numatytu terminu.
Lietuvos Respublikos CK 1.131 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimui pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškinys dalyje dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo paduotas praleidus įstatymo numatytą 1 mėnesio terminą, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas. Atmetus ieškovo reikalavimą dėl pripažinimo jo atleidimą iš darbo neteisėtu, teismas dėl išvestinių reikalavimų iš šio reikalavimo pagrįstumo - dėl grąžinimo į ankstesnį darbą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, - nesprendžia.
Teismas inter alia pažymi, kad nors ieškovas nurodė, jog atsakovas nutraukė darbo sutartį neteisėtai, kadangi per paskutiniuosius 12 mėnesių jam nebuvo taikytos drausminės nuobaudos, o jo darbo pareigų atlikime nepasireiškė nei nerūpestingumas, nei jis kitaip pažeidė darbo drausmę, tačiau kaip matyti iš atsakovo pateikų 2013-04-22 įsakymo dėl drausminės nuobaudos skyrimo Nr. 13/04/22-01 (t.1., b.l. 27) ir 2013-04-29 įsakymo Nr. 13/04/29-02 dėl drausminės nuobaudos skyrimo (t.1., b.l. 33), ieškovui per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos. Nepagrįsti ir ieškovo argumentai, jog apie drausmines nuobaudas jis sužinojo tik gavęs Darbo ginčų komisijos sprendimą, kadangi su 2013-04-22 įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo Nr. 13/04/22-01 ieškovas susipažino, tačiau atsisakė jį priimti ir nepasirašė (t.1., b.l. 28), o 2013-04-29 įsakymu Nr. 13/04/29-04 dėl drausminės nuobaudos skyrimo ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai (t.1., b.l. 33). Ieškovo netinkamą darbų atlikimą rodo atsakovo pateikti aktai dėl netinkamo ieškovo elgesio darbe (t.1.,b.l. 24, 25, 29, 34, 35, 39, 41).
Dėl 2013-05-28 Darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-1818 darbo byloje Nr. APS-36-7692 panaikinimo
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2013-05-28 sprendimu Nr. DGKS-1818 darbo byloje Nr. APS-36-7692 (toliau – Sprendimas) nesant faktinių duomenų apie galimai ieškovo pažeistas teises, darbo byla nutraukta (t.1.,b.l. 5-6).
Ieškovas prašė Sprendimą panaikinti argumentuodamas tuo, jog nagrinėjant darbo bylą jis nedalyvavo, jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai save atstovauti (nors Komisijai ir nurodė, kad negalės dalyvauti, nes guli ligoninėje), dėl to nebuvo atsižvelgta į jo skundą ir priimtas neteisėtas Sprendimas.
Lietuvos Respublikos DK 292 str. 1 d. nurodyta, kad individualus darbo ginčas nagrinėjamas dalyvaujant ieškovui, atsakovui ir (ar) jų atstovams. Tačiau to paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad jeigu šalis (šalys) neatvyksta į posėdį ir buvo tinkamai informuota (informuotos) apie posėdį, darbo ginčų komisija turi teisę priimti sprendimą jai (joms) nedalyvaujant.
Ieškovas Darbo ginčų komisijos posėdyje nagrinėjant jo prašymą atsakovui UAB „Finėjas“ dėl su darbo santykiais susijusių lėšų išieškojimo nedalyvavo, tačiau apie posėdį buvo informuotas tinkamai: pats ieškovas nurodė, jog Darbo ginčų komisiją informavo telefonu, jog posėdyje negali dalyvauti, nes guli ligoninėje. Vadinasi, darytina išvada, kad pagal Lietuvos Respublikos DK 292 str. 2 d., Darbo ginčų komisija turėjo teisę nagrinėti individualų darbo ginčą nedalyvaujant ieškovui, jam esant tinkamai informuotam apie posėdį. Be to, kaip matyti iš Sprendimo, jame nurodyta, jog išanalizavus atsakovo pateiktus dokumentus norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta; ieškovas prašyme dėl su darbo santykiais susijusių lėšų išieškojimo nesuformulavo savo reikalavimo, nenurodė jo galimai pažeistų teisių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, nors Lietuvos Respublikos DK 289 str. 2 d. imperatyviai nurodyta, kad prašyme turi būti aplinkybės, pagrindai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, pateikiamas suformuluotas reikalavimas, pridedamų dokumentų sąrašas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo naikinti Sprendimo, kaip nesant tam teisinio pagrindo.
