Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini), neteistas Lietuvos Respublikoje, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 156 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. pagrobė savo vaiką, o būtent: jis 2015 m. birželio 6 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas nepilnamečio M. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, iš sūnaus senelės A. E. R. buto adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atvirai, neteisėtai, be sūnaus motinos T. Ž. leidimo, iš anksto nupirkęs sau ir M. R. bilietus, jį pagrobė, išveždamas į Jungtinę Karalystę ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimą (civilinėje byloje Nr. N2-6180-127/2008), pagal kurį M. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo motina T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-27 sprendimą (civilinėje byloje Nr. 2-11991-726/2013), pagal kurį neterminuotai buvo apribota jo - kaip tėvo valdžia, nepilnamečio sūnaus M. R. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo I. R. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

Kaltinamojo I. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad su T. Ž. susituokę niekada nebuvo, kartu gyveno ilgiau nei penkerius metus, vedė bendrą ūkį, buvo šeima. Gyveno (duomenys neskelbtini), jo mamai nuosavybės teise priklausančiame bute. 2004 m. gimė sūnus M. R., tuomet T. Ž. pradėjo konfliktuoti su jo motina ir su juo. Kai vaikui buvo metai ar pusantrų ji išėjo gyventi atskirai, išsinuomojo butą, trukdė jam bendrauti su vaiku, konfliktai tęsėsi nuolat. Vaiką ji atidavė į savaitinį darželį. Jis tai sužinojęs, maždaug po dviejų savaičių nuo jos išėjimo, atvyko pas ją į nuomojamą butą ir pasiėmė M. R. iš jos, sūnų prižiūrėjo, auklėjo ir augino pats. 2006 m. išvyko dirbti į Angliją, ten buvo iki 2007 m. vasaros, tuomet grįžo į Lietuvą, pasiūlė visiem kartu vykti į Angliją, kadangi ten jau turėjo darbą ir gyvenamąją vietą. Tuomet, kai išvyko dirbti, M. R. paliko T. Ž., tačiau ji jo neprižiūrėjo, jos dukra B. jį prižiūrėjo (yra buvęs atvejis, kuomet ji vaikus paliko savaitei vienus). T. Ž. sutiko važiuoti pas jį, todėl jis vėl išvyko į Angliją ieškoti didesnės gyvenamosios vietos ir darbo jai. Po poros savaičių T. Ž. pasakė, kad nevažiuos. Apie 2013-12-27 teismo sprendimą, kuriuo jam buvo apribota tėvo valdžia, sužinojo neseniai, maždaug metai atgal. Apie teismo sprendimą jam pranešė jo mama telefonu, tuomet jis buvo Anglijoje. Motina paaiškino, kad pašto dėžutėje rado voką su šiuo teismo sprendimu. Po šio teismo sprendimo su sūnumi ryšys nutrūko, jis negalėjo su juo susisiekti nei telefonu, nei „Skype“. Su vaiku bendraut galėjo tik tada, kai atostogoms atvykdavo į Lietuvą. T. Ž. nuolat nuteikinėjo vaiką prieš jį, pradėjo jį vesti pas psichologus, išrašė raminamųjų vaistų. Vaizdo įrašų, nuotraukų kaip atostogauja, bendrauja su vaiku turi, galės pateikti. Su M. R. paskutinį kartą bendravo po teismo Anglijoje, kuomet vaikas kartu su motina išskrido iš Anglijos, po to laiko niekaip negali su juo susisiekti. 2016-03-20 buvo nuėjęs adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir skambino į domofoną, ragelį pakėlė sūnus. Jis pasisveikino su sūnumi, tačiau sūnus iš karto padėjo ragelį. Dar kartą paskambinus atsiliepė T. Ž., tačiau jis nieko jai nesakė, nuėjo namo. Taip pat pasielgė ir 2016-03-25, apie 11.30 val., tačiau per domofoną niekas neatsiliepė. Su sūnumi negali susisiekti ir telefonu, nes kai jam skambina, ragelio niekas nekelia. Bandė skambinti ir iš M. R. močiutės telefono, tačiau taip pat neatsiliepia. 2015-06-01 jis atvyko į Lietuvą, sūnus su juo bendravo, ateidavo pas jį, pasakojo, kad motina geria, grįžta namo tik vakare, prieš jį smurtauja. M. R. paprašė, kad jis jo nepaliktų Lietuvoje, kad pasiimtų kartu. Jis sūnui atsakė, kad jis motinai T. Ž. pasakytų, kad išskrenda, sūnus į tai atsakė: „ką tu, tėti, ji išveš mane į kaimą ir paslėps“. Jis nupirko sūnui bilietus į Jungtinę Karalystę vykti kartu su juo sūnaus pageidavimu, kadangi sūnus per savaitę nuomonės nepakeitė, susikrovė daiktus. 2015-06-06 nusileidus lėktuvui jis davė M. R. telefoną pasakydamas paskambinti mamai ir pasakyti kur jis yra. M. R. paskambino mamai ir ją informavo. Ji sūnui pasakė: „ką tu, sūnau?“ jis į tai atsakė: „o kam tu mane mušei?“ Tuomet jis sūnaus prašė laikyti įjungtą „Skype“, kad mama galėtų su juo susisiekti. T. Ž. kelis kartus susisiekė su sūnumi, telefonu gal kartą į savaitę, o „ Skype“ pora kartų. M. R. niekada nerodė iniciatyvos ir noro grįžti. Visą vasarą sūnus buvo su juo. Rugsėjo pirmą dieną nuėjo į mokyklą, lankė regbį, mokėsi pavyzdingai. Tuomet T. Ž. kreipėsi į policiją, kad jis pagrobė vaiką. Dėl to, kelis kartus į jo namus Anglijoje buvo atvykusi policija. Anglijos teismas priėmė nutartį, kad jis vaiką privalo gražinti motinai, nes esant tokiai situacijai, pagal Anglijos teisę, negali užsienio pilietis būti laikomas Anglijoje. Jis teismo sprendimui neprieštaravo, kadangi nenorėjo traumuoti vaiko. T. Ž. atskrido į teismo posėdį. Sekančią dieną po teismo posėdžio, socialiniai darbuotojai vaiką nuvežė jai ir jie abu išskrido į Lietuvą. Tuomet jam pavyko susisiekti su T. Ž. ir su M. R.. T. Ž. bendravo noriai, sakė, kad daugiau tokių konfliktinių situacijų nebus. Po poros dienų ji apkaltino jį, kad jis padovanojo vaikui vogtą Iphone ir Ipad. Jis vaiko prievarta iš Lietuvos neišvežė, sūnus pasiskundė smurtu, dėl to, sūnaus prašymu ir sutikimu, jie išvyko kartu gyventi į Angliją, o lėktuvui nusileidus Anglijoje, iš karto pranešė T. Ž. (b. l. 153-154).

Kaltinamojo I. R. ikiteisminio tyrimo metu papildomai duotais parodymais, kur jis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino kaltu, labai gailėjosi ir parodė, kad apie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-6180-127/2008, pagal kurį nepilnamečio sūnaus M. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo motina T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), sužinojo iškarto, kadangi pats asmeniškai dalyvavo teismo posėdyje. Apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11991-726/2013, pagal kurį neterminuotai buvo apribota jo, kaip tėvo valdžia, nepilnamečio sūnaus M. R. atžvilgiu, sužinojo 2013 m. pabaigoje arba 2014 m. pradžioje, kažkur po mėnesio įsigaliojus minėtam teismo sprendimui. Teismo sprendimą gavo laišku Anglijoje. Šio teismo sprendimo neskundė, kadangi T. Ž. sudarydavo jam sąlygas bendrauti su sūnumi M. R. ir praleisti atostogas su vaiku, kai atvykdavo į Lietuvą. Laikui bėgant M. R. jam skundėsi, kad mama jį skriaudžia, kad jis nori pas jį, kad nori pas jį apsigyventi. 2012 metais sūnus praleido vasaros atostogas pas jį Anglijoje. Jis M. R. sakė, kad jis palauktų, kad su laiku viskas galimai susitvarkys. Prašė sūnaus apsispręsti, motyvuodamas, kad gyvendamas pas jį, jis gyvens skyrium nuo mamos. 2015 m. gegužės pabaigoje M. R. telefonu įkyriai jam skambino ir prašėsi būti paimtas. Sūnus skundėsi, kad motina namo ateina girta, kad jį muša, todėl jis gyventi su ja nenori. Sakė, kad nori gyventi su juo Anglijoje, maldavo, kad tėvas atvažiuotų jį pasiimti pas save. Kažkur po dešimties dienų jis atvyko į Lietuvą ir apsigyveno pas savo motiną adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, kai jis kartu su mama A. E. R. atvyko į Lietuvą, prieš tai motina viešėjosi pas jį Anglijoje, sūnus M. R. atbėgo pas močiutę pasimatyti su juo. Jie kartu praleido savaitę, M. R. nakvojo pas savo senelę, jo motiną, kur gyveno ir jis. Parodė, kad bilietus sau ir motinai iš Anglijos į Lietuvą, ir sau ir sūnui M. R. iš Lietuvos į Angliją, 2015 m. birželio 6 dienai jis nupirko internetu dar būdamas Anglijoje. 2015-06-06 kartu su sūnumi M. R. išvyko į Angliją iš Vilniaus oro uosto. M. R. tuo metu turėjo jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę, kuri buvo pas močiutę A. E. R.. Apie jo buvimą Lietuvoje 2015 m. birželio mėnesį, T. Ž. nieko nežinojo, jai niekas apie tai nesakė. M. R. pats prašėsi motinai nieko nesakyti, nesakyti, kad jis yra Lietuvoje, kad M. R. su juo bendrauja ir matosi, nes tikėjo, kad jo motina uždraus jiems bendrauti. Apie savo išvykimą į Angliją M. R. motinai nieko nesakė, nes žinojo, kad ji jam to padaryti neleis. Tą žinojo ir jis. Jis žinojo, kad T. Ž. darys viską, kad M. R. su juo neišleisti. Tuo metu jis žinojo ir suvokė, kad išveža sūnų M. R. be jo motinos T. Ž. leidimo, kad tuo pažeidžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11991-726/2013. Tuo metu suprato, kad elgiasi neteisėtai, tačiau viską darė sūnaus M. R. labui, nenorėjo, kad pastarasis būtų skriaudžiamas savo motinos. Dėl savo elgesio, kad išvežė sūnų M. R. į Angliją gyventi pas save be T. Ž. leidimo ir žinios, labai gailisi ir pilnai dėl inkriminuojamos veikos prisipažįsta. Dabar ir tuo metu žinojo ir suvokė, kad sūnų M. R. išveža be T. Ž. leidimo ir žinios. T. Ž. leidimo išvežti sūnų M. R. pas save į Angliją neprašė, nes žinojo, kad ji jam to padaryti neleis. Tą žinojo ir jų sūnus M. R.. Atvykus į Angliją sūnus M. R., jo prašymu, iškarto paskambino savo motinai T. Ž. ir pranešė apie jo tikslią buvimo vietą. Adresą, kur jis gyveno, T. Ž. ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba žinojo nuo 2012 metų. Per visą laikotarpį, nuo 2015-06-06 iki 201510-20, kurį sūnus M. R. gyveno pas jį Anglijoje, tikslios datos kada M. R. buvo grąžintas į Lietuvą nepamena, M. R. turėjo visas sąlygas bendrauti su savo mama telefonu arba per „Skype“. Pažada daugiau taip nesielgti (b. l. 156-157)

Liudytojos T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad su I. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno nesusituokę nuo 2001 m. iki 2005 m. 2004 m. jiems gimė sūnus M. R.. Ji turi dukrą iš pirmos santuokos. 2007 m. ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo M. R. iš tėvo I. R.. 2013-12-27 teismo sprendimu I. R. buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus M. R. atžvilgiu. I. R. išvykus į Angliją, sūnus M. R. bendravo su tėvu per „Skype“, lankėsi pas močiutę A. E. R., I. R. motiną, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2015-06-01 dienos metu sūnus M. R. paprašė leidimo aplankyti senelę A. E. R. ir pernakvoti pas ją. Ji sūnui leido. Sūnus, būdamas pas močiutę, susiskambindavo su ja ir prašėsi ilgiau pabūti pas močiutę. 2015-06-07, apie 15.30 val., sūnus M. R. paskambino iš nežinomo numerio ir pasakė, kad susisieks su ja vakare, apie 19.00 val., per „Skype“ programą. Ji iškarto paskambino A. E. R., kuri pasiūlė aiškintis su I. R. ir padėjo ragelį. 2015-06-07, apie 19.00 val., sūnus M. R. susisiekė su ja per „Skype“ ir pasakė, kad yra sveikas, teigė, kad yra su tėvu Anglijoje. Per „Skype“ ji girdėjo I. R. balsą. Bendraujant per vaizdo kamerą pastebėjo naują aplinką ir suprato, kad sūnus tikrai randasi Anglijoje. Su M. R. susitarė kiekvieną dieną apie 19.00 val. bendrauti per „Skype“. I. R. gyvenamosios vietos Anglijoje nežino (b. l. 53-54).

