Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal suinteresuoto asmens K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarimo, kuriuo R. K. nubaustas pagal ATPK 130² straipsnį 1300 eurų bauda su transporto priemonės BMW 530D, v/n (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, administracinio teisės pažeidimo byla R. K. atžvilgiu pagal ATPK 129 straipsnį nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nubaustas už tai, kad 2016 m. birželio 5 d., apie 3.00 val., Vilniaus r., Rudaminos k., Gamyklos g., vairavo automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas baustas už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsniu, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą bei priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Ginčo, kad R. K. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, nėra, tačiau apeliaciniu skundu prašoma nekonfiskuoti K. B. priklausančio automobilio BMW, v/n (duomenys neskelbtini)

ATPK 130² straipsnio sankcijoje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <....>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, – teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi, ATPK 130² straipsnyje numatyta papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, kuri yra privaloma, o ne alternatyvi.

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ATPK 26 straipsnio 1 dalį (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo redakcija) dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos susiaurina ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. Konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas konfiskavo K. B. priklausantį automobilį BMW, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymo įrankis. Taigi, tai atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, jog konfiskuojamas gali būti daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis.

Teismų praktikoje pažymėta, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime taip pat konstatuota, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Vadovaujantis ATPK 26 straipsniu, gali būti konfiskuotas tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, o daiktas nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai yra bent viena iš ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Byloje nustatyta, kad R. K. vairavo K. B. priklausantį automobilį BMW, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,88 promilių neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas baustas už ATPK 129 str. numatytą pažeidimą. Apeliantas teigia, kad jis nežinojo, jog R. K. pažeidimo padarymo metu buvo neblaivus ir neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme R. K. nuosekliai paaiškino, kad atvyko į Rudaminą norėdamas draugui K. B. padėti patraukti jo sugedusį automobilį. K. B. žinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo ir matė, jog pastarasis yra neblaivus, nepaisant to leido vairuoti jam priklausančią transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių R. K. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ir tokiu būdu pasunkinti savo padėtį. Jo parodymai yra nuoseklūs ir atitinka vyriausiojo patrulio R. F. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, todėl laikytini patikimais. Todėl nėra pagrindo teigti, jog automobilis buvo paimtas prieš K. B. valią ar jis nežinojo, kad jis bus vairuojamas neblaivaus, vairavimo teisės neturinčio asmens. Atžvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą pagrindą ir konfiskavo K. B. priklausantį automobilį BMW.

Pažymėtina, kad transporto priemone buvo disponuojama su K. B. žinia, tačiau jis nebuvo rūpestingas ir nesiėmė būtinų priemonių dėl užkirtimo kelio administracinio teisės pažeidimo padarymui su jam priklausančia transporto priemone. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad transporto priemonės savininkas netu­ri būti pasyvus saugodamas transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo, nes transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, perdavimas valdyti neblaiviam asmeniui, kuriam jau buvo atimta vairavimo teisė už tokį pažeidimą, kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarimą palikti nepakeistą, suinteresuoto asmens K. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.