Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-565-732/2021 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei A. M. (buvusi pavardė – B.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

· vaiko tėvas A. B. su dukra V. B. bendrauja kiekvieną porinę metų savaitę, vaiką pasiimdamas porinės savaitės pirmadienį iki 17 val. iš ugdymo įstaigos (darželio) ir vaiku visapusiškai rūpinasi iki kitos savaitės pirmadienio ryto, kai dukrą nuveda į ugdymo įstaigą (darželį).

· vaiko motina A. M. su dukra V. B. bendrauja kiekviena neporinę metų savaitę, vaiką pasiimdama neporinės savaitės pirmadienį iki 17 val. iš ugdymo įstaigos (darželio) ir vaiku visapusiškai rūpinasi iki kitos savaitės pirmadienio ryto, kai dukrą nuveda į ugdymo įstaigą (darželį).

· dukros V. B. ligos atveju, vaiku rūpinasi tas iš tėvų, pas kurį vaikas randasi iki visiško pasveikimo, tačiau apie vaiko ligą nedelsiant informuoja vienas kitą, bei užtikrina, kad vaikas galėtų bendrauti ryšio priemonėmis su abiem tėvais.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius) pateikė 2021 m. balandžio 22 d. išvadą dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo, kurioje nurodė, kad šiuo metu ieškovo siūloma laikina tėvo bendravimo su dukra tvarka neatitinka geriausių nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Nustačius tokią bendravimo tvarką, mažametis vaikas kas antrą savaitę turėtų nakvoti skirtingose vietose, kiekvieną darbo dieną važiuoti į mieste esančią ugdymo įstaigą ir grįžti atgal. Toks kassavaitinis vaiko gyvenimo, dienos režimo ir miego aplinkos keitimas yra nevisiškai racionalus ir mažamečiui ketverių metų vaikui pernelyg intensyvus, neatitinkantis vaiko intereso turėti stabilią ir pastovią aplinką, nuolatinį interesų centrą, iš dalies žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai, galintis trikdyti dienos / miego režimą ir pan. Šiuo metu nėra galimybės gauti informacijos iš trečiųjų asmenų (pvz. ugdymo įstaigos) ar tėvai vienodai auklėja vaiką, laikosi vaikui įprasto dienos režimo, taip pat nėra galimybės išklausyti vaiko nuomonės šiuo klausimu, kadangi mergaitė yra nedrąsi, su jai nepažįstamais žmonėmis nekalba. Mergaitę nuo kūdikystės augino atsakovė, tarp jos ir dukros yra labai stiprus ryšys, mergaitei įprasta gyvenimo aplinka, mama rūpinasi visais dukros poreikiais, sudaro tinkamas, saugias sąlygas augti dukrai. Tačiau Skyrius vertino, kad prašymas nustatyti laikiną bendravimo tėvo ir dukros tvarką yra tikslingas, kad būtų išsaugoti ir nenutruktų vaiko šeimos ryšiai, tik siūlė nustatyti ne tokią intensyvią tėvo ir dukros laikiną bendravimo tvarką, pvz., kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio 16 val. iki sekmadienio 18 val.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Laikosi pozicijos, jog teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka užtikrina tiek vaiko, tiek skyrium gyvenančio tėvo interesus. Atsakovė prieštarauja, kad ieškovo siūloma laikinoji bendravimo su vaiku tvarka geriausiai užtikrins vaiko interesus bei mano, kad tai bus kaip tik kenksminga vaiko interesams.

14. Mano, jog išvada buvo teikiama oficialiai įgaliotų atstovų, kurie nuvykę pas ieškovą įvertino visą susiklosčiusią situaciją ir atsižvelgė būtent į mažamečio vaiko interesus, kas atitinkamai ir atsispindėjo Skyriaus pateiktoje išvadoje.

15. Pažymi, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo priėmimo nustatyti ieškovui bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu ieškovu (tėvu) tiek pat laiko, kiek ir su atsakove (motina), su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta („50:50 procentų laiko”), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirąjame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

20. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

21. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos iki sprendimo byloje priėmimo nustatymo motyvavo Skyriaus byloje pateiktu vertinimu, jog ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka, kai vaikas savaitę yra pas motiną, o savaitę – pas tėvą, neatitinka geriausių vaiko interesų, kadangi mergaitei tik ketveri metai, ji visada gyveno su motina, kassavaitinis vaiko gyvenimo, dienos režimo ir miego aplinkos keitimas tokio amžiaus vaikui yra pernelyg intensyvus, pats vaikas išsakyti nuomonės dėl tokios bendravimo tvarkos negali. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos minimalus pakeitimas, kaip siūlė Skyrius išvadoje, be tėvų geranoriškumo ir pastangų rūpintis vaiko gerove, būtų tik formalus, savitikslis ir iš esmės nesprendžiantis susidariusios problemos.

