Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1580-245/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-24
Bylos Nr.
1S-1580-245/2015
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00382-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
V. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1580-245/2015
Proceso Nr. 1-30-1-00382-2012-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015-07-14 priimtą nutarimą Nr. 1134 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas 2013-03-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šią bausmę subendrinus su 2012-10-04 nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-03-28, pabaiga – 2015-12-26.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2015 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1134 taikė nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistasis dirba, mokosi, yra skatintas ir pasiruošęs integruotis į visuomenę bei likusią bausmės dalį atlikti nuo jos neizoliuotas.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 1134 motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, anksčiau jis ne kartą teistas, pataisos namuose baustas drausmine tvarka, todėl per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. K. skundžia 2015-07-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2015-07-14 nutarimą. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Jam BK 27 str. 1 d. nėra pritaikyta, todėl jis neturėtų būti laikomas recidyvistu. Drausmine tvarka jis baustas du kartus, tačiau padaryti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai nėra sunkūs, o atsitiktiniai ir mažareikšmiai. Paskutinė drausminė nuobauda gauta 2013-12-12, taigi jau daugiau nei pusantrų metų jo elgesys yra nepriekaištingas. Nuteistasis pataisos namuose mokosi suaugusiųjų mokymo centre, sėkmingai baigė devintą klasę. Nuo pat bausmės atlikimo pradžios dirba pataisos namų metalo liejimo ceche formuotoju, palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais, turi sugyventinę bei mažametę dukrą. Skunde pažymima, kad jo padarytas nusikaltimas nėra smurtinis ar sunkus. Savo kaltę jis pripažįsta, yra atlyginęs nukentėjusiesiems patirtus nuostolius. Yra pasiruošęs integruotis į visuomenę ir likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, visgi nėra imperatyvus įpareigojimas ar bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 str. 2 d. ar 3 d. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, BVK 8 str. 1 d., 164 str. 2 d. nuostatomis ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia atsižvelgdamas į bylos duomenų visumą, vertindamas ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus ir kitas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Aptartų duomenų bei skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos kontekste įvertinus aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus, vis tik pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog, nepaisant to, kad V. K. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, t. y. faktiškai atliko baudžiamojo įstatymo reikalaujamą bausmės dalį, taip pat įvykdė individualiame nuteistojo pataisos plane numatytas priemones, tačiau, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei įvertinus kitas lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad jis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, pažymėtina, kad V. K. ankščiau buvo teistas net šešis kartus, įskaitant ir analogiškus nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turiniams interesams. Jo atžvilgiu praeityje buvo taikytas įstatymas „Dėl amnestijos“, bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo institutai, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, vėl nusikalto, kas neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir apibūdina jį kaip asmenį, sąmoningai ignoruojantį visuomenėje priimtas ir teisės aktais įtvirtintas bendrąsias elgesio taisykles. Konstatuojant šią išvadą, pažymėtina ir tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už tyčinio apysunkio nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą, šias nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, bei turėdamas neišnykusį ar įstatymo nepanaikintą teistumą, kas leidžia pagrįstai spręsti apie didesnį V. K. pavojingumą visuomenei. Šiuo aspektu atmetant nuteistojo skundo argumentus akcentuotina, kad nuosprendžio priėmimo metu vis tik preziumuojama, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. nuostatose, bus įgyvendinti paskirtą bausmę atlikus pilnai, todėl nagrinėjamu atveju, sprendžiant V. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, itin svarbu įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Šiuo atveju įvertinus V. K. paskirtos ir dar neatliktos bausmės dalį (bausmės pabaiga 2015 m. gruodžio 26 d.) bei kitas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui reikšmingas aplinkybes, vis tik manytina, kad vien tik formalus lygtinio paleidimo taikymas nagrinėjamu atveju gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Tokiai išvadai, priešingai, nei teigia nuteistasis, neprieštarauja ir vieningai formuojama teismų praktika, pagal kurią, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vien tik įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas nėra ir negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija, o tuo pačiu ir išvada, jog V. K. jau galėtų būti laikomas neizoliuotas nuo visuomenės, leidžia ir jo elgesys bausmės atlikimo metu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atlikti tinkamai bei sąžiningai, laikytis nustatytų elgesio taisyklių yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o kad V. K. šią pareigą vykdė tinkamai, sutikti negalima – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus jis buvo pažeidęs du kartus, ir nors tiek pat kartų jis buvo ir paskatintas už nepriekaištingą elgesį bei stropų darbą, tačiau jo nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus taisyklėms, sprendžiant apie nuteistojo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, gebėjimą laikytis tam tikrų draudimų ir ribojimų, aukštesniojo teismo vertinimu, visgi neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Analogiška išvada darytina įvertinus ir V. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Komisija nutarusi nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą pernelyg sureikšmino V. K. teigiamai charakterizuojančias savybes, ignoruodama nuteistojo kriminogeninius veiksnius bei jo pakartotinį nusikalstamumą galinčias paskatinti asmenines charakterio savybes. Tuo tarpu apylinkės teismas skundžiama nutartimi šias aplinkybes vertino kompleksiškai neigiamai nuteistąjį apibūdinančių savybių kontekste, dėl ko priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nesutikti su kuriuo aukštesnysis teismas neturi teisinio pagrindo. Remiantis 2015 m. liepos 10 d. socialinio tyrimo išvadoje išdėstytomis aplinkybėmis, nuteistasis turi silpną atsakomybės jausmą, yra lengvabūdiškas, darydamas nusikaltimus negalvoja apie jų pasekmes, apie tai pradeda mąstyti tik tuomet, kai jau būna per vėlu. Be to, kaip matyti iš 2015 m. liepos 9 d. psichologinės tarnybos išvados duomenų, V. K. pokalbio metu yra selektyviai atviras, linkęs nutylėti neigiamai jį charakterizuojančius gyvenimo faktus, mėgsta rizikuoti, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai bei nėra linkęs pasimokyti iš savo klaidų. Šių aplinkybių egzistavimas, įvertinus ir tai, kad šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už turtinių nusikaltimų padarymą bei duomenų apie jo galimą įdarbinimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo atveju nebuvimą, aukštesniojo teismo įsitikinimu, gali neabejotinai paskatinti V. K. pakartotinį nusikalstamumą ir ateityje, todėl tokį V. K. elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų ir daryti išvadą, kad jis pasitaisė tiek, kad ateityje daugiau nebenusikals, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Daryti tokią išvadą aukštesniajam leidžia ir V. K. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatas (pagal OASys programą 76 balai, kas prilyginama vidutinei) bei jo pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti netinkamas elgesio modelio pasirinkimas.

Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam, atkreiptinas dėmesys ir į pataisos įstaigos administracijos nuomonę dėl V. K. taikytino lygtinio paleidimo. Remiantis pateiktos medžiagos duomenimis, V. K. Komisijoje buvo svarstomas ne pirmą kartą, tačiau Komisijos balsavimas vis tik nebuvo vienbalsis – net trys iš septynių balsavusių Komisijos narių pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistojo atžvilgiu. Ir nors yra ir V. K. elgesį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, rodančių tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, (buvo skatintas, būdamas pataisos namuose mokėsi, įgijo specialybę, dirbo, palaiko artimus ryšius su savo artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei kuria optimistinius socialius ateities planus), tačiau jos dar nesudaro pakankamo pagrindo sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.

Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad, nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytos veikos, jų pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybė, nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti pakankamą V. K. elgesio korekciją, leidžiančią manyti, jog jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kadangi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo V. K. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis