Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo S. G. gynėjo advokato Arvydo Montrimo skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. G. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. LK-178 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (17 veikų), 187 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 302 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi jam paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nuosprendžiu ir S. G. skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams su 25 MGL dydžio bauda.

1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį (2 veikos),178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi - subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

1.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės ir nuteistajam S. G. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams su 25 MGL dydžio bauda.

2. Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 24 d., o pabaiga – 2022 m. vasario 22 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 2019 m. gruodžio 13 d. likusi neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 2 mėnesiai 9 dienos.

4. Nuteistasis, nesutikdamas su šiuo Komisijos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartimi šis S. G. skundas buvo atmestas.

5. Nuteistojo gynėjas skundžia šią teismo nutartį, prašo ją bei Komisijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo S. G. gynėjo advokato Arvydo Montrimo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nuteistasis S. G. yra atlikęs didesnę minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės) ir yra pateikęs prašymą Komisijai dėl lygtinio paleidimo jam taikymo, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, artima aukštai (99 balų pagal OASys) ir ją sudaro itin reikšmingas – 54 dinaminių balų, kurios nuteistasis savo kryptingu elgesiu pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, kiekis. Atsižvelgiant į tai, taip pat nuteistajam būdingą nusikaltimų nuosavybei, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka bausmę, modelį bei ankstesnius nuteistojo teistumus, pažymėtina, kad jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su pakartotinio S. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal OASys metodiką, teigia, jog nuteistąjį perkėlus atlikti bausmę į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių, svertinių taškų, rodančių jo riziką nusikalsti, skaičius buvo nepagrįstai padidintas, o pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į paskutinįjį vertinimą.

11. Kaip matyti iš Marijampolės pataisos namų 2-ojo resocializacijos skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 85104K-1016 (toliau – socialinio tyrimo išvada), ją parengė dvi pareigūnės, turinčios aukštąjį universitetinį išsilavinimą – psichologijos magistro laipsnį, viena iš jų OASys metodikos naudojimo tikslinius mokymus baigė ir įgijo diplomą 2008 m. rugsėjo 3–5 d., tai yra prieš daugiau kaip vienuolika metų. Abi šios specialistės yra išklausiusios HCR-20 metodikos taikymo mokymų programą bei įgijusios diplomus. Abejonių minėtų pareigūnių kompetencija teisėjų kolegijai nekyla. Be to, kaip nurodoma Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakyme Nr. V-211, kuriuo buvo aprobuotos adaptuotos Smurto rizikos vertinimo metodika HCR-20 bei Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę, ir jos, be kita ko, taikomos dirbant su nuteistaisiais, rengiant juos lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, nagrinėjamu atveju S. G. aptariama OASys metodika pakartotinio nusikalstamo rizika buvo nustatyta visiškai pagrįstai, o pirmosios instancijos teismas, remdamasis paskutiniojo vertinimo rezultatu, nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą sprendė tinkamai.

12. Kaip pagrįstai pažymima nuteistojo gynėjo skunde ir kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistąjį perkėlus tolimesniam bausmės atlikimui į Marijampolės pataisos namų Kybartų sektorių, jam OASys metodika nustatyto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius išties reikšmingai padidėjo nuo 58 (po 2019 m. gegužės 15 d. vertinimo) iki 99 balų, tai yra 41 balu. Tačiau, kaip patikslinama socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte, šis padidėjimas nesiejamas su netinkamu nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje. Jo elgesys nepablogėjo, o rizikos balai padidėjo dėl vertintojų pasikeitimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam nustatomas pakankamai reikšmingas dinaminių (kintančių) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, o ankstesniojo vertinimo metu (2019 m. gegužės 15 d.) jam nustatyta rizika taip pat buvo vertinama kaip vidutinė bei ją sudarė net 23 dinaminiai balai, tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o jo pažanga pataisos proceso metu gali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nuteistojo elgesys pataisos proceso metu kreipiamas teigiama linkme buvo ne sistemingai. Dar 2017 m. lapkričio 8 d., tai yra atlikus apie vienerius metus jam paskirtos bausmės, jis buvo baustas drausmine tvarka dėl pataisos įstaigoje numatytos tvarkos nesilaikymo.