Liudytojos T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu papildomai duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2015-06-07 ji kreipėsi su skundu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jos mažamečio sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), buvimo vietai nustatyti. 2015-06-07, apie 14.30 val., M. R. paskambino jai iš nežinomo numerio ir pasakė, kad jis šiuo metu randasi pas tėvą I. R. Anglijoje. Sūnus pasakė, kad Anglija yra labai graži šalis, kad jis ten gyvens ir, kad Anglijoje eis į mokyklą. Iš pradžių ji nepatikėjo, galvojo, kad sūnus pokštauja. Tuo metu buvo darbe. Sūnus pasakė, kad 19.00 val. Lietuvos laiku galės su ja pakalbėti per „Skype“. 2015-06-07 19.00 val. sūnus paskambino jai per „Skype“, jos prisijungimo vardas „T. Z. 1973“. Per web kamerą pamatė kitokią aplinką ir tik tada patikėjo, kad sūnus M. R. tikrai skambina iš Anglijos. Nuo tos dienos pakankamai dažnai bendrauja su sūnumi M. R. per „Skype“, tačiau pastebėjo, kad jo elgesys jos atžvilgiu pasikeitė. Jis kartoja, kad jos nemyli kaip žmogaus. Kai ji paklausė kodėl taip kalba, sūnus baigė bendravimą. Sūnus kartojo, kad ji su dukra B. Ž., nuo kito vyro, nuolat drausdavo jam bendrauti su tėvu I. R.. Ji niekada sūnui M. R. nedrausdavo bendrauti su tėvu. Su tėvu sūnus galėjo bendrauti kada ir kiek norėdavo. Dabar bendraudama su M. R. per „Skype“ stengėsi laikytis ir neparodyti, kad jai bloga ir liūdna, kad vaikas taip su ja pasielgė. Mano, kad I. R. jų mažamečiui sūnui M. R. pažadėjo geras gyvenimo sąlygas Anglijoje, o sūnus būdamas paaugliu susiviliojo ir dėl to priėmė sprendimą išvykti gyventi su tėvu. M. R. per „Skype“ pasakojo, kad Anglijoje pragyvenimas ir mokslai yra žymiai pigesni negu Lietuvoje, kad mokykloje pietūs yra nemokami. Jos santykiai su sūnumi visada buvo geri, nekonfliktiški. Atsižvelgiant į jo paauglystę ir norą papokštauti, kartais tarp jų buvo buitiniai nesusitarimai. Kaip pavyzdį gali pasakyti tai, kad kai iš vakaro paklausdavo, ar jis pasiruošė į mokyklą, jis atsakydavo kad taip, o ryte priekaištavo jai dėl to, kad kažko jis neturi ar nepadarė namų darbų. Sūnus nepripažindavo savo klaidų ir dėl visko kaltino tik kitus. Žino, kad sūnus M. R. šiuo metu yra pas savo tėvą I. R. Anglijoje. Žino, kad sūnus su tėvu į Angliją išvyko savo noru. Tiki, kad jam šiuo metu pas tėvą yra gerai, tačiau su sūnaus pasakymu, kad jis lankys Anglijoje mokyklą ir nuolat gyvens su tėvu, negali sutikti. Ji yra jo motina, kuri nuo vaikystės M. R. augino viena. Ji atidavė sūnui visą savo meilę ir šilumą. Kaip ir sakė, kad šiuo metu M. R. gyvena pažadų iš tėvo pasaulyje ir tiki, kad su tėvu jam bus geriau. 2013-12-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu I. R. neterminuotai apribota tėvo valdžia jų mažamečio sūnaus M. R. atžvilgiu. Teismo sprendime yra įvardintos visos priežastys, dėl ko buvo priimtas toks sprendimas. I. R. šio sprendimo neskundė. Apie šį sprendimą I. R. žinojo, nes jie apie tai kalbėjosi telefonu, tačiau kada ir kaip I. R. galėjo apie sprendimą sužinoti, nežino. Žino tik tai, kad I. R. visi šaukimai į teismo posėdžius ir šis sprendimas buvo išsiųsti registruotu paštu į jo motinos A. E. R. gyvenamąją vietą Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Su I. R. susituokę nebuvo, po dviejų metų jų bendro gyvenimo, jiems gimė M. R.. I. R. sūnų pripažino ir davė sūnui savo pavardę. Iki sūnaus gimimo gyveno nuomojamame bute. Sūnui gimus apsigyveno pas I. R. motiną A. E. R.. Kai sūnui M. R. sukako metukai, kartu su sūnumi ir nepilnamete dukra B. išsikraustė iš I. R. buto, nutraukė šeiminius santykius su I. R.. 2008-11-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė sprendimą ir nustatė nepilnamečio sūnaus M. R. gyvenamąją vietą su ja – jo motina, o iš I. R. priteisė sūnaus M. R. išlaikymą po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-03-15 iki sūnaus pilnametystės. Po įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo, I. R. motina A. E. R. mokėjo už išlaikymą jos sūnui M. R. sekančia tvarka: 2012-12-11 - 200 Lt, 2013-02-11 - 190 Lt, 2013-04-11 - 190 Lt, 2013-06-11 - 190 Lt, 2013-08-13 - 190 Lt, 2013-10-11 - 190 Lt, 2013-12-11 - 190 Lt. Šias pinigines lėšas A. E. R. pervedė į M. R. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbanke“. Tai vienintelės pajamos, kurias gavo M. R. išlaikymui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki šios dienos. Vykdomoji byla dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo iš I. R. vykdoma antstolio M. D. kontoroje. Koks šiai dienai yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas nurodyti negali, tą galėtų pasakyti antstolis. Apie 2007 m. Vaikų išlaikymo fondas iš dalies perėmė pareigą iš I. R. ir kas mėnesį M. R. moka išlaikymą po 195 Lt (56 eurus). Šiuo metu nežino tikslaus savo sūnaus M. R. ir jo tėvo I. R. gyvenamosios vietos adreso (b. l. 55-56).

