- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-17
- Bylos Nr.
- I-2828-562/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01298-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- UAB „Daimanta“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 9.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 10.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, dalyvaujant atsakovo atstovui Eligijui Vinskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Janinai Meškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Daimanta“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Daimanta“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (1 t.b. l. 1-6) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2011-05-17 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas, MD) sprendimą Nr. 1A-4.13-180 (toliau – ir Sprendimas) bei 2010-05-26 Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir tretysis suinteresuotas asmuo, Muitinė, VTM) sprendimą Nr. 5MA-34-763 (toliau – ir Muitinės sprendimas) (toliau – ir skundžiami sprendimai) bei atleisti UAB „Daimanta“ nuo apskaičiuotų 43 939 Lt delspinigių ar jų dalies sumokėjimo. Skunde nurodė, kad atsakovas visiškai nenagrinėjo pareiškėjos argumento dėl atleidimo nuo PVM delspinigių nesant žalos biudžetui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2005-02-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-15-141-2005 pateikė Mokesčių administravimo įstatymo 141 str. 1 d 3 p. išaiškinimą ir konstatavo, kad tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas yra sumokėjęs mokestinę nepriemoką valstybei ir skolos atsiradimo metu turėjo mokestinę permoką, kuri mokesčių mokėtojui turėjo būti grąžinta, savalaikiu mokesčių nesumokėjimu žalos valstybės biudžetui nepadarė, todėl baudos ir delspinigiai (kaip represinės priemonės) mokesčių mokėtojui turi būti netaikomos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-10-04 sprendime administracinėje byloje Nr. I-2306-562/2010 konstatavo, kad UAB „Daimanta“ skola muitinei atsirado 2003-07-22, t. y. šią dieną į valstybės biudžetą turėjo būti sumokėta 51 734 Lt mokesčių: 28 078 Lt PVM ir 23 656 Lt muito mokesčio. Ši mokestinė prievolė buvo įvykdyta 2010-04-20. Laikotarpiu nuo mokesčių skolos atsiradimo iki visiško skolos sumokėjimo pareiškėja turėjo PVM mokesčio permoką valstybės biudžete, kuri visiškai ar iš dalies atlygina valstybės galimai patirtą žalą dėl savalaikio mokesčių nesumokėjimo. Taigi, pareiškėja pagrįstai prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių grindė tuo, kad nuo 2003 m. iki 2008 m. turėjo PVM mokesčio permokas, kurios yra didesnės negu jos 28 078 Lt PVM skola valstybei, todėl žala nuo 2003 m. iki 2008 m. valstybės biudžetui nebuvo padaryta. Tačiau atsakovas šio skundo argumento visiškai nenagrinėjo, nenurodė, dėl kokių motyvų šis argumentas buvo atmestas. Pareiškėja taip pat prašė išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) detalų PVM permokų apskaičiavimą, tačiau jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų kreipęsis į VMI, sprendime nėra. Todėl laiko, kad atsakovo sprendimas, kuriame nėra pasisakyta dėl skundo atmetimo motyvų, yra absoliučiai negaliojantis, todėl naikintinas. Be kita ko, atsakovas neatsižvelgė/netyrė/nenagrinėjo, kokią įtaką delspinigių atsiradimui turėjo valstybės institucijų pareigūnų veiksmai. MAĮ 141 str. 1 d. nustatyta, jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo, bei jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, jis gali būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo. Aiškinant MAĮ 141 str. 1 d. 1-2 p. nustatytą taisyklę pagal tai, kaip ji suprantama LVAT praktikoje, tai šis atleidimo nuo delspinigių pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikoje mokesčio mokėtojas nenumatė ir negalėjo numatyti ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami mokesčių mokėtojo valios. Minėtomis aplinkybės pripažįstamos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Šis teismo nustatytas principas yra grindžiamas tuo, kad valstybė neturėtų gauti naudos delspinigių forma (kurios įprastomis aplinkybėmis nebūtų gavusi) tuo atveju, jei skolos atsiradimą įtakojo neteisėti jos pačios įgaliotų pareigūnų veiksmai. Nepaisant to, kad pareiškėja labai išsamiai išdėstė aplinkybes, patvirtinančias muitinės darbuotojų veiksmų neteisėtumą, tačiau atsakovas jų tinkamai neįvertino, dėl jų nepasisakė. Akcentavo, kad 2005-10-17 Panevėžio apygardos teismo nuosprendyje konstatuota, kad R. P., vairuodamas UAB „Daimanta“ vilkiką PVL valst. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe (duomenys neskelbtini), neteisėtai neišvežė per Lietuvos valstybės sieną prekių, kurių vertė viršija 250 MGL. 2003-07-16 per Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio postą su Carnet 11K knygele (duomenys neskelbtini) R. P. įvežė į Lietuvą 132 335 Lt vertės krovinį, kuris pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtas iš Lietuvos iki 2003-07-21 (...) šio krovinio muitinio patikrinimo procedūros užbaigtos 2003-07-18 Obelių kelio poste, t. y. krovinys neva nurodytą dieną išvežtas iš Lietuvos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiame poste muitinės procedūros buvo atliktos nepastačius krovinio ir neišvežant prekių per šį kontrolės postą. Nustatyta, kad muitinės procedūras Obelių kelio poste atliko muitinės pareigūnai R. S. ir K. G.. Iš nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas matyti, kad šie Obelių muitinės pareigūnai į krovinio pervežimo dokumentus įrašė, kad dokumentus ir krovinį iš dalies patikrino, neįsitikinę, ar 2003-07-18 R. P. vairuojamas vilkikas vyksta per Obeliu postą ir dėl neatsargumo nerūpestingai atliko savo pareigas. Taigi, muitinės darbuotojų veiksmų neteisėtumas atliekant muitinės procedūras yra konstatuotas nutarimu. Pareiškėjos nuomone, siekiant veiksmus pripažinti neteisėtais, būtina konstatuoti, kad valdžios institucijos neįvykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Jeigu valstybės tarnautojai – muitinės pareigūnai būtų laikęsi muitinės tranzito procedūros supaprastinto įforminimo muitinėje tvarkos ir sąlygų, nustatytų įstatymais, kitais teisės aktais bei jų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, t. y. nebūtų veikę iš anksto susitarę su baudžiamojon atsakomybėn patrauktu R. P. ir į krovinio dokumentus įrašę melagingų duomenų, tai nebūtų padaryta veika, už kurią pareiškėjai buvo apskaičiuota ir nuskaičiuota 51 418 Lt dydžio nepriemoka muitinei bei nuo jos skaičiuojami delspinigiai. Pažymėjo, kad pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti apie TIR procedūros pažeidimus, vykdant vežimą su TIR knygele, neturėjo tikslo neišvežti prekių iš Lietuvos Respublikos, neturėjo tikslo nesumokėti 51 734 Lt importo mokesčio. Išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nenustatyta pareiškėjos kaltė, neįvardyti neteisėti veiksmai, konkrečios teisės normos, kurias pareiškėja pažeidė. Priešingai, konstatuotas muitinės darbuotojų veiksmų neteisėtumas, kuris pasireiškė neįvykdžius teisės aktais jiems priskirtų funkcijų bei aplaidžiais valstybės pareigūnų veiksmais, kurie konstatuoti Panevėžio apygardos teismo 2005-10-17 nuosprendžiu bei Panevėžio apygardos prokuratūros 2005-07-19 nutarimu. Daro išvadą, kad būtent dėl to, jog muitinės pareigūnai aplaidžiai atliko savo pareigas, t. y. netinkamai patikrino R. P. vežamo krovinio pervežimo dokumentus, neįsitikino, ar jo vairuojamas vilkikas tikrai vyksta per Obelių kelio postą, leido R. P., veikiant su pareiškėjai priklausančia TIR knygele, realiai neužbaigti tranzito procedūros. Pareiškėjai kilo neigiamos pasekmės – atsirado 51 418 Lt dydžio nepriemoka valstybei bei skaičiuoti delspinigiai. Tokie neteisėti pareigūnų veiksmai leidžia remtis MAĮ 141 str. 1-2 d. numatytais atleidimo nuo delspinigių pagrindais. Todėl atsakovas nepagrįstai šiuo pagrindu neatleido pareiškėjos nuo priskaičiuotų PVM delspinigių. Be to, tvirtino, kad atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjos turtinę padėtį bei nevertino, kokias ekonomines pasekmes jos veiklai gali turėti neatleidimas nuo muito delspinigių. Pareiškėja skunde, pateiktame atsakovui, nurodė, kad VTM įregistruota 20 090 Lt muito delspinigių suma jai yra didelė ir šios pinigų sumos sumokėjimas gali turėti sunkių ekonominių pasekmių. Atsakovas nurodė, kad nėra imperatyvios teisės normos, besąlygiškai įpareigojančios pasirinkti būtent tą elgesio modelį – atleisti nuo delspinigių, tačiau muitinei yra palikta teisė (galimybė) pačiai nuspręsti, ar atleisti nuo delspinigių, ar ne. Tačiau, atsisakydamas atleisti nuo muito delspinigių šiuo pagrindu, atsakovas turi pareigą įvertinti pateiktų duomenų pagrįstumą bei priimti motyvuotą sprendimą. Atsakovas apsiribojo vien tik minėtu teiginiu, plačiau nekomentuodamas atsisakymo priežasčių pareiškėjos pateiktų aplinkybių ir įrodymų kontekste. Toks atsakovo argumentas prieštarauja atleidimo nuo delspinigių instituto paskirčiai. Jeigu atsakovas turi absoliučią ir neribotą teisę net nesvarstydamas prašymą pateikusio asmens argumentų, spręsti dėl jo atleidimo/neatleidimo nuo muito delspinigių, tai netenka prasmės įstatymo leidėjo šio instituto pasirinktas teisinio reguliavimo būdas: konkrečių atleidimo pagrindų išskyrimas. Atsakovas kiekvienu atveju turi vadovautis šalių lygybės (Europos Sąjungos teisėje vadinama nediskriminavimo) principu. Konstitucinis Teismas 1997-11-01 nutarime, aiškindamas minėto principo turinį, konstatavo, kad lygybės įstatymui principas teisėje reiškia lygų matą, kai reikia tą pačią normą taikyti skirtingiems asmenims. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 1996-01-24 nutarimas). Taigi, ginčo atveju atsakovas nenurodė, kokių sąlygų neatitiko pareiškėja ir jos pateikti įrodymai, bei esant kokioms aplinkybėms, įmonės finansiniams rodikliams pareiškėja tenkintų Bendrijos muitinės kodekso sąlygą. Pabrėžė, kad pareiškėjos finansinė padėtis šiuo metu nėra gera, todėl net sąlyginai nedidelės 20 090 Lt delspinigių sumos sumokėjimas gali turėti įmonei rimtų ekonominių ir socialinių sunkumų. Nenorėdama tapti našta valstybei bei bankroto atveju papildyti bedarbių gretas (šiuo meta įmonėje dirba 35 darbuotojai), įmonė stengiasi atkurti iki krizės buvusius įmonės pajėgumus. Kadangi rinkoje dėl daugelio įmonių bankroto susidarė apyvartinių lėšų trūkumas, tai pareiškėjai, norint tęsti veiklą, reikalingų priemonių (priekabų, antstatų, transporto priemonių) įsigijimui teko rinktis finansiškai nenaudingą jų įsigijimo būdą – finansinį lizingą Įmonė lyg šiol negrąžino darbuotojų atlyginimų į buvusią padėtį, taip pat ji turi kitų įsipareigojimų. Pabrėžė, kad 2010 finansiniais metais pareiškėja dirbo nuostolingai, jos nuostolį sudarė 272 942 Lt. Taigi, 20 090 Lt delspinigių sumos sumokėjimas gali turėti įmonei rimtų ekonominių ir socialinių sunkumų. Todėl mano, kad egzistuoja pagrindas atleisti bendrovę nuo minėtų delspinigių mokėjimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Daimanta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (1 t. b. l. 57-59) nurodė, kad ginčas kilo dėl atleidimo nuo muito ir PVM delspinigių. Atleidimą nuo muito ir PVM delspinigių reglamentuoja Bendrijos muitinės kodekso 232 str. 2 d., MAĮ 100 ir 141 str. 1 d. bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004-05-07 įsakymu Nr. 1B-481 patvirtintos Atleidimo nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų) delspinigių taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal Bendrijos muitinės kodekso 232 str. 2 d., nuo muito delspinigių gali būti atleidžiama (turi teisę neskaičiuoti) tik esant šiems pagrindams: atsižvelgiant į skolininko padėtį, jei tai sukeltų rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų; delspinigių suma neviršija dydžio, nustatyto taikant Komiteto procedūrą; muitas sumokamas per 5 dienas nuo nustatyto mokėjimo laikotarpio pabaigos. MAĮ 100 str. 1 d. įtvirtinta, jog mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas, nuo delspinigių, jeigu yra MAĮ nustatyti pagrindai. Departamento nuomone, paminėtos teisės normos nėra imperatyvios, nes jos suteikia teisę muitinei (mokesčių administratoriui) pasirinkti vieną iš 2 veikimo būdų neatleisti arba atleisti nuo delspinigių. Taip pat minėtose teisės normose yra įtvirtintos privalomos sąlygos, kurioms esant muitinė gali pasirinkti vieną iš veikimo būdų – atleidimą nuo delspinigių. Tačiau tai nereiškia, kad šis veikimo būdas (atleidimas nuo delspinigių) tampa muitinei privalomas, jei mokesčių mokėtojas išpildo privalomas sąlygas. Dėl kito veikimo būdo – neatleidimo nuo delspinigių, minėtose teisės normose nenumatyta jokių privalomų sąlygų, o tai reiškia, jog muitinei palikta teisė pačiai nuspręsti, kokiais atvejais ji gali pasirinkti šį veikimo būdą. Atkreipė dėmesį, kad MD, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, Sprendime nurodė faktines aplinkybes ir argumentus, kuriais remdamasis nusprendė pasinaudoti jam teisės aktų suteikta teise pasirinkti veikimo būdą – neatleisti pareiškėjos nuo muito ir PVM delspinigių. Pažymėjo kad skunde teismui bendrovė nenurodė jokių prieštaravimų dėl MD sprendime nurodytų faktinių aplinkybių ir argumentų, kuriais remdamasis Departamentas nusprendė pareiškėjos neatleisti nuo muito ir PVM delspinigių. Laiko, kad mokesčių administratoriui pasirinkus vieną veikimo būdą (neatleidimą nuo delspinigių), tenka pareiga pagrįsti, kodėl buvo pasirinktas šis veikimo būdas ir nėra prasmės ir tikslo nagrinėti ir vertinti aplinkybes ir įrodymus, kurie yra susiję su kitu veikimo būdu. Taigi, atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nustatė, kad pareiškėja prašo atleisti nuo delspinigių, kurie apskaičiuoti dėl laiku nesumokėtos skolos, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2004-06-30 sprendimu Nr. 4KM18113. Ši skola atsirado dėl neteisėto prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, kurį įtakojo pačios pareiškėjos veiksmai (neužtikrino tinkamo TIR knygelės naudojimo). Taip pat pareiškėja nepripažino padaryto pažeidimo ir atsiradusios skolos, ją ginčijo, o pasibaigus ginčams (ginčas baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-1280/2009), pareiškėja kreipėsi su prašymu į muitinę išdėstyti skolos sumokėjimą ir skolos mokėjimo pradžią atidėti vienerių metų laikotarpiui. Muitinė 2010-01-06 sprendimu Nr. 5MA-34-26 pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, t. y. atsisakė atidėti mokestinės prievolės mokėjimo pradžią vienerių metų laikotarpiui, bet išdėstė mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą nuo 2010-01-29 iki 2010-08-31, tačiau pareiškėja nevykdė šio sprendimo, t. y. nemokėjo skolos dalimis pagal nustatytą grafiką. Taigi, pareiškėja vengė mokėti skolą muitinei ir muitinė turėjo taikyti priverstinio išieškojimo veiksmus siekdama iš jos ją išieškoti (skola muitinei iš pareiškėjos išieškota 2010-04-28). Be to, įmonė nesutiko ir su apskaičiuotas delspinigiais, nuo kurių prašo atleisti, ir iniciavo mokestinius ginčus. Taigi, MD, atsižvelgęs ir įvertinęs minėtas aplinkybes, nusprendė pasinaudoti teisės aktų jam suteikta diskrecijos teise ir neatleido pareiškėjos nuo muito ir PVM delspinigių. Mano, kad Sprendimas yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos UAB „Daimanta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (1 t. b. l. 118-120) nurodė, kad UAB „Daimanta“ pateikė Muitinei 2010-05-11 prašymą dėl atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių sumokėjimo. Savo prašymą bendrovė grindė tuo, kad veiksmuose dėl skolos muitinei atsiradimo nėra jos kaltės, šios skolos atsiradimo ji negalėjo numatyti ir kontroliuoti, taip pat nurodė, kad šių sumų sumokėjimas neigiamai paveiktų įmonės likvidumą, įmonė gali tapti nemoki ir pateikė, jos nuomone, tai pagrindžiančius dokumentus. VTM, išnagrinėjusi bendrovės prašymą, 2010-05-26 sprendimu nusprendė atmesti kaip nepagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo, motyvuodama tuo, kad mokestinės prievolės teisėtumas ir pagrįstumas yra patvirtintas LVAT 2009-10-12 nutartimi, o mokesčių mokėtojo nemokumas neatleidžia nuo delspinigių mokėjimo. Bendrovė, nesutikdama su minėtu muitinės sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka, apskundė jį Departamentui, kuris 2010-07-02 sprendimu sustabdė pateikto skundo nagrinėjimą, nes dėl Muitinės 2010-03-03 sprendimu, 2010-04 sprendimu ir 2010-05-10 sprendimu įregistruotų delspinigių pagrįstumo vyko mokestiniai ginčai. Minėti ginčai baigėsi įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-04 sprendimui administracinėje byloje Nr. I-2306-526/2010 bei 2010-12-02 sprendimui administracinėje byloje Nr. I-3116-437/2010, taip pat įsiteisėjus Muitinės departamento 2010-06-22 sprendimui Nr. lA-4.13-348. Šiais sprendimais visi UAB „Daimanta“ skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Atsižvelgdamas į tai, kad baigėsi mokestiniai ginčai dėl minėtais Muitinės sprendimais apskaičiuotų ir įregistruotų delspinigių pagrįstumo, Departamentas atnaujino pareiškėjos skundo dėl atleidimo nuo delspinigių sumokėjimo nagrinėjimą ir Sprendimu patvirtino VTM sprendimą bei neatleido pareiškėjos nuo muito ir PVM delspinigių. Tvirtino, kad ginčai dėl muito ir PVM prievolės, taip pat dėl apskaičiuotų delspinigių pagrįstumo buvo išspręsti pasibaigus teisminiams ginčams. Šiuo atveju ginčas vyksta dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta atleisti bendrovę nuo apskaičiuotų delspinigių sumokėjimo, teisėtumo. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad pareiškėjai pagrįstai įregistruota skola muitinei dėl neteisėto prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, nes pareiškėja, kaip muitinės tranzito procedūros vykdytoja, neužtikrino tinkamo TIR knygelės naudojimo. Pareiškėja geranoriškai ir laiku nevykdė teismo sprendimo, todėl muitinė pradėjo taikyti priverstinio išieškojimo būdus, siekdama išieškoti iš pareiškėjos skolą muitinei. Dėl šių veiksmų, muitinė, vykdydama mokesčių sumokėjimo kontrolę, savo sprendimais už laiku nesumokėtus mokesčius pradėjo skaičiuoti delspinigius. Tokiu būdu, delspinigių suma, nuo kurios pareiškėja prašo atleisti, susidarė dėl pačios įmonės veiksmų, laiku nesumokant teisėtai apskaičiuotos ir įregistruotos skolos muitinei, o mokesčių mokėtojo nemokumas neatleidžia nuo delspinigių mokėjimo. Atsakovas pabrėžė, kad ir teismai nagrinėjo pareiškėjos prašymus atleisti ją nuo apskaičiuotų delspinigių, remiantis MAĮ 141 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais ir konstatavo, kad šie prašymai yra nepagrįsti (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-04 įsiteisėjęs sprendimas administracinėje byloje Nr.1-2306-526/2010). Todėl daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja teisinės sąlygos atleisti ją nuo priskaičiuotų delspinigių Bendrijos muitinės kodekso 232 str. 2 d. ir MAĮ 100 str. 1 d. nurodytais pagrindais. Mokesčių administratoriui patikėta pareiga skatinti savanorišką mokesčių sumokėjimą ir drausminti savo pareigų nevykdančius mokesčių mokėtojus, tačiau, remiantis MAĮ 32 str. 3 ir 4 p., mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų bei pagal savo kompetenciją ginti teisėtus valstybės interesus. Muitinė šių nuostatų laikėsi. Taigi, skundžiami sprendimai yra priimti išnagrinėjus visas esamas aplinkybes bei teisingai pritaikius teisės aktus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas UAB „Daimanta prašo panaikinti 2011-05-17 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 1A-4.13-180 bei 2010-05-26 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą Nr. 5MA-34-763 bei atleisti UAB „Daimanta“ nuo apskaičiuotų 43 939 Lt delspinigių ar jų dalies sumokėjim (1 t. b. l. 10-12).
