Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2012-10-12 · Byla Nr. ATP-650-107/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-10-12
Bylos Nr.
ATP-650-107/2012
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02419-2012-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Valužis
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-650-107/2012Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02419-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2012 m. spalio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo, kuriuo N. L., gim. (duomenys neskelbtini), nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. įspėjimu, pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta 100 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 130 str.1 d. paskirta 3000 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 3000 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-14 nutarimu N. L. nubausta pagal ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad 2012-03-20, apie 13.58 val., ties (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 9, 16, 119, 231 punktų reikalavimus, vairuodama automobilį „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga atsitrenkė į važiuojantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Įvykio nustatymo metu policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Apeliaciniame skunde N. L. teigia, jog apylinkės teismas nesilaikė ATPK 286 straipsnyje nutarimo turiniui keliamų reikalavimų, išvardijo byloje esančią medžiagą ir liudytojų parodymus, tačiau, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė, neargumentavo. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Šalies argumentai

N. L. nurodo, jog teismo posėdyje liudytojas R. A., kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, patvirtino, kad įvykio metu ir po įvykio ji vairuotojo pažymėjimą pateikė. N. L. tvirtinimu, jai administracinė atsakomybė pagal ATPK 124¹ str. 7 d. buvo taikyta už tai, kad neturėjo vairuotojo pažymėjimo susipažįstant su specialisto išvada. Tačiau kokiame teisės akte ši pareiga numatyta, liudytojas atsakyti negalėjo. N. L. įsitikinusi, kad ji administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ str. 7 d., nepadarė.

Apeliaciniame skunde rašoma, kad, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 str. 1 d., nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš draudiko, privalo per 3 darbo dienas po eismo įvykio dienos raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui arba įstatymo nustatytais atvejais – Biurui. Nukentėjęs Ž. K. į draudiką (tai patvirtina 2012-06-25 raštas iš BTA draudimo dėl žalos atlyginimo) dėl draudimo išmokų nesikreipė. Policijoje jis išsitarė, kad savo automobilį ketina parduoti. Teismo posėdžio metu jis parodė, kad automobilį pardavė, tačiau į draudimą nesikreipė, nes esą iš pradžių norėjo, kad būtų nustatytas kaltininkas. Apeliantės nuomone, tai visiškai nelogiška, nes įstatymas numato pareigą kreiptis per 3 darbo dienas po eismo įvykio, o ne po kaltininko nustatymo.

N. L. abejoja, jog apgadinimai ant automobilių atsirado susidūrus būtent automobiliams „Volkswagen Bora“ ir „Volkswagen Golf“, nes ant automobilio „Volkswagen Bora“ pažeidimai yra ~51 cm ir ~45 cm aukštyje, o ant „Volkswagen Golf“ pažeidimai yra 54 cm ir ~47 cm aukštyje. Liudytojas R. A. parodė, kad neatitikimai galimi dėl to, kad matuota buvo (duomenys neskelbtini) kieme, kurios danga nėra lygi, todėl liniuotės apačia ties kiekvienu automobiliu galėjo būti skirtingame lygyje. Ši aplinkybė tik dar labiau patvirtina tai, kad paklaida buvo galima į kiekvieną pusę, ir tai kelia pagrįstų abejonių, ar tikrai jos automobilis apgadino liudytojo Ž. K. automobilį. Teismas šios aplinkybės nevertino ir, priimdamas nutarimą, į tai neatsižvelgė.

Apeliantė tvirtina, jog 2012-06-01 specialisto išvadoje Nr. 140-(1791)-IS1-3659 nurodoma, kad kategoriškai teigti, jog tiriamieji dažai yra vienarūšiai tarpusavyje, nėra galimybės, todėl specialisto išvada negali būti laikoma neginčijamu įrodymu.

Šalies argumentai

N. L. teigimu, teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad ji apgadino Ž. K. automobilį, tačiau, kodėl jos parodymus atmetė, nemotyvavo. Mano, jog įrodymų, kad jos vairuojamu automobiliu buvo padaryta žala, nėra. Kadangi nepadarytą žala, todėl jos veikoje ATPK 127 str. 2 d. numatyto objektyviojo požymio – žalos atsiradimo – nėra.

Apeliantės teigimu, bylos nagrinėjimo metu nurodyta, jog ji pasišalino iš eismo įvykio, nepastebėjusi, kad galėjo apgadinti kitą automobilį. Sureagavusi į Ž. K. stabdymą, ji sustojo, o policijos nekvietė todėl, kad ją jau buvo iškvietęs Ž. K.. Ji niekur vėliau nebėgo, padėjo aiškintis įvykio aplinkybes, pateikė