Liudytojos T. Ž. ikiteisminio tyrimo metu papildomai duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2015-06-30 ji kreipėsi į Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl savo mažamečio sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), grąžinimo iš Anglijos, kur jis gyveno su savo tėvu I. R.. 2015-07-29 iš Tarnybos gavo atsakymą, kad turi pateikti Tarnybai reikalingus dokumentus, kuriuos Tarnyba persiųs į atitinkamas institucijas Anglijoje. Ji Tarnybai pateikė visus reikalingus dokumentus, išverstus į anglų kalbą. 2015-10-15 jai telefonu paskambino ją atstovaujanti advokatė iš Anglijos ir pranešė, kad 2015-10-16 bus teismo posėdis dėl M. R. grąžinimo jai, į Lietuvą, kad jos dalyvavimas būtinas. Po teismo posėdžio sulaukė dar vieno skambučio iš advokatės, kuri pasakė, kad teismas įvertinęs visus pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą M. R. atiduoti į kitą – socialinės darbuotojos - šeimą, kadangi teismo manymu, M. R. palikti gyventi su tėvu I. R. pavojinga. Ji davė sutikimą sūnų laikinai apgyvendinti socialinės darbuotojos šeimoje Anglijoje. Tuo pačiu skambučiu advokatė pranešė apie sekantį teismo posėdį, kuris bus 2015-10-21 ir kurio metu jos dalyvavimas yra būtinas. Advokatė nurodė, kad yra planuojama po teismo posėdžio sūnų M. R. grąžinti jai. Advokatė paaiškino, kad pirmo posėdžio metu M. R. pasakė, kad jeigu jis bus grąžintas į Lietuvą motinai, jis nužudys motiną ir nusižudys pats. 2015-10-21 teismo posėdyje Anglijoje ji dalyvavo, tačiau kadangi posėdis vyko anglų kalba ir ji dėl visų susiklosčiusių aplinkybių buvo nerimo būsenoje, nepamena kas ir apie ką kalbėjo. Po šio teismo posėdžio teismas priėmė sprendimą grąžinti vaiką jai. Susitikimas su M. R. įvyko sklandžiai, sūnus labai apsidžiaugė ją pamatęs ir paprašė atleidimo, sakė, kad jis būtų grįžęs į Lietuvą pas ją, tik dar truputį norėjo pabūti pas tėvą Anglijoje. Sūnus sakė, kad jam Anglijoje labai patinka, kadangi jis čia gyvena name, turi atskirą kambarį, mokykloje turi mokyklinių daiktų, kokių Lietuvoje vaikai mokykloje neturi. Sakė, kad jam gyvenimas Anglijoje labiau patinka negu Lietuvoje. 2015-10-22 kartu su sūnumi M. R. ji grįžo į Lietuvą. Čia sūnus paaiškino, kad jis bendraudamas su tėvu pasakė, kad norėtų pas jį pasisvečiuoti. Kai tėvas sutiko jį paimti pas save ir į Lietuvą grįžo į jo pasiimti, jie abudu išvyko. M. R. sakė, kad jis savo noru išvyko su tėvu į Angliją, kad tėvas jo nevertė vykti pas tėvą į Angliją, jokios prievartos prieš jį nenaudojo. Anglijoje, teismo posėdžio metu I. R. su ja visai nekalbėjo, nebendravo ir nieko neaiškino. Priimtam teismo sprendimui, kad sūnus M. R. grąžinamas jai, neprieštaravo. Ką I. R. aiškino teismui dėl Lietuvos Respublikoje priimto ir įsiteisėjusio 2013-12-27 teismo sprendimo, nežino. I. R. užsiminė, kad į Lietuvą grįžti neketina (b. l. 57-58).

