Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-05-07 · Administracinė byla Nr. I-1652-423/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-05-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-07
Bylos Nr.
I-1652-423/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00050-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1652-423/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00050-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 7 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. V.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN), 12000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-11). Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad bausmę Alytaus PN atlieka nuo 2009 metų iki šiol. Skundą grindė tuo, jog pataisos namų dušinėje nėra įrengta atskirų uždarų maudymosi kabinų ir persirengimo kabinų, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas. Be to, persirengimo ir dušų patalpos buvo per mažos, dažnai tekdavo laukti eilėje. Dėl minėtų aplinkybių patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, kurių būtų nepatyręs, jei atsakovas jį būtų laikęs tinkamomis sąlygomis. Senaties termino prašė netaikyti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 15-18) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir taikyti ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad nuteistiesiems pataisos namuose yra sudaryta galimybė nusiprausti kūną po šiltu dušu kartą per savaitę. Nuteistieji gali praustis po šaltu vandeniu kiekvieną dieną, tai nėra ribojama. Rūbus nuteistieji einant į dušą gali nusirengti persirengimo kambaryje, tualetuose arba miegamuosiuose. Alytaus PN pareigūnai nuteistųjų dušinėse ir persirengimo kambariuose nestebi. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1

Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).

LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra išaiškinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovė šį terminą prašo taikyti. Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2009 metų, o skundą teismui pateikė 2018-01-03 (b. l. 12). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, nenurodė. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2015-01-03 iki 2018-01-03.

Pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl privatumo neužtikrinimo dušo patalpoje. Pareiškėjas nurodo, praustis buvo leidžiama tik kartą per savaitę, praustis turėjo kartu su kitais asmenimis, nebuvo įrengta persirengimo kabinų.

Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015, kurios 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir iki 2015-11-01 galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po dušu kartą per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo šioje dalyje nenustatyta. Nors pareiškėjas teigia, jog jam tekdavo laukti eilėje prie dušų ir kartais likdavo nenusiprausęs, nes persirengimo ir dušų patalpos buvo per mažos, teismas pažymi, jog teisės aktuose nėra reglamentuotas minimalus minėtų patalpų plotas. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, jog 9 lokalinio sektoriaus dušinė yra 12,73 kv. m ploto, persirengimo kambarys – 4,2 kv. m ploto (b. l. 55). Įvertinęs šiuos duomenis bei byloje esančias fotonuotraukas (b. l. 56-57), teismas sprendžia, jog dušinė yra pakankamai erdvi. Be to, kaip nurodė atsakovės atstovas, jei pareiškėjui galimai būtų pritrūkę vietos persirengimo kambaryje, jis turėjo teisę persirengti tiek miegamajame, tiek tualetuose. Pareiškėjas šias aplinkybes nutylėjo ir nepaaiškino, kodėl tokia galimybe nesinaudojo, be to, nenurodė, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis jam tekdavo likti nesipraususiam. Atsakovei būtų pernelyg neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius ir nedetalius pareiškėjo teiginius.

Pareiškėjas nurodo, kad dušo patalpose nebuvo uždarų maudymosi kabinų bei persirengimo kabinų, tokiu būdu nebuvo užtikrintas jo privatumas.

Teismas pažymi, kad nors teisės aktai nereglamentuoja pertvarų įrengimo dušo patalpose, tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų fotonuotraukų, pertvaros dušo patalpose yra įrengtos (b. l. 56-57). Teisės aktai taip pat nereglamentuoja persirengimo patalpų įrengimo kiekvienam besiprausiančiam asmeniui. Įvertinęs tiek dušų patalpos, tiek persirengimo kambario fotonuotraukas (b. l. 58-60), teismas daro išvadą, jog jų įrengimas yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Alytaus pataisos namuose šiuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti drauge besirengiantys ar besimaudantys asmenys, laikytini subjektyvaus pobūdžio jo paties nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog sanitariniame mazge (tualetuose) yra įrengtos atskiros kabinos su durelėmis (b. l. 63-64), todėl, jei pareiškėjui dėl subjektyvių priežasčių kilo nepatogumų persirengiant bendrame persirengimo kambaryje, jis tą galėjo padaryti tualete, kaip ir nurodė atsakovės atstovas. Nenustačius Alytaus PN veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Urbonienė