Skunde Muitinės departamentui pareiškėja nurodė, jog muitinės sprendimas yra nemotyvuotas ir priimtas visapusiškai neišnagrinėjus pareiškėjos prašyme nurodytų argumentų. Skunde išdėstę argumentus, kuriais remdamasi teigia, jog pareiškėja nėra kalta dėl padaryto pažeidimo, o pažeidimas padarytas susiklosčius aplinkybėms, kurios nepriklausė nuo jos valios. Pareiškėjos teiginiu, nurodytos aplinkybės yra pagrindas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies nuostatomis atleisti bendrovę nuo delspinigių. Taip pat skunde nurodė, kad delspinigių sumokėjimas sukeltų labai didelių finansinių sunkumų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta skunde, pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2010-05-26 sprendimą Nr. 5MA-34-763 bei priimti naują sprendimą ir atleisti pareiškėją nuo 43 939 Lt delspinigių (1 t. b. l. 106-107).
Pareiškėja Muitinės departamentui pateikė 2011-01-06 skundo patikslinimą, kuriame nurodė, kad palaiko skunde išdėstytus argumentus bei reikalavimus. Papildomai nurodė argumentus, kuriais remdamasi teigia, kad nepadaryta žalos valstybės biudžetui, ir tai yra MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas atleisti ją nuo 23 885 Lt PVM delspinigių. Kartu su patikslintu skundu Muitinės departamentui pareiškėja pateikė dokumentus, kuriais grindžia skunde išdėstytas aplinkybes dėl sunkios finansinės padėties bei mokesčių permokos (1 t. b. l. 60-62).
Pasisakydama dėl materialinės teisės normų taikymo šioje byloje, pažymėtina, kad teisiniai santykiai dėl atleidimo nuo muito delspinigių išimtinai reglamentuojami Bendrijos muitinės kodekso 232 straipsnio 2 dalies. Toks išimtinumas nustatytas Mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje bei Taisyklių 10 punkte. Todėl paminėto pareiškėjo prašymo dalis dėl atleidimo nuo muito delspinigių turi būti vertinama tik Bendrijos muitinės kodekso 232 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu ir, atitinkamai, negali būti vertinama nacionalinės teisės taikymo požiūriu. Teisiniai santykiai dėl atleidimo nuo kitų (šiuo atveju PVM) delspinigių reglamentuojami Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio.
Pareiškėja vienu iš prašymo atleisti nuo delspinigių mokėjimo motyvų nurodė, kad laikotarpiu nuo mokesčių skolos atsiradimo iki skolos sumokėjimo jis turėjo pridėtinės vertės mokesčio permoką valstybės biudžete. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgdamas į tai, atsakovas turėjo jį atleisti nuo delspinigių pagal Mokesčių administravimo įstatymo 100 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau atsakovas visiškai nenagrinėjo pareiškėjos nurodytus argumentus dėl atleidimo nuo PVM delspinigių nesant žalos biudžetui.
Pažymėtina, kad mokesčių administratorius yra pripažįstamas viešojo administravimo subjektu, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais (pvz., žr. 2003 m. gruodžio 15 d. plenarinės sesijos nutartį administracinėje byloje Nr. A11-648/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, 2003; 2010 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-252/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-504/2010). Tai reiškia, jog mokesčių administratorius privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų (2005 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-131/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-158/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-851/2011), inter alia įstatymo viršenybės (pvz., 2007 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-127/2007) bei objektyvumo (pvz., 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-502/2010; 2009 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-830/2009) principų. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.).
Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu numatytas atleidimo nuo delspinigių pagrindas gali būti taikomas, nustačius, kad mokesčių mokėtojas, nors ir pažeidė mokesčio įstatymo nuostatas, tačiau tuo nebuvo padaryta žala valstybės biudžetui.
Atitinkamos mokestinės prievolės nevykdymas daro žalą valstybės biudžetui, todėl delspinigiai gali būti skaičiuojami tik nustačius žalos faktą. Mokesčio permokos atveju žala biudžetui nepadaroma ir tokiu atveju, esant mokesčių permokai, delspinigiai negali būti skaičiuojami, nes turi būti įskaitoma esama kito mokesčio permoka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1439/2010).
Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškėjo patikslintame skunde nurodytų aplinkybių dėl mokesčių permokos nevertino bei dėl jų nepasisakė, nors pareiškėjas teikė duomenis, patvirtinančius prašymo grąžinti PVM permoką pateikimą bei Valstybinės mokesčių inspekcijos priimtus sprendimus (1 t. b. l. 63-87). Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities VMI 2003-01-10 gavo D. A. TŪB ,,Daimanta“ prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 19 500 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: FAMP iš darbo užmokesčio už 2002 m. gruodžio mėn. – 2 112,31 Lt; atskaitymai nuo pajamų už 2002 m. gruodžio mėn. – 2 300 Lt (t. 1, b. l. 67, antra pusė).Vilniaus apskrities VMI 2003-02-08 gavo D. A. TŪB ,,Daimanta“ prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 25 000 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: atskaitymai nuo pajamų už 2003 m. sausio mėn. – 1 060 Lt (t. 1, b. l. 68). Vilniaus apskrities VMI 2003-03-18 gavo D. A. TŪB ,,Daimanta“ prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 19 500 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: FAMP iš darbo užmokesčio už 2003 m. vasario mėn. – 1 930,70 Lt; atskaitymai nuo pajamų už 2003 m. vasario mėn. – 1 360 Lt; (t. 1, b. l. 68, antra pusė). Vilniaus apskrities VMI 2003-04-17 gavo D. A. TŪB ,,Daimanta“ prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 22 000 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: FAMP iš darbo užmokesčio už 2003 m. kovo mėn. – 1 877,90 Lt; atskaitymai nuo pajamų už 2003 m. kovo mėn. – 1 400 Lt; (t. 1, b. l. 69). Vilniaus apskrities VMI 2003-05-16 gavo D. A. TŪB ,,Daimanta“ prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 17 000 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: GPM iš darbo užmokesčio už 2003 m. balandžio mėn. – 2 008,78 Lt; atskaitymai nuo pajamų už 2003 m. balandžio mėn. – 1 883 Lt; (t. 1, b. l. 69, antra pusė).Vilniaus apskrities VMI 2003-06-17 gavo D. A. TŪB ,,Daimanta“ prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 15 000 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: GPM iš darbo užmokesčio už 2003 m. gegužės mėn. – 2 123,04 Lt; atskaitymai nuo pajamų už 2003 m. gegužės mėn. – 2 100 Lt; (t. 1, b. l. 70). Vilniaus apskrities VMI 2003-08-12 ir 2003-08-19 gavo D. A. TŪB ,,Daimanta“ prašymus grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 15 000 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: GPM iš darbo užmokesčio už 2003 m. liepos mėn. – 2 084,28 Lt (t. 1, b. l. 70, antra pusė; 71). Vilniaus apskrities VMI 2003-08-25 gavo D. A. TŪB ,,Daimanta“ prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 35 000 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: atskaitymai nuo pajamų už 2003 m. liepos mėn. – 2 691 Lt; (t. 1, b. l. 71, antra pusė). Vilniaus apskrities VMI 2003-09-24 gavo D. A. TŪB ,,Daimanta“ prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 20 000 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: GPM iš darbo užmokesčio už 2003 m. rugpjūčio mėn. – 2 069,42 Lt; atskaitymai nuo pajamų už 2003 m. rugpjūčio mėn. – 2 698,00 Lt; (t. 1, b. l. 72). Vilniaus apskrities VMI 2003-10-29 gavo D. A. TŪB ,,Daimanta“ prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 9 000 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: atskaitymai nuo pajamų už 2003 m. rugsėjo mėn. – 1 750,00 Lt; (t. 1, b. l. 72, antra pusė). Vilniaus apskrities VMI 2003-11-25 gavo D. A. TŪB ,,Daimanta“ prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 26 000 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: atskaitymai nuo pajamų už 2003 m. spalio mėn. – 2 014 Lt; (t. 1, b. l. 73). Vilniaus apskrities VMI 2003-12-? gavo D. A. TŪB ,,Daimanta“ prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 20 000 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: GPM iš darbo užmokesčio už 2003 m. lapkričio mėn. – 1 977,72 Lt; atskaitymai nuo pajamų už 2003 m. lapkričio mėn. – 1 945,00 Lt; (t. 1, b. l. 73, antra pusė). Vilniaus apskrities VMI 2006-04-2? gavo D. A. TŪB ,,Daimanta“ prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 30 000 Lt neįskaitytą PVM likutį, susidariusį už 2005 m. vasario mėn. – 2006 m. kovo mėn. (t. 1, b. l. 74, antra pusė). Vilniaus apskrities VMI 2006-05-03 sprendimu Nr. (27.203)-276-40984 grąžino pareiškėjai 30 000 Lt neįskaitytą likutį (t. 1, b. l. 74). Vilniaus apskrities VMI 2006-06-06 sprendimu Nr. (27.203)-276-67281 grąžino pareiškėjai 14 000 Lt neįskaitytą likutį (t. 1, b. l. 75). Vilniaus apskrities VMI 2006-06-27 gavo D. A. TŪB ,,Daimanta“ prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 25 000 Lt neįskaitytą PVM likutį, susidariusį už 2005 m. vasario mėn. – 2006 m. gegužės mėn. (t. 1, b. l. 76). Vilniaus apskrities VMI 2006-07-11 sprendimu Nr. (27.203)-276-86719 grąžino pareiškėjai 25 000 Lt neįskaitytą likutį (t. 1, b. l. 75, antra pusė).Vilniaus apskrities VMI 2006-08-21 gavo D. A. TŪB ,,Daimanta“ prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 45 000 Lt neįskaitytą PVM likutį, susidariusį už 2005 m. vasario mėn. – 2006 m. liepos mėn. (t. 1, b. l. 