Liudytojos A. E. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, kartu su sūnumi I. R., gim. (duomenys neskelbtini), grįžo iš Anglijos. Sūnus I. R. gyvena ir dirba Anglijoje. Ji pas I. R. svečiavosi apie du mėnesius. Būdama Anglijoje su anūku M. R. bendravo retai, nes M. R. mobilusis telefonas dažnai būdavo išjungtas. M. R., prigąsdintas motinos T. Ž., su tėvu bendravo paslapčia. Ir T. Ž. nežinant. 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje, prieš jiems sugrįžtant į Lietuvą, M. R. paskambino tėvui I. R. ir pasakė, kad motina jį skriaudžia, muša, palieka vieną namuose ir atima jo mobiliojo ryšio telefoną, kad pastarasis niekam nepasiskustų. Apie tai, kad M. R. yra skriaudžiamas savo mamos, I. R. iš M. R. lupų girdėjo ne vieną kartą. Šį kartą, kai M. R. paprašė tėvo skubiai atvykti ir jį pasiimti pas save, I. R. taip ir padarė. Lietuvoje jos sūnus I. R. laikinai gyveno pas ją Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jos žiniomis, T. Ž. apie I. R. atvylimą į Lietuvą nieko nežinojo. M. R., sužinojęs, kad ji grįžo kartu su jo tėvu I. R., kelias dienas viešėjosi pas ją. M. R. pas ją nakvojo, ėjo į mokyklą. Namo M. R. nubėgdavo pašerti katino ir persirengti. Kol I. R. viešėjo Lietuvoje, ji pati girdėjo, kaip M. R. sakė tėvui, kad vyks kartu su juo į Angliją. Vaikas labai to norėjo ir tam ruošėsi, nuolat kartojo, kad gyvens pas tėvą. M. R. tėvui papasakojo, kad neseniai jo motina jį buvo išvariusi iš namų, o būtent, surinko jo daiktus ir pasakė eiti pas tėvą. M. R. kartu su tėvu I. R. išvyko 2015-06-06. Jie į Angliją išskrido iš Vilniaus oro uosto, į oro uostą išvyko iš jos buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini). I. R. bilietus buvo užsakęs iš anksto Anglijoje. M. R. vardu išduota tapatybės kortelė buvo pas ją nuo 2012 metų. Apie tai, kad M. R. ruošėsi ir norėjo išvykti į Angliją pas tėvą, ji žinojo ir tam neprieštaravo. Norėjo, kad vaikas būtų saugus. Ji nepamena, ar žinojo apie teismo sprendimą, kuriuo jos sūnui I. R. buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus M. R. atžvilgiu. Nežino, ar apie tai žinojo jos sūnus I. R.. Ji su anūku M. R. bendravo pastoviai, leidus T. Ž.. Kartais, kai T. Ž. neleisdavo M. R. bendrauti su ja, ji anūko nematydavo po du mėnesius. Nuo tada, kai M. R. išvyko su tėvu, ji su M. R. bendrauja kiekvieną dieną per „Skype“ arba mobiliuoju telefonu. M. R. yra laimingas ir patenkintas gyvendamas su tėvu Anglijoje. Sakė, kad M. R. tėvą myli ir nori būti su juo. Vienintelė priežastis, dėl kurios I. R. 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje grįžo į Lietuvą sūnaus M. R. yra ta, kad berniukas pats prašėsi pas tėvą, be to, I. R. norėjo užtikrinti sūnaus saugumą. Žino, kad I. R. Anglijoje pateikė M. R. dokumentus į mokymosi įstaigą. Anglijoje su M. R. bendravo teisėsaugos pareigūnai, kuriems M. R. pareiškė norą gyvenanti su tėvu I. R. (b. l. 67-69).