22. Ieškovas A. B. su skundžiama nutartimi nesutinka, atskirąjį skundą motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo visiškai atmesti jo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad vaiko interesų neatitinka buvimas su tėvu (ieškovu).

23. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, atsižvelgęs į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje bei CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, iš dalies pritaria tokiems atskirojo skundo argumentams.

24. Nagrinėjamu atveju šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su atsakove. Teismo sprendimu taip pat nustatyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka. Ieškovas aktyviai siekia bendrauti su nepilnamete dukra, ir nors minimaliai, tačiau bendrauja su ja nuo pat šalių santuokos nutraukimo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad emocinis ieškovo ir dukros ryšys būtų nutrūkęs, ar kad dukra atsisakytų bendrauti su tėvu (ieškovu). Priešingai, Skyriaus 2021 m. balandžio 22 d. išvadoje teismui dėl laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo nurodoma, kad Skyriaus atstovai 2021 m. balandžio 19 d. lankėsi ieškovo gyvenamojoje vietoje ir viso susitikimo metu nepilnametė šalių dukra buvo šalia ieškovo, laikė jam už rankos arba sėdėjo ant ieškovo kelių. Nepilnametė nekalbėjo su Skyriaus atstovais, neatsakinėjo į užduodamus klausimus, tik glaudėsi prie ieškovo, šypsojosi. Ieškovas pasakojo, kad naktį dukra viena nemiega savo kambaryje, jie miega kartu viename kambaryje, kad dukrai būtų drąsiau. Ieškovas pasakojo, kad 2021 m. balandžio 18 d. pas dukrą buvo atvežęs dukros pusbrolį, kuris yra panašaus amžiaus kaip ir dukra. Vaikai kartu žaidė kieme, šokinėjo ant batuto. Taip pat pasakojo, kad ir susitikimo dieną ketina važiuoti su dukra vėl atsivežti jos pusbrolį, kad dukra galėtų smagiai leisti laiką. Remdamasis nustatytais duomenimis, Skyrius darė išvadą, kad tarp tėvo (ieškovo) ir dukros buvo stebimas artimas santykis, emocinis ryšys. Taigi, Skyriaus atstovai, apsilankę ieškovo gyvenamojoje vietoje nenustatė, kad kiltų grėsmė nepilnametei šalių dukrai, taip pat nenustatė, kad ieškovas pažeistų vaiko teises, negebėtų pasirūpinti dukra, neturėtų tinkamų buities sąlygų. Išvadoje nurodoma, kad Skyriui nėra žinomi duomenys, kurie galėtų sudaryti pagrindą riboti ieškovo bendravimą su nepilnamete dukra. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad būtų fiksuoti ir įvardinti vaiko teisių pažeidimai iš tėvo (ieškovo) pusės.

25. Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, ieškovo kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad per du metus nuo santuokos nutraukimo su atsakove, vaiko motina atsakovė nevykdo teismo sprendimo sąlygų dėl tėvui nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir neleidžia dukrai matytis ir bendrauti su tėvu tiek, kiek buvo nustatyta teismo sprendimu, nutraukiant šalių santuoką, suponuoja išvadą, jog šalys tarpusavyje geranoriškai nesutaria dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Minėtą aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – ieškovo 2018 m. lapkričio 5 d. pranešimas Skyriui, kuriame nurodoma, kad vaiko motina (atsakovė) neleidžia ieškovui bendrauti su vaiku; Skyriaus, įvertinusio nurodytas aplinkybes, net keletą kartų nustatytas I grėsmės vaikui lygis (2018 m. lapkričio 8 d. Grėsmės vaikui lygio vertinimo anketa Nr. 8GL-957, 2019 m. balandžio 15 d. Grėsmės vaikui lygio vertinimo anketa Nr. 8GL-442, 2019 m. spalio 28 d. Grėsmės vaikui lygio vertinimo anketa Nr. 8GL-1607); duomenys apie šeimai taikytą atvejo vadybą, teiktas socialines paslaugas nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2019 m. kovo 19 d. (Sudarytas pagalbos šeimai planas), nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. sausio 14 d. (Sudarytas pagalbos šeimai planas); 2019 m. sausio 8 d. ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 8.1., 8.2., 8.3., 8.5., 8.6. punktų nevykdymo ir Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo; Molėtų socialinės paramos centro 2021 m. vasario 2 d. raštas Nr. SŽ-85, kuriame nurodyta, kad pagrindinė problema – pilnai nevykdomas teismo sprendimas, buvo siekiama padėti mamai susitarti su buvusiu sutuoktiniu dėl bendravimo su dukra, rekomenduota netrukdyti tėvui bendrauti su dukra, nekonfliktuoti, vykdyti teismo sprendimą, mama konsultuota dėl būtinybės laikytis teismo sprendimų, apie šeimos mediatoriaus paslaugas, kaip parengti dukrą susitikimui su tėvu ir kt., taikytos kitos priemonės.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek dukros interesus, tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tačiau preliminariai nustatytas faktinių aplinkybių kontekstas, t. y. teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta pačių tėvų susitarimu sudaryta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, ilgalaikis nevykdymas iš motinos (atsakovės) pusės, kliūčių sudarymas tėvui (ieškovui) bendrauti su vaiku ir megzti su juo ryšį bei santykį, o tai yra neatimama vaiko teisė ir teisėtas interesas, Skyriaus, policijos, socialinės paramos centro į(si)traukimas, siekiant užtikrinti teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos vykdymo užtikrinimą, sudaro pagrįstas prielaidas spręsti, jog šiuo atveju laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas, nors ir ne toks intensyvus, kokio prašė ieškovas, yra būtinas siekiant iki teismo sprendimo priėmimo dienos išvengti konfliktinių situacijų bei apsaugoti vaiko interesą lygiavertiškai bendrauti su abiem tėvais, užtikrinti vaiko santykių su skyrium gyvenančiu tėvu stabilumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti asmeninės neturtinės vaiko teisės.

27. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. įvertinus tai, kad nepilnametė šalių dukra gyvena su atsakove, ieškovas aktyviai siekia bendrauti su nepilnamete dukra, tarp šalių kyla ginčai dėl bendravimo su dukra tvarkos, siekiant, kad būtų išsaugotas tėvo ir nepilnametės dukros fizinis ir emocinis ryšys, užkirstas kelias tokio ryšio nutrūkimui ar susilpnėjimui, tėvas galėtų įgyvendinti ne tik savo teises, bet ir pareigas dukros atžvilgiu, vietoj Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5233-335/2018 patvirtinos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8.4.10. punkte nustatytos bendravimo tvarkos nustatytina tokia laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka: iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos ieškovas A. B. su dukra V. B. bendrauja kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, ketvirtadienį A. B. pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos iki 17 val. ir grąžinant dukrą motinai jos gyvenamojoje vietoje sekmadienį iki 20 val. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į šalių dukros amžių (šio procesinio sprendimo priėmimo dieną dukra yra beveik penkerių metų amžiaus), nesant duomenų apie dukros sveikatos sutrikimus, sudarančius kliūtis dukros kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą galimybei, ieškovui prisiimant pareigą dukrą tiek pasiimti iš, tiek pristatyti į lankomą ugdymo įstaigą, įvertinus ir tai, kad dukra iš ieškovo gyvenamosios vietos į ugdymo įstaigą bus vežama apie 10 km atstumu kas antrą savaitę tik vieną kartą, o iš ugdymo įstaigos – du kartus, nėra pagrindo išvadai, kad nustatoma laikina bendravimo tvarka pažeistų šalių dukros interesus. Skyriaus išvadoje taip pat pateiktas situacijos vertinimas, jog siekiant, kad būtų išsaugoti ir nenutruktų vaiko šeimos ryšiai, šiuo atveju tikslinga nustatatyti būtent tokio intensyvumo laikiną ieškovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog laikinai bendravimo su vaiku tvarkai įgyvendinti būtinas abiejų tėvų geranoriškumas ir pastangos rūpintis vaiko gerove, tačiau tai negali būti panaudota, argumentuojant atsisakymą tenkinti tėvo prašomą nustatyti laikinąją bendravimo su vaiku tvarką.

28. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl netinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo neteisėta ir nepagrįsta nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinamas iš dalies (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

29. Atsakovė A. M. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias pagrindžiantys dokumentai teismui bus pateikti iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos. Kadangi minėtų dokumentų iki atskirojo skundo nagrinėjimo dienos atsakovė nepateikė, atsakovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo – tenkinti iš dalies.

Vietoj Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5233-335/2018 patvirtinos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8.4.10. punkte nustatytos bendravimo tvarkos nustatyti tokią laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos ieškovas A. B. su dukra V. B. bendrauja kas antrą savaitę nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, ketvirtadienį A. B. pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos iki 17 val. ir grąžinant dukrą motinai jos gyvenamojoje vietoje sekmadienį iki 20 val.

Nutartį vykdyti skubiai.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.