13. Nuteistajam atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose, jam 2018 m. sausio 31 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis minėtame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones įvykdė – jis dalyvavo elgesio pataisos, pozityvaus užimtumo programose, neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir buvo du kartus paskatintas, yra pateikęs prašymą dirbti, mokosi vidurinėje mokykloje, priimtas mokytis suvirintojo specialybės. Be to, jis palaiko socialinius ryšius ir palaikantys šeimos santykiai yra vienas iš veiksnių, mažinančių riziką pakartotinai nusikalsti. Šie aptartieji ir kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.

14. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo procesas įvertinamas pareigūnui surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto ne tik nuteistojo prašymą, bet ir socialinio tyrimo išvadą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistajam vis dar nustatomi net devyni kriminogeniniai veiksniai. Nors ankstesni nusikalstami veiksmai, pasikartojantis jų modelis, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeistos jo sąlygos, vertinami kaip statiniai, kurių nuteistasis pakeisti galimybės neturi, tačiau, tiek kriminogeninių veiksnių kiekis, tiek reikšmingumas nuteistojo pažangai laikytis įstatymų ir nenusikalsti suponuoja pagrįstą manymą, jog nuteistasis šiuo metu dar nėra pasiruošęs likusios bausmės dalies atlikimą tęsti probacijos pareigūnų priežiūroje.

15. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju S. G. nuteistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šias veikas jis padarė būdamas penkiolika kartų teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, o paskutiniųjų nusikalstamų veikų kiekis, jų darymo periodiškumas lemia didėjantį nuteistojo nusikalstamo elgesio pavojingumą. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistajam jau du kartus buvo taikyta probacija (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos), tačiau jis, siekdamas finansinės naudos, padarė naujas nusikalstamas veikas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti jo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

16. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis iki šiol, atlikęs pakankamai reikšmingą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, menkina ryšį tarp savo veiklos ir nusikalstamo elgesio, dėl darbo nestabilumo laisvėje periodų suranda save pateisinančių motyvų ir nurodo, jog nusikalstamas veikas jis ryždavosi daryti dėl to, kad jam trūkdavo pinigų. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis stokoja savikritiško požiūrio – jam sunkiai sekasi įvardyti savo neigiamas savybes, jis nusikaltimuose jis elgiasi impulsyviai, neapgalvoja ilgalaikių pasekmių, iki šiol negeba įžvelgti problemų, susijusių su jo nusikalstamu elgesiu, yra linkęs kaltinti išorines aplinkybes, o, dalį nusikalstamų veikų atlikęs veikiant su bendrininkais, jis gerai save vertina kompanijoje su panašiomis vertybėmis. Tai patvirtina, jog nuteistojo mąstymas iki šiol stokoja lankstumo, jis yra linkęs kartoti tas pačias klaidas, nebandydamas ieškoti alternatyvių problemų sprendimo būdų bei yra linkęs vengti atsakomybės. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 10 d. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, S. G. įsiskolinimai sudarė 98 435,63 Eur. Nors nuo 2018 m. liepos 27 d. jie sumažėjo, tačiau tik dėl to, kad nuteistajam juos padengti padėjo motina. Nors jis ir pats siunčia antstoliui po 5 Eur ieškiniams atlyginti, tačiau iki šiol tėra savanoriškai padengęs 20 Eur, iš ko galima nuspręsti, kad įsiskolinimus nuteistasis dengia tik keturis mėnesius ir tokio dydžio žalos atlyginimas, vertinant jį priteistos žalos kontekste, nesudaro pagrindo spręsti apie pakankamą jo pažangą pataisos proceso metu. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis vis dar nėra įsisąmoninęs savo netinkamų elgesio strategijų sprendžiant finansinius sunkumus, turimi turtinio pobūdžio įsipareigojimai iki šiol lemia riziką jam pakartotinai nusikalsti ateityje. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo, tačiau jis aktyviai neieško galimybių dengti priteistą žalą, o nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę, siekiant įgyti daugiau specialybių ir darbo patirties, tokiu būdu sudarant didesnes galimybes būnant laisvėje užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, nepakankamos.

17. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme pataisos proceso metu nebuvo pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus jo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo, yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, jos naikinti nuteistojo gynėjo skundo motyvais jokio teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo S. G. gynėjo advokato Arvydo Montrimo skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. sausio 27 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.