Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Linos Laurusevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2015 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 227 straipsnį, 286 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda; bauda išieškota;

2) 2018 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu ir 72 straipsniu, paskirtos baudžiamojo poveikio priemones: trejus metus uždrausti vairuoti kelių transporto priemones; automobilio „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios 640 eurų sumos konfiskacija,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. T. 2020 m. liepos 1 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), namo terasoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio žodinio konflikto metu, tyčia mažiausiai vieną kartą kumščiu sudavė D. D. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. D. padarė paviršinę muštinę žaizdą nosies srityje, nosies kaulų lūžius, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad D. D. yra jo draugas, pas kurį jis buvo nuvykęs 2020 m. liepos 1 d. Padėjo dirbti stogo darbus. Kartu buvo M. M. ir R. R.. Vakare po darbų pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, todėl buvo smarkiai apgirtęs. Kiek pamena, vakare D. buvo kažkur išvykęs, galbūt išvežė namo R. R., tačiau tiksliai neatsimena. Kiek pamena, M. M. taip pat jau buvo išėjęs į namus. Kol nebuvo D. D., buvo nuėjęs iki jo brolio D., gyvenančio šalimais, su kuriuo parūkė, laukė D. Po kurio laiko sugrįžo D., todėl toliau susėdo į terasą ir gėrė alkoholį. Kiek pamena, namuose buvo ir D. sugyventinė I., kuri iki jų vis ateidavo. Kažkuriuo metu tarp jo ir D. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko, s neprisimena. Atsimena, jog konflikto metu, vieną kartą kumščiu sudavė D. D. į veidą. Taip pasielgė įsikarščiavęs. D. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl jį nusivalė, išsikvietė greitąją pagalbą, o jie kartu su D. toliau gėrė. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Pareigūnai sulaikė jį ir pristatė į policijos įstaigą. Po šio įvykio D. atsiprašė, jie viską išsiaiškino ir bendrauja toliau. Gailisi, jog taip pasielgė ir sužalojo D. Atlygins dėl D. sužalojimo padarytas medicinines išlaidas, todėl prašo ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 131–134). Papildomai apklaustas kaltinamasis parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena ir juos tvirtina. Nuoširdžiai gailisi, jog 2020 m. liepos 1 d. trenkė D. D. į veidą ir jį sužalojo. Dėl šio savo elgesio D. D. nuoširdžiai atsiprašė, pastarasis jam atleidimo ir jie susitaikė. Taip pat 2020 m. lapkričio 16 d. atlygino ligonių kasoms padarytą žalą dėl D. D. gydymo, t. y. 91,26 eurus. Nuoširdžiai gailisi įvykdęs šią nusikalstamą veiką. Prašo esant galimybei ikiteisminį tyrimą baigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 137–139).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Nukentėjusysis D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 1 d. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ketino susitvarkyti stogelį ir pagalbą pasikvietė aplink gyvenančius pažįstamus: R. R., M. M. ir M. T.. Bedirbant, jo pažįstami vartojo alkoholinių gėrimų. Apie pietus, apie 14 val., su savo drauge I. Z. automobiliu išvyko į Kauną nupirkti dar alkoholio ir darbo priemonių. Visi jam padėję atlikti darbus asmenys liko jo namų kieme. Tuo metu namuose buvo likusi jo teta E. S.. Namų kieme stovėjo automobilis Opel, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso įmonei, kurioje jis dirba. Šis automobilis išduotas jam važinėti darbo reikalais. Namo grįžo po valandos laiko. Kiek pamena, parvežęs draugę dar buvo išvykęs, tačiau jo draugė jį informavo, kad M. T. išvažiavo su įmonei priklausančiu automobiliu Opel. Jam grįžus, namų kieme buvo Rolandas ir jo brolis D. D.. Iš karto grįžęs iškvietė policiją ir belaukdamas vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 4 stikliukus degtinės ir alaus. Begerdamas buvo nuėjęs iki sodo, šiltnamio. Kai sugrįžo, buvo parvarytas įmonės automobilis. Nuėjo, apžiūrėjo automobilį. Automobilis buvo tokios pačios būklės, kaip ir ankščiau. Sugrįžus prie stalo, ten buvo R., M., M. ir jo brolis. Grįžęs kažką kalbėjo su asmenimis, tačiau nepamena ką. Pamena, kad ramiai sėdėjo ir pajuto smūgį į nosį. Kiek pamena, jam sudavė vieną kartą. Kas sudavė, jis nematė, tačiau aplinkiniai sakė, jog M. T.. Kas įvyko po šio smūgio, jis neatsimena. Prisimena, jog buvo atvykę pareigūnai. Kaip medikai pristatė jį į gydymo įstaigą, jis taip pat neatsimena. Medikai jam nustatė nosies lūžį. Kiek pamena, norėjo operuoti, tačiau operacijos jis atsisakė. Nei dėl sužalojimo, nei dėl automobilio paėmimo jokių pretenzijų neturi (b. l. 40–43). Papildomai apklaustas nukentėjusysis parodė, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena ir juos tvirtina. M. T. dėl sužalojimo jo atsiprašė, todėl jie susitaikė ir šiuo metu toliau bendrauja. Dėl sužalojimo jokios turtinės žalos nepatyrė, todėl M. T. civilinio ieškinio nereikš. M. T. jokių pretenzijų neturi ir nepageidauja, jog būtų atliktas tyrimas (b. l. 46–48).