Dėl neišmokėtų dienpinigių, atostoginių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laikotarpį iki visiško atsiskaitymo, priteisimo
Ieškovas nurodė, kad Darbo ginčų komisija konstatavo, jog pagal darbo sutartį buvo numatyta mokėti jam 50% nustatytos dienpinigių normos už komandiruotėse būtas dienas, tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes“ nuostatomis, nėra numatyta galimybė mokėti darbuotojui mažesnio dydžio dienpinigius, nei numato šis norminis aktas. Teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka: Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996-11-21 įsakymu Nr. 116 patvirtintos Dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normos vykstantiems į užsienio komandiruotes apibrėžia dienpinigių normas ir gyvenamojo ploto nuomos normas tam tikrose šalyse, bet ne dienpinigių mokėjimo tvarką ir dydį. Kaip pagrįstai nurodė atsakovas 2004-11-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1. punkte nurodyta, jog dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali būti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, - darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas. Kaip matyti iš tarp ieškovo ir atsakovo 2010-03-10 sudarytos darbo sutarties Nr. 832 9 punkto (t.1., b.l. 46), šalys sulygo, kad bendrovė moka 50 procentų dienpinigių sumos. Vadinasi, darytina išvada, kad ieškovui per visą jo darbo laikotarpį išmokami dienpinigiai buvo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.
Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos DK 202 str. 2 d., pagal kurią į atsiskaitymo lapelius įrašoma informacija apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę, kadangi jo turimuose atsiskaitymo lapeliuose nėra nurodyta dienpinigių apskaičiuotų ir išmokėtų sumų; be to, atsiskaitymo lapeliai jam buvo pateikti tik už paskutinius penkis jo darbo mėnesius. Teismas su šiais ieškovo argumentais taip pat nesutinka, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99 patvirtintų Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių 2.5. p. nurodyta, kad komandiruočių į užsienį kompensacijomis laikomi Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse, patvirtintose šiuo nutarimu, komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį neviršija 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio tuo atveju, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis neviršija minimaliosios mėnesinės algos (MMA), padaugintos iš koeficiento 1,3, arba kai darbo užmokestis yra apskaičiuotas taikant valandinį tarifinį atlygį, neviršijantį minimaliojo valandinio atlygio, padauginto iš koeficiento 1,3. Pagal tarp ieškovo ir atsakovo pasirašyto priedo prie darbo sutarties Nr. 832 (t.1., b.l. 47) šalys sulygo, kad ieškovui mokama Vyriausybės nustatyta minimali mėnesio alga, padauginta iš 1,3 koeficiento ir pridėjus 1,00 Lt. Darytina išvada, kad ieškovui išmokamas darbo užmokestis viršijo minimaliosios mėnesio algos, padaugintos iš koeficiento 1,3 sumą, todėl ieškovui mokami dienpinigiai ir neturėjo būti apmokestinami bei nurodomi atsiskaitymo lapeliuose. Teismas pažymi, kad ieškovui apskaičiuotų dienpinigių dydis nurodytas įsakymuose dėl komandiruočių (t.1., b.l. 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 91, 92, 93, 94), su kuriais ieškovas buvo supažindintas pasirašytinai, o byloje duomenų, kad ieškovas anksčiau būtų ginčijęs tiek jam išmokamų dienpinigių dydį, tiek tai, kad dienpinigių dydis nenurodytas atsiskaitymo lapeliuose, nėra. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsiskaitymo lapelius gavo tik už paskutinius penkis darbo pas atsakovą mėnesius, todėl tokius argumentus atmeta kaip neįrodytus (CPK 12, 178 str. str.).
