Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. balandžio 29 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-4143 nutarta taikyti nuteistajam A. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 12 dienos (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. balandžio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Bausmės atlikimo metu nuteistasis stengėsi keisti savo elgesį teigiama linkme – nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, neigiamų nuteistojo elgesio apraiškų neužfiksuota ir stebimi tik pozityvūs pokyčiai. Nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai. Komisijos nuomone, visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai ir, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.

A. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant 11 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 7 d., pabaiga – 2026 m. balandžio 7 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas.

Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog A. V. atlieką pirmą su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Nors atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą nesutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, tačiau vėliau t. y. nuo 2018 m. liepos mėnesio dirbo ir iki šio darbinę veiklą motyvuotai tęsia. Bausmės atlikimo laikotarpiu stebima motyvacija užsiimti ne tik darbine veikla, bet ir mokytis - įgijo staliaus specialybę. Nuo darbinių pajamų atskaičiuojama įsiskolinimams. Šiuo metu teisės pažeidėjas palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, ypač su mama, dėl kurios, nurodo, ateityje nevartos alkoholio ir nebenusikals. Bausmės atlikimo metu stebima, jog nuteistasis stengiasi keisti savo elgesį, įkalinimo įstaigoje paskutinį kartą drausmine tvarka baustas prieš 5 metus, skatintas 9 kartus. Geba save realizuoti darbinėje veikloje, pagal galimybes dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose. Bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėje programoje skirtoje asmenims drausmine tvarka nubaustiems už apsvaigimą, 6 užsiėmimų ciklą „Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų prevencinė grupė“, pagal poreikį kreipėsi individualioms konsultacijoms problemoms spręsti, lankėsi individualiose konsultacijose-terapijose „Elgesio keitimo terapija“, aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo teisinio-socialinio švietimo programoje. Nuteistasis (duomenys neskelbtini) perkeltas tęsti bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, jam suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos, išvykų metu taisyklių nepažeidė, jam skirtos kasmetinės atostogos. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

A. V. šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą (sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį). Nusikalstama veika padaryta prieš pažįstamą asmenį, būnant apsvaigus nuo alkoholio, kas teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Nusikaltimas, už kurį šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę, buvo įvykdytas po išgertuvių su pažįstamais asmenimis, nusikaltimo auka – vienas iš išgertuvėse dalyvavusių asmenų, nuteistasis smurtavo prieš pažįstamą asmenį, kol jį užmušė, vėliau kūną padegė. Nuteistasis apklausos metu teigia, kad pripažįstantis, jog alkoholio vartojimas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui, tačiau nemano, kad šiuo metu yra nuo jo priklausomas. Teigia paties nusikaltimo nepamenantis, tiki, kad jis negalėjo taip pasielgti. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nelinkęs savęs vertinti kritiškai, jo kaltės jausmas dėl padaryto itin žiauraus nusikaltimo nėra gilus, nuteistasis dėl susiklosčiusios situacijos kaltina aplinkybes, neprisiima atsakomybės, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad jis yra pasitaisęs ir laisvėje savo tikslų siekti gebės pasirenkant tik teisingo ir teisėto elgesio modelius. Šią išvadą sustiprina Socialinėje išvadoje pateikti duomenys, kad nuteistasis yra linkęs labiau pabrėžti savo gerąsias savybes, jo savivaizdis neatitinka realios situacijos, o požiūris į save ne visuomet remiasi socialiai priimtinomis vertybėmis, jam trūksta moralinės brandos, gilesnių savianalizės įgūdžių. Tai, kad nuteistasis nurodo neturintis alkoholio vartojimo ar kitų problemų gyvenime (nors praeityje buvo baustas 12 kartų už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus alkoholiu, taip pat būdamas apsvaigęs nuo alkoholio negebėjo kontroliuoti savo agresijos, dėl ko užmušė žmogų, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, turi reikšmingų išieškomų skolų), rodo kad nuteistasis negeba numatyti savo veiksmų pasekmių, jam sunku realistiškai prognozuoti savo elgesio poveikį sau ir kitiems, jis yra nesavikritiškas ir patvirtintina, kad jo vertybinė sistema nepakankamai susiformavusi, todėl vis dar išlieka svarbu stiprinti savęs pažinimo įgūdžius. Šioje vietoje nesutiktina su Išvadoje nurodytu argumentu, kad nuteistasis pripažįsta turėtas problemas ir siekia analizuoti šių problemų priežastis, priešingai, problemos vertinamos paviršutiniškai, siekiant kaltę perkelti susiklosčiusioms aplinkybėms, alkoholiui. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo pataisos procesas nėra baigtas ir turi būti tęsiamas struktūruotoje aplinkoje.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis galimo lygtinio paleidimo atveju ar po bausmės atlikimo planuoja apsigyventi tėvų namuose, ten deklaravo savo gyvenamąją vietą, palaiko artimus ryšius su šeima, kas galėtų būti vertintina, kaip nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą, galinčiu palengvinti, apsauginiu, veiksniu. Tačiau teismas pažymi, kad ir iki padarant nusikaltimą, nuteistasis neturėjo problemų dėl gyvenamosios vietos sąlygų ar konfliktiškų santykių su artimaisiais, kas būtų galėję nulemti nuteistojo nusikalstamą elgesį. Vis tik šių sąlygų egzistavimas nesulaikė nuteistojo nuo jo nusikalstamo elgesio raiškos, todėl šie veiksniai teismo nelaikyti esminiais.

Pagal „OASys“ metodiką A. V. nustatyta išliekanti žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negebėjimas atpažinti problemų; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek A. V. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. V. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 11 mėnesių 12 dienų, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkios nusikalstamos veikos padarymą, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis A. V. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam A. V. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. RV-22-4143, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip pat, kad taikius lygtinį paleidimą bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. RV-22-4143 taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.