Liudytojas G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio pareigose. 2020 m. liepos 1 d. kartu su kolega A. K. dirbo nustatytame maršrute. Apie 22.03 val. iš budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), prieš 20 minučių gatvėje draugo draugas M. nuvažiavo su Opel automobiliu, kuris priklauso įmonei, kurioje pranešėjas dirba. Nuvykus nurodytu adresu, verandoje prie įėjimo rado sėdinčius 2 vyrus – pranešėją D. D. ir M. T.. Asmenys atrodė akivaizdžiai neblaivūs. Ant stalo buvo atsuktas degtinės butelis. Taip pat namuose buvo dvi moterys, viena nukentėjusiojo draugė I. Z. ir teta E. S.. Pranešėjas buvo smarkiai neblaivus. Ant jo matėsi sumušta nosis, kraujo pėdsakai. Pranešėjas sunkiai aiškino aplinkybes. Nurodė, jog kažkas nuvarė automobilį, o kai automobilis grįžo, iš jo išlipo M. ir kitas asmuo. Tik išlipus iš automobilio, tarp pranešėjo ir M. kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. sudavė smūgį pranešėjui į nosį. Po to įvykio, kai trenkė jam į nosį, jis sąmonės neprarado, tiesiog susėdo ir toliau aiškinosi įvykio aplinkybes ir išsikvietė policiją. Iš pradžių pranešėjas dėl nuvaryto automobilio ir sumušimo turėjo pretenzijų, sakė, jog taip nesidaro, tačiau vėliau apsigalvojo. Asmuo vienu metu piktinosi, kiek vėliau – pretenzijų nebeturėjo. Kadangi matėsi akivaizdūs sužalojimai, buvo iškviesta greitoji med. pagalba. M. T. nurodė, jog jis netrenkė, kitų aplinkybių neaiškino. Asmuo buvo sulaikytas (b. l. 56–59).

Liudytoja I. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). D. D. yra jos pažįstamas, pas kurį laikinai gyvena. Pastarasis kasdien piktnaudžiauja alkoholiu. Dainius tą dieną darė stogą ir tuo metu išgėrinėjo. Kiek žino, kartu pas jį buvo M., kurio anketinių duomenų nežino, gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, R. ir M. T.. Visi asmenys visą dieną gėrė. Apie 19 val. D. išvažiavo nuvežti R. į (duomenys neskelbtini). D. namo negrįžo apie dvi valandas, o telefoną buvo palikęs namuose. D. išvykus, M. ir M. liko laukti namuose. Jie, belaukdami D., toliau vartojo alkoholio. Nesulaukę, kol sugrįš D. ir parveš juos namo, asmenys sėdo į D. darbo išduotą mašiną Opel ir išvažiavo. Už automobilio vairo sėdo M. Apie 21 val. visiškai girtas sugrįžo D. ir pamatė, kad nėra mašinos. Prasidėjo triukšmas. D. paskambino M., jog šis parvarytų jo automobilį. Kas parvarė automobilį, ji nematė, tačiau M. ir M. buvo sugrįžę pas juos. Kurį laiką jie kažką kalbėjo. Kažkuriuo metu D. išsikvietė policiją. Bekalbant M. pradėjo priekaištauti D., įvyko konfliktas ir priėjęs vieną kartą M. trenkė D. į veidą. D. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. M. trenkė tik vieną kartą, daugiau niekas niekam smūgių nesudavė. Visi buvo labai girti. Ne už ilgo atvyko policijos pareigūnai ir medikai, kurie D. išsivežė į gydymo įstaigą. Ji kartu su D. vykti atsisakė, nes jis buvo smarkiai neblaivus. Pačio įvykio gerai nematė, nes buvo virtuvėje. Kadangi jie buvo neblaivūs, rėkė, staugė, ji nėjo žiūrėti (b. l. 62–65).

