- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2-830-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00221-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Minvalda“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „AVA statyba“
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minvalda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minvalda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AVA statyba“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Minvalda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „AVA statyba“, kuriame prašė priteisti ieškovei iš atsakovės 49 670,91 Eur skolos, 3 883,85 Eur delspinigių ir 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „AVA statyba“ priklausantį 53 642,83 Eur vertės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o šio turto nesant pakankamai – pinigines lėšas, esančias bankuose arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant atsiskaityti su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 26 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė grėsmę būsimo galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui įrodinėja iš esmės vien didele ieškinio suma atsakovei, atsakovės finansine būkle ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo, nenurodė konkrečių duomenų apie jos ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimo suma ir atsakovės turtinė padėtis savaime nėra tinkami ir pakankami kriterijai laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovė atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Įmonės staigus darbuotojų skaičiaus mažėjimas, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui ir skolininko turtui taikomi areštai teismų praktikoje yra vertinami kaip reali grėsmė teismo sprendimo vykdymui.
5.2. Atsakovė, žinodama apie savo nemokumą, siekė pasipelnyti iš ieškovės atliktų darbų, neinformavo apie savo sunkią finansinę padėtį, nestabdė sutarties vykdymo. Tokie atsakovės veiksmai negali būti laikomi sąžiningais kitos sutarties šalies atžvilgiu. Atsakovė iki šiol elgiasi pasyviai, nebendradarbiauja, todėl akivaizdu, kad neplanuoja vykdyti savo įsipareigojimų gera valia, o tai patvirtina atsakovės nesąžiningumą ir siekį vengti teisinių pasekmių – teismo sprendimo vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
7. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019 m. gegužės 9 d. gautas atsakovės bankroto administratorės pranešimas apie atsakovei iškeltą bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1435-264/2019 atsakovei UAB „AVA statyba“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė I. S.; nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 7 d. Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. panaikino visus iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo atsakovei taikytus areštus.
8. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ši byla jau yra išnagrinėta iš esmės – Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino; sprendimas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 17 d. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto byloje bankroto administratorė pagal kreditorių pareikštus reikalavimus sudarė ir pateikė teismui tvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Kauno apygardos teismas atsakovės bankroto byloje 2019 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtino kreditorių sąrašą, į kurį įtraukta ir ieškovė su 54 195,84 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
9. Atsižvelgęs į tai, kad iškėlus atsakovei bankroto bylą, visus klausimus, susijusius su atsakovės turto areštu sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas, o kaip matyti iš anksčiau nurodytų duomenų šis klausimas yra išspręstas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apskųstos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo vertinimas apeliacine tvarka nebetenka teisinės prasmės (CPK 2 straipsnis; Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių, kadangi laikinosios apsaugos priemonės šioje civilinėje byloje nebegali būti taikomos. Esant pirmiau nurodytoms teisiškai aktualioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiame bylos etape nebeliko apeliacijos objekto, todėl apeliacinis procesas nėra galimas. Kadangi aplinkybė dėl apeliacinio proceso negalimumo paaiškėjo jau prasidėjus šiam procesui, tai jis nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
10. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, nutraukus apeliacinį procesą pirmiau nurodytu pagrindu, ieškovei (apeliantei) turi būti grąžintas jos sumokėtas žyminis mokestis. Pagal bylos duomenis ieškovė 2019 m. balandžio 2 d. sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą, kuris remiantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi jai grąžintinas. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minvalda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Minvalda“ (juridinio asmens kodas 300015884) už atskirąjį skundą sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį (2019 m. balandžio 2 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 1500). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.