Liudytojos I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad I. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos brolis. M. R. yra jos sūnėnas. T. Ž. yra M. R. motina. T. Ž. su I. R. susituokę nebuvo, gyveno kaip sugyventiniai. Kai M. R. buvo 2-3 metukai, I. R. su T. Ž. išsiskyrė ir pradėjo gyventi skyriumi. M. R. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. I. R. jau daug metų gyvena Anglijoje, todėl su sūnumi matėsi tik viešėdamas Lietuvoje. Ji sūnėną M. R. matydavo tik tada, kai M. R. užeidavo pas jos motiną – savo močiutę A. E. R., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2015 m. birželio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, brolis I. R. atvyko į Lietuvą pasiimti sūnaus M. R., kadangi M. R. I. R. skundėsi gyvenimu su motina. 2015 m. gegužės pabaigoje, M. R. skambino savo tėvui į Angliją ir prašė, kad tėvas jį pasiimtų gyventi pas save. Ji apie tai sužinojo iš savo mamos, kuri tuo metu viešėjosi pas I. R. Anglijoje ir iš brolio I. R.. Būtent dėl M. R. prašymo išvežti jį Angliją, I. R. su motina grįžo iš Anglijos ir maždaug po savaitės, 2015-06-06 I. R. išsivežė M. R. gyventi pas save. Prieš pat I. R. ir M. R. išvykimą į Angliją, ji matė juos savo motinos bute. Jie abudu buvo laimingi ir patenkinti. Išvykimo į Angliją dieną ji paklausė M. R., ar jis nenorės grįžti pas motiną, tačiau vaikas atsakė „niekada gyvenime“. Išvykdamas į Angliją M. R. jai nenurodė priežasčių, dėl kokių jis nori vykti su tėvu ir nenori gyventi su motina. Apie tai, kad I. R. buvo apribota tėvo valdžia, žinojo, bet per daug tuo nesidomėjo ir nežino kokias pasekmes, atsakomybę tai užtraukia. M. R. jai dažnai sakė, kad jo motina yra „pabaisa, nemokša“. Sakė, kad motina bausdama užrakina M. R. bute, atima iš jo telefoną, neleidžia bendrauti su tėvu, kad jo sesuo B. uždaro jį tualete ir išjungia šviesą – ilgai laiko jį tamsoje. M. R. sakė, kad jį mama gąsdina sakydama, kad atiduos jį į vaikų globos namus, o paims kitą vaiką. Datos, kada M. R. jai taip sakė, pasakyti negali, nepamena. I. R. į Lietuvą atskrido maždaug prieš savaitę iki 2015-06-06. Visą savaitę I. R. matėsi su sūnumi M. R. savo motinos A. E. R. bute. Kiek ji pamena, tą savaitę M. R. netgi nakvojo pas močiutę. Tuo metu M. R. jai sakė, kad vieną kartą namo laiptinėje, prisigėrusi mama tvojo rožėmis jam per akis. Kada tai buvo, M. R. nesakė, tik pabrėžė, kad vos neišdūrė jam akies. Kada ir kur I. R. pirko bilietus sau ir M. R. kelionei 2015-06-06 į Angliją, ji nežino. Paskutinį kartą ji matė M. R. 2015 m. spalio pabaigoje, kai M. R. buvo užėjęs aplankyti savo močiutės A. E. R.. Nuo to laiko M. R. nutraukė ryšius su ja, su močiute A. E. R. ir savo tėvu I. R.. Dėl kokiu priežasčių M. R. taip padarė, nežino, spėja, kad motina jam uždraudė bendrauti su jais. Prie šio apklausos protokolo prideda atspausdintas nuotraukas, kuriuose pavaizduotas M. R.. Nuotrauka Nr. 1 Nr. 2 buvo padarytos I. R. ir M. R. 2015-06-06 išvykstant iš Lietuvos į Angliją. Šias nuotraukas ji darė pati. Foto Nr. 3 padaryta Lietuvoje 2015-06-07. Tuo metu bendravo su M. R. per „Skype“. M. R. jau buvo Anglijoje pas tėvą. Foto Nr. 4 yra padaryta Anglijoje, galimai 2015 m. rugsėjo pradžioje (b. l. 72-75).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-19 sprendimu, iš kurio matyti, kad nustatyta nepilnamečio M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta su jo motina T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Iš I. R. priteistas nepilnamečio sūnaus M. R. išlaikymas po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-03-15 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 30-33).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-27 sprendimu, iš kurio matyti, kad I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (b. l. 20-25).