Liudytoja E. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su ja gyvena sūnėnas D. D., taip pat buvo ir I. D.. 2020 m. liepos 1 d. sūnėnas kartu su draugais dirbo prie pirtelės. Kiek žino, buvo atvykęs M. T. ,o kitų asmenų ji nežino. Vyrai baigę darbus prie vakarienės vartojo alkoholinių gėrimų. Ji visą laiką buvo kambaryje, todėl, ką jie veikė, ar kur išvykę buvo, atsakyti negali. Vakare, tiksliai laiko negali pasakyti, gulėdama lovoje išgirdo triukšmą. Atėjusi pamatė, kad iš D. nosies bėga kraujas. Paklausus, kas buvo, D. atsakė, jog jam trenkė M. Girdėjo kaip M. pasakė: „Jei kaltas buvai, tai ir trenkiau“, tačiau ji pačio įvykio nematė. Labai išsigando ir tuo metu kažkas iš buvusių asmenų iškvietė policiją. Kartu atvyko ir medikai, kurie išsivežė jos sūnėną (b. l. 68–70).

Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame kieme yra trys namai, viename gyvena jis, kitame brolis D. D., o trečiame teta E. S.. Kiek jam žinoma, 2020 m. liepos 1 d. brolis taisė terasos stogą. Kiek matė, jam padėti buvo atvykęs M. T. ir R., tačiau R. vakare nebuvo. Ar buvo daugiau asmenų, jis nežino. Tą dieną, jis pats buvo išgėręs alaus, namie nebuvo ir sugrįžo tik vakare. Apie šį įvykį nieko nežino. Kai atvyko policija ir greitoji, išėjo į kiemą pasižiūrėti. Teta pasakė, kad M. sudavė D. į veidą, sulaužė nosį, nes M. T. išvežė policija, o D. į ligoninę. Dėl ko kilo konfliktas, jis nežino (b. l. 73–75).

Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. liepos 1 d. ryte, tikslaus laiko nurodyti negali, jo į namus atvyko pasiimti D. D.. Su Dainiumi nuvažiavo į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena, su D. išgėrė butelį degtinės. Tada planavo darbus, ruošėsi dengti tokį stogelį. Tuomet į pagalbą atvyko ir M. Padarę stogelį, vėl nuėjo gerti alkoholinių gėrimų. Buvo smarkiai neblaivūs. Dienos metu D. D. buvo kažkur išvykęs. Jis ir M. T. liko jo namuose. Likę toliau gėrė ir bendravo su Dainius sugyventine Irute ir jo teta. Jis niekur nebuvo išvykęs su D. automobiliu Opel. Ar M. T. buvo su juo išvažiavęs, nematė. Maždaug po 2–3 val. į namus sugrįžo D. D., todėl toliau ėjo gerti. Vakare, jau buvo tamsu, buvo nuėjęs pas D. brolį D. D., kuris gyvena tame pačiame kieme tik kitame name. Kiek atsimena, jie parūkė ir pakalbėjo. Tuo metu pamatė, kad atvažiavo policija. Kartu su D. nuėjo pažiūrėti, kas įvyko. Pamatė, kad pareigūnai M. T. vedėsi į policijos mašiną. Dar klausė dėl ko, tačiau jam niekas neatsakė. Kadangi buvo smarkiai neblaivus, daugiau nesikišo. Matė, jog D. nosis buvo sužalota, bėgo kraujas. Kiek vėliau atvyko medikai, kurie išsivežė D. į ligoninę. Dėl ko jie susipyko, jis nežino (b. l. 79–82).

