- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- e2YT-6939-772/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05600-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Suinteresuotas asmuo
- Z. J., R. G., R. J., Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM
dalyvaujant pareiškėjui (ai) E. V., neatvykus suinteresuotiems asmenims: Z. J., R. G., R. J., Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba atstovams, gauti visų minėtų asmenų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (os) E. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Z. J., R. G., R. J. ir VĮ ,,Turto bankas“ (toliau - TB) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie LR ŽŪM (toliau - NŽT).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas (a) E. V. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad dabar irgi velionis JOS tėvas P. E. po velionės žmonos S. E. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, tai yra jai priklausiusią 1/2 dalį nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini), esančių ten pat, faktiškai pradėjęs šių daiktų dalis valdyti. Taip pat pareiškėjas (a) teigė, kad po velionio tėvo P. E. mirties jis (ji) kreipėsi į vietos notarą ir išreiškė valią priimti atsiradusį tėvo palikimą. Atskirai nurodė, kad P. E. iki žmonos S. E. mirties kartu gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Šioje vietovėje P. E. liko gyventi ir po žmonos S. E. mirties. Pareiškėjo (os) tėvas ir toliau gyvendamas nurodytame name mokėjo visus mokesčius, naudojosi kitais jam ir velionei žmonai priklausiusiais daiktais, naudojo namų apyvokos daiktus, baldus ir rūpinasi viso turto priežiūrą bei valdymu. Pareiškėjas (a) teigė, kad motina kartu su tėvu gyvendami santuokoje nuo 1961-10-08 pagal pirkimo - pardavimo sutartis įsigijo nekilnojamuosius daiktus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teigė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ir tėvas P. E.. Pareiškėjas (a) būdamas (a) teisėtu (a) įpėdiniu (e), nori užbaigti su paveldėjimu susijusius klausimus, todėl prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad po motinos mirties tėvas būdamas gyvas priėmė buvusios sutuoktinės palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas (a) nurodė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas su tikslu gauti jai paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į velionio tėvo palikimą. Teigė, jog jis (ji) kaip įstatyminis (ė) įpėdinis (ė) išreiškė valią priimti tėvo palikimą paduodama pareiškimą vietos notarų biurui. Pareiškėjas (a) nurodė, kad kiti galimi įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai (suinteresuoti asmenys: Z. J., R. G., R. J.) nepretenduoja į tėvo palikimą ir jo atsisako.
Pareiškėjas savo reikalavimus teismui grindė rašytiniais įrodymais.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas (a) ir jos atstovė pakartojo pareiškimo motyvus ir prašė teismo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. J. pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos prašymą palaiko ir prašė teismo jį tenkinti, o bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo R. G. pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos prašymą palaiko ir prašė teismo jį tenkinti, o bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Z. J. pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos prašymą palaiko ir prašė teismo jį tenkinti, o bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo TB atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius aktyvius P. E. veiksmus priimant velionės S. E. palikimą, prašė sprendimą priimti savo nuožiūra. Atskirai nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyks, todėl prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius aktyvius P. E. veiksmus priimant velionės S. E. palikimą, prašė sprendimą priimti savo nuožiūra. Atskirai nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyks, todėl prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Pareiškėjo (os) pareiškimas tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjo (os) paaiškinimų, matyti, kad jo (jos) tėvai: nekilnojamuosius daiktus esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo iš valstybės pagal 1992-12-15 ir 1993-10-12 pagal pirkimo - pardavimo sutartis, kurie viešame registre yra įregistruoti P. E. vardu.
Įstatymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtą - iki įsigaliojant ar galiojant 2000 m. CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 str. 1d., CK 3.87 str. 1d.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3.88 str. 3 d.). Tačiau ši norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK, t. y. po 2001-07-01. O iki įsigaliojant 2000 m. CK, įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 str. 3 dalimi, pagal kurią nors turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, tačiau laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus. Pareiškėjo (os) E. V. tėvai santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (8 b.l.). Remiantis paminėtu darytina išvada, kad sutuoktiniai Povilas ir S. E. iki pastarosios mirties 2013-10-16 (5 b.l.), valdė lygiomis dalimis, tai yra po 1/2 dalį santuokos metu įgytų nekilnojamųjų daiktų, nors šis turtas ir yra viešame registre įregistruotas P. E. vardu. Po velionės sutuoktinės S. E. mirties P. E. ir kitiems teisėtiems pirmosios eilės įpėdiniams (vaikams) galėjo būti išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į atsiradusį žmonos (motinos) palikimą pagal įstatymą. Taip pat buvusiam sutuoktiniui P. E. ir liudijimas į jam atskirai priklausiusią minėtų daiktų dalį. Tačiau nė vienas iš paminėtų įpėdinių nepasinaudojo šia įstatymo suteikta teise ir nesikreipė į vietos notarų biurą, o tik P. E. po žmonos mirties pradėjo valdyti velionės S. E. palikimą.
Pareiškėjo (os) tėvas po buvusios žmonos S. E. mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, kadangi paveldimu turtu rūpinosi kaip savu (23 b.l.). Todėl pripažintina, kad tik P. E. faktiniu valdymu priėmė buvusios žmonos palikimą ir tapo teisėtu paveldimo turto valdytoju bei savininku, nors jo teisės į šį turtą nebuvo išviešintos.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėjo (os) E. V. tėvas P. E. priėmė faktiniu valdymu velionės žmonos S. E. palikimą.
Juridinio fakto nustatymas pareiškėjui (ai) E. V. reikalingas nustatant, kad velionės motinos S. E. palikimą priėmė jos buvęs sutuoktinis P. E., kadangi pareiškėjui (ai) gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į tėvo palikimą.
Esant šiems įrodymams ir nesant kitų, darytina išvada, kad tik pareiškėjo (os) tėvas P. E. po žmonos S. E. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą pastarosios palikimą, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, o kitiems asmenims jis neperėjo ir nėra perduotas (35-37 b.l.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo (os) pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. E., a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė velionės žmonos S. E., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), vardu atsiradusį palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui (ai) E. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) nustatomas su tikslu gauti, paveldėjimo teisės liudijimą į velionio tėvo P. E. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.