Iš 2015-06-16 Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos EUROPOL informacijos nustatyta, kad patikrinus M. R. gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje adresu (duomenys neskelbtini), vaikas yra sveikas ir saugus. I. R. ėmėsi veiksmų įteisinti M. R. buvimą Jungtinėje Karalystėje bei 2015-06-15 susisiekė su policija Lietuvoje, nurodė savo telefono numerį jungtinėje Karalystėje (b. l. 85).

Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo teisingumo teismo Šeimos skyriaus 2015-10-21 nuosprendžiu nustatyta, kad M. R., gim. (duomenys neskelbtini), grąžinamas į Lietuvos Respubliką nedelsiant ir ne vėliau kaip 2015-10-22 21 val., vadovaujantis Hagos konvencijos dėl 1980 m. tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektų 12 straipsniu. R. S., (duomenys neskelbtini) vaikų ir suaugusiųjų tarnybos komandos lyderė vykdo vaiko grąžinimą į Lietuvą, keliaujant su motina 19.55 val. iš Londono Lutono į Vilnių, Lietuvą (b. l. 122-127).

Iš asmens paieškos duomenų nustatyta, kad 2015-06-07 paskelbta M. R., gim. (duomenys neskelbtini), paieška. 2015-11-05 M. R. paieška nutraukta, priežastis – surastas, nustatyta buvimo vieta, grąžintas į Lietuvą (b. l. 43-47).

Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad I. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis I. R., kuriam yra neterminuotai apribota tėvo valdžia nepilnamečio sūnaus M. R. atžvilgiu, 2015-06-06 pagrobė savo nepilnametį sūnų M. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš sūnaus motinos T. Ž., kai teismo yra nustatyta nepilnamečio M. R. gyvenamoji vieta su motina T. Ž., todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 156 str. 2 d.

Kaltinamasis I. R. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (b. l. 200).

Skiriant bausmę I. R., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. I. R. nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. I. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. R. anksčiau neteistas Lietuvos Respublikoje (b. l. 171-184), baustas administracine tvarka (b. l. 185-187), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 191-193). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą. Prokurorės siūlomas skirtinos baudos dydis yra mažesnis nei BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytas baudos vidurkis, ir teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šis bausmės dydis parinktas tinkamai, juo bus įgyvendinta BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, nustatytinas bendras dviejų mėnesių terminas, numatytas BVK 22 str., baudos sumokėjimui nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad I. R. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

Kaltinamajam I. R. paskirta kardomoji priemonė – periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 164), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 156 str. 2 d., ir paskirti 9 MGL, t.y. 338,94 (trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 94 centų) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. R. skirti 6 MGL, t. y. 225,96 (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 centų) eurų baudą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos.

I. R. paskirtą kardomąją priemonę – periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.