2020 m. liepos 1 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 21.58 val. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), maždaug prieš 20 minučių draugo draugas M. T. nuvažiavo automobiliu Opel, kuris priklauso įmonei, kurioje dirba draugas. Rašys pareiškimą, pasitiks lauke. Įtariamasis nuvažiavo į savo namus (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą nuvykę policijos patruliai automobilio vagystės fakto nenustatė, tačiau pranešėjas D. D. buvo sumuštas. D. D. nurodė, kad jį sumušė M. T.. D. D. išsivežė medikai, o M. T. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno apskrities VPK OVS (b. l. 36–37).

2020 m. liepos 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo K. J. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir 2020 m. liepos 1 d. vyresniojo tyrėjo M. Č. tarnybiniame pranešime. Papildomai nurodyta, kad D. D. buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas (b. l. 8–12).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 4320 užfiksuota, kad 2020 m. liepos 1 d. 23:35:45 val. M. T. nustatytas 2,70 promilių girtumas (b. l. 35).

2020 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti gyvena (duomenys neskelbtini) roland(b. l. 13–29).

2020 m. liepos 2 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad LSMUL KK SPS gydytoja J. S. savanoriškai pateikė D. D. medicinos dokumento išrašą (b. l. 93–95).

2020 m. rugpjūčio 7 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1887/2020(02) nurodyta, jog D. D. konstatuoti sužalojimai: paviršinė muštinė žaizda nosies srityje, nosies kaulų lūžiai, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nosį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020-07-01. Tokio pobūdžio sužalojimai gali būti padaryti spiriant, smūgiuojant rankomis, bei nosies sritimi atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (b. l. 105).

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, tarp jų teismo specialisto išvadą, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamasis M. T. savo kaltę pripažino visiškai, apklausos metu patvirtindamas esmines kaltinimo faktines aplinkybes, tai yra, kad kad būdamas neblaivus žodinio konflikto metu vieną kartą kumščiu sudavė D. D. į veidą. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo D. D. parodymais, kad, kiek pamena, ramiai sėdint pajuto vieną smūgį į nosį, kas sudavė, jis nematė, tačiau aplinkiniai sakė, jog tai M. T.. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja I. D., taip pat apklausti kiti tuo metu įvykio vietoje buvę liudytojai, policijos pareigūnų parodymai bei tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusiojo parodymus dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, o taip pat ir kilusius padarinius patvirtino ir medicinos specialisto išvadoje konstatuoti jam padaryti kūno sužalojimai. Išvadoje nurodyta, jog D. D. konstatuoti sužalojimai – paviršinė muštinė žaizda nosies srityje, nosies kaulų lūžiai, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Tą aplinkybę, kad įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, patvirtina pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole užfiksuoti duomenys.

Kaltinamojo veiksmų pobūdis – nukentėjusiajam mažiausiai vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį – neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis suprato ir numatė, kad tokiu būdu gali nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Veika baigta.

Esant nurodytoms aplinkybėms, daryta išvada, kad teismo ištirtų ir įvertintų visuma yra neginčijami nustatyta, kad kaltinamasis M. T. pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio žodinio konflikto metu, tyčia mažiausiai vieną kartą kumščiu sudavė D. D. į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. D. padarė paviršinę muštinę žaizdą nosies srityje, nosies kaulų lūžius, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis M. T. yra kaltas, todėl baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

M. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 144–147, 148–149).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką M. T. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 straipsniai). Jis praeityje teistas du kartus; administracine tvarka baustas (b. l. 114–115); psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas– nesilankė, nesigydė (b .l. 123, 124).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina prokuroro siūloma BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nustatant maksimalų šios bausmės dydį. Kaltinamajam kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros skirtinas prokuroro siūlomas įpareigojimas – neatlyginti darbai.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kauno teritorinės ligonių kasa kaltinamojo atžvilgiu pareiškė 90,26 eurų civilinį ieškinį (b. l. 84-91), kuris yra atlygintas (b. l. 92, 140).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, vietoj intensyvios priežiūros laisvės apribojimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti per 6 (šešis) mėnesius po 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (iš viso – 60 (šešiasdešimt) valandų).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros laisvės apribojimo laikotarpiu paskiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti per 6 (šešis) mėnesius po 10 (dešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (iš viso – 60 (šešiasdešimt) valandų).

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. T. paskirtą paskirta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistojo gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresas: Kaunas, Kęstučio g. 37.

M. T. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.