77). Vilniaus apskrities VMI 2006-08-29 sprendimu Nr. (27.203)-276-103023 grąžino pareiškėjai 45 000 Lt neįskaitytą likutį (t. 1, b. l. 76, antra pusė). Vilniaus apskrities VMI 2006-09-25 gavo D. A. TŪB ,,Daimanta“ prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 40 000 Lt neįskaitytą PVM likutį, susidariusį už 2005 m. vasario mėn. – 2006 m. rugpjūčio mėn. (t. 1, b. l. 78). Vilniaus apskrities VMI 2006-09-29 sprendimu Nr. (27.203)-276-107314 grąžino pareiškėjai 40 000 Lt neįskaitytą likutį (t. 1, b. l. 77, antra pusė). Vilniaus apskrities VMI 2006-10-13 sprendimu Nr. (27.203)-276-99 nusprendė neįskaityti pareiškėjai 35 000 Lt skirtumo (t. 1, b. l. 78, antra pusė). Vilniaus apskrities VMI 2007-01-08 sprendimu Nr. 2007.1030-199/627006/275-25461/488 įskaitė pareiškėjai mokestinias nepriemokas, mokesčius, kurių mokėjimo terminas nepasibaigęs: įmoką į garantinį fondą – 66 Lt, įskaitymo data – 2006-12-29; įmoką į garantinį fondą – 73 Lt, įskaitymo data – 2006-12-15; GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusį su darbo santykiais – 5 984 Lt, įskaitymo data – 2006-12-29; GPM nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusį su darbo santykiais – 6 561 Lt, įskaitymo data – 2006-12-15; GPM nuo gyventojo su darbo sant. nesusijusį to mokestinio laikotarpio A kl. pajamų – 53 Lt, įskaitymo data – 2006-12-29. Neįskaitė 53 Lt skirtumo, susidariusio 2006-12-15 (t. 1, b. l. 79).Vilniaus apskrities VMI 2007-02-20 gavo UAB ,,Daimanta“ prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 77 000 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: fizinių asmenų pajamų mokestis už 2007 m. sausio mėn. – 6 078 Lt; garantinio fondo mokestis už 2007 m. sausio mėn. – 73 Lt; avansu mokamas pelno mokestis už 2007 m. I ketvirtį – 337 Lt (t. 1, b. l. 80).Vilniaus apskrities VMI 2007-02-27 sprendimu Nr. 2007.9247-2017/703367/275-3367/6599 grąžino pareiškėjai 77 000 Lt neįskaitytą likutį (t. 1, b. l. 79, antra pusė).Vilniaus apskrities VMI 2007-04-16 sprendimu Nr. 2007.17054-3757/706893/275-6893/66938 grąžino pareiškėjai 30 000 Lt neįskaitytą likutį, kurių įskaitymo laikotarpiai 2007-03-15 (70 Lt), 2007-03-15 (5 854 Lt), 2007-03-31 (659 Lt) (t. 1, b. l. 80, antra pusė).Vilniaus apskrities VMI 2007-05-07 gavo UAB ,,Daimanta“ prašymą grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 21 489 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: fizinių asmenų pajamų mokestis už 2007 m. kovo mėn. – 6 041 Lt; garantinio fondo mokestis už 2007 m. kovo mėn. – 72 Lt; fizinių asmenų pajamų mokestis už 2007 m. kovo mėn. – 53 Lt (t. 1, b. l. 81, antra pusė).Vilniaus apskrities VMI 2007-06-28 sprendimu Nr. 2007.27203-6105/710965/275-10965/156217 grąžino pareiškėjai 21 489 Lt neįskaitytą likutį (t. 1, b. l. 81).Vilniaus apskrities VMI gavo UAB ,,Daimanta“ 2007-06-05 prašymą Nr. 06/05 grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: fizinių asmenų pajamų mokestis už 2007 m. balandžio mėn. – 6 463 Lt; garantinio fondo mokestis už 2007 m. balandžio mėn. – 75 Lt (t. 1, b. l. 82, antra pusė).Vilniaus apskrities VMI 2007-06-28 sprendimu Nr. 2007.27202-6104/2007-7012 įskaitė minėtas permakos (t. 1, b. l. 82).Vilniaus apskrities VMI 2007-07-19 gavo UAB ,,Daimanta“ 2007-07-19 prašymą Nr. 07/18 grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 24 360 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: fizinių asmenų pajamų mokestis už 2007 m. gegužės mėn. – 5 296 Lt; garantinio fondo mokestis už 2007 m. gegužės mėn. – 65 Lt; fizinių asmenų pajamų mokestis už 2007 m. liepo mėn. – 5 508 Lt; garantinio fondo mokestis už 2007 m. liepos mėn. – 68 Lt (t. 1, b. l. 83, antra pusė).Vilniaus apskrities VMI 2007-07-27 sprendimu Nr. 2007.31957-7205/714287/275-14240/163247 grąžino pareiškėjai 24 360 Lt neįskaitytą likutį (t. 1, b. l. 83).Vilniaus apskrities VMI 2007-08-24 gavo UAB ,,Daimanta“ 2007-08-24 prašymą Nr. 08/24 grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 70 000 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: fizinių asmenų pajamų mokestis už 2007 m. liepos mėn. – 6 860,65 Lt; garantinio fondo mokestis už 2007 m. liepos mėn. – 78,04 Lt (t. 1, b. l. 84, antra pusė).Vilniaus apskrities VMI 2007-08-31 sprendimu Nr. 2007.36898-8199/716565/275-16518-169350 grąžino pareiškėjai 70 000 Lt neįskaitytą likutį (t. 1, b. l. 84).Vilniaus apskrities VMI 2007-10-11 sprendimu Nr. 2007.44695-7207/720017/275-19970-177147 grąžino pareiškėjai 10 000 Lt neįskaitytą likutį, kurių susidarymo data – 2007 m. rugpjūtis; įskaitymo laikotarpiai 2007-09-15 (71,03 Lt įmoka į Garantinį fondą), 2007-09-15 (6 365,80 Lt GPM) (t. 1, b. l. 85).Vilniaus apskrities VMI 2007-11-06 gavo UAB ,,Daimanta“ 2007-11-06 prašymą Nr. 11/06 grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 25 000 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: fizinių asmenų pajamų mokestis už 2007 m. rugsėjo mėn. – 6 384,80 Lt; garantinio fondo mokestis už 2007 m. rugsėjo mėn. – 73,50 Lt; (t. 1, b. l. 86).Vilniaus apskrities VMI 2007-11-13 sprendimu Nr. 2007.51344-8066/722052/275-22006-181866 grąžino pareiškėjai 25 000 Lt neįskaitytą likutį (t. 1, b. l. 85, antra pusė). Vilniaus apskrities VMI 2007-12-11 sprendimu Nr. 2007.57815-9165/1-193590 grąžino pareiškėjai 118 370,54 Lt neįskaitytą likutį, kurių susidarymo data – 2007 m. spalis; įskaitymo laikotarpiai 2007-12-11 (1 576,46 Lt už pavėluotą PVM deklaracijos pateikimą padidinta PVM suma), 2007-10-15 (53 Lt GPM). Negrąžino pareiškėjai 1 629,46 Lt, kadangi, vadovaujantis MAĮ 87 str. įskaitytos mokestinės nepriemokos (t. 1, b. l. 86, antra pusė).Vilniaus apskrities VMI 2008-01-30 gavo UAB ,,Daimanta“ 2008-01-30 prašymą Nr. 102/30 grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Pareiškėja prašė grąžinti 83 500 Lt neįskaitytą likutį. Nurodė, kad jį sudaro: fizinių asmenų pajamų mokestis už 2008 m. sausio mėn. – 9 600 Lt; garantinio fondo mokestis už 2007 m. spalio mėn. – 99 Lt; nekilnojamojo turto mokestis už 2007 m. – 2 339 Lt (t. 1, b. l. 87, antra pusė). Vilniaus apskrities VMI 2008-02-06 sprendimu Nr. 2008.7276-351/801716/275-1716/6078 grąžino pareiškėjai 83 492 Lt neįskaitytą likutį (t. 1, b. l. 87). Atsižvelgiant į šiuos nagrinėjamo ginčo duomenis, teismo vertinimu sprendžiant atleidimo nuo PVM delspinigių klausimą, būtina nustatyti kokia mokestinė nepriemoka tikrinamuoju laikotarpiu (atskirai pagal kiekvieną BAD) ir kokią permoką tuo metu turėjo pareiškėja. Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad delspinigiai ginčo atveju buvo apskaičiuoti įvertinus kiekvienos dienos valstybės biudžete turimą bendrovės permoką ir delspinigiai buvo skaičiuojami tik už tą laikotarpį, kada permokos suma buvo mažesnė už nepriemokos sumą, nes tik nustačius šias aplinkybes galima konstatuoti, ar mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčių įstatymo nuostatas, buvo padaryta (nepadaryta) žala biudžetui, bei nustatyti, ar yra pagrindas, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleisti pareiškėją nuo PVM delspinigių. Atsižvelgiant į tai, pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad atsakovo ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Šiuo aspektu aktualu pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra pripažinęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimu. Kartu pažymėtina, kad šia įstatymo nuostata nėra daroma išimtis bei nesuteikiama teisė mokesčių administratoriui, kaip viešojo administravimo subjektui, nepaisyti kitų jo veiklą reguliuojančių įstatymų, šiuo atveju – Viešojo administravimo įstatymo (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Atsakovas nurodo, kad nėra imperatyvios teisės normos, besąlygiškai įpareigojančios pasirinkti būtent tą elgesio modelį – atleisti nuo delspinigių, nes muitinei yra palikta teisė (galimybė) pačiai nuspręsti, ar atleisti nuo delspinigių, ar ne. Teismo vertinimu šie atsakovo argumentai yra nepagrįsti, nes įstatymo leidėjo suteikta valstybės institucijai tam tikra diskrecijos teisė nėra absoliuti. Pažymėtina, kad mokesčių administratoriaus veikla privalo griežtai atitikti įstatymų reikalavimus, būti pagrįsta teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, tiesiogiai susieta su įstatymų pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimu. Todėl atsakovas, įgyvendindamas diskrecijos teisę vertinti aplinkybių dėl atleidimo nuo delspinigių pagrįstumą, turėjo tai atlikti MAĮ 141 straipsnio 1 dalies bei Bendrijos muitinės kodekso 232 straipsnio 2 dalies a punkto taikymo aspektu. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš viso nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl mokesčių permokos bei aplinkybių, su kuriomis yra siejama galimybė taikyti Bendrijos muitinės kodekso 232 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atsakovo nurodyti argumentai, jog pareiškėja nepripažino padaryto pažeidimo ir atsiradusios skolos, ją ginčijo bei savo noru nevykdė teismo sprendimo, yra reikšmingi nustatant baudos dydį ( MAĮ 139 str.1d.), bet nesprendžiant atleidimo nuo delspinigių pagrįstumo klausimo, kurie, kaip jau minėta, turi būti vertinami MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Bendrijos muitinės kodekso 232 straipsnio 2 dalies a punkto taikymo požiūriu. Nagrinėjamu ginčo atveju pareiškėjos nurodyti argumentai nebuvo vertinami MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje bei Bendrijos muitinės kodekso 232 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto reglamentavimo kontekste.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, 2011-05-17 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimas Nr. 1A-4.13-180 naikintinas. Pareiškėjos UAB „Daimanta“ skundas dėl atleidimo nuo delspinigių turi būti nagrinėjamas iš naujo, atsižvelgiant į šioje administracinėje byloje išdėstytus argumentus, teisinį reguliavimą bei formuojamą administracinių teismų praktiką nagrinėjamos kategorijos bylose.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Daimanta“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti 2011-05-17 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 1A-4.13-180 ir UAB „Daimanta“ skundą perduoti Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nagrinėti iš naujo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.