Ieškovo teigimu jis atostogose per visą darbo laiką atsakovo įmonėje buvo tik 14 dienų ir jam atostoginiai nebuvo mokami. Su šiais ieškovo argumentais teismas taip pat nesutinka, kadangi kaip matyti iš byloje esančių ieškovo prašymų dėl atostogų (t.1., b.l. 52, 54, 56, 58, 60, 62 64, 66) ir atsakovo įsakymų dėl kasmetinių atostogų suteikimo (t.1., b.l. 53, 55, 57, 59, 61, 63, 65, 67), ieškovui iš viso buvo suteiktos 72 kalendorinės dienos atostogų. Už suteiktas atostogas buvo apmokėta, ką įrodo atsakovo pateikta 2013-07-10 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (t.1., b.l. 98-99), bei mokėjimo nurodymai (t.1., b.l. 100 – 162). Taip pat ieškovui jo atleidimo dieną buvo kompensuotos nepanaudotos atostogos, ką įrodo atsakovo pateikta pažyma apie atostogų, nedarbingumo apmokėjimo skaičiavimą Nr. 832 (t.1., b.l. 95).
Ieškovas inter alia teigė, kad Darbo ginčų komisija konstatavo, kad 2013 metų kovo ir balandžio mėnesiais jam buvo apskaitytos pravaikštos - 12 darbo dienų, tačiau šios pravaikštos negalėjo būti apskaitytos, kadangi nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. jis buvo komandiruotėje (reise). Kaip matyti iš atsakovo 2012-12-11 įsakymo „Dėl komandiruotės“ Nr. 12/12-11/12 ieškovas komandiruotėje buvo nuo 2012-12-11 iki 2013-03-01 (t.1., b.l. 93), o pagal atsakovo 2013-03-19 įsakymą „Dėl komandiruotės“ Nr. 13/03-19/01 jis komandiruotėje buvo nuo 2013-03-19 iki 2013-03-28 (t.1, b.l. 94), todėl ieškovo teiginys, kad jis nepertraukiamai buvo komandiruotėje nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. balandžio 5 d. yra nepagrįstas ir yra atmestinas.
Ieškovas paaiškino, kad atsakovas neteisingai yra apskaičiavęs ir jo vidutinį darbo užmokestį, kas sąlygojo ir neteisingą kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimą. Teismas ieškovą buvo įpareigojęs iki 2014-02-01 patikslinti savo ieškinio reikalavimus dėl prašomų priteisti konkrečių sumų dydžio ir pateikti paskaičiavimus, dėl prašomų priteisti sumų (2013-12-19 teismo posėdis, t/2., b.l.185-186). Ieškovas šio įpareigojimo neįvykdė, paskaičiavimų nepateikė, nors kiekvienas asmuo turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str. str.). Ieškovui nepatikslinus savo reikalavimų, nepateikus konkrečių sumų ir paskaičiavimų teismas negali daryti išvados, kad atsakovas ieškovui darbo užmokestį apskaičiavo neteisingai. Pažymėtina, kad pats atsakovas paaiškino, kad vienos dienos vidutinis darbo užmokestis bei mėnesio vidutinis darbo užmokestis yra skaičiuojami vadovaujantis Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2003-05-27 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 650. Šiame teisės akte yra imperatyviai nurodyta skaičiavimo tvarka, kurios atsakovas laikosi.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo teigimu jis dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė neturtinę žalą, tai pasireiškė jo dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais netekus pajamų, reputacijos ir sveikatos pablogėjimu.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, todėl nesant jokių įrodymų dėl atsakovo kaltės padarius ieškovui neturtinę žalą (CK 6.248 str.1 d.), šis ieškovo reikalavimas taip pat atmestinas.
Visi kiti teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant ginčą, todėl teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina 23,11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 42, 93, 96, 140, 176-178, 268-270, 293, 410- 418 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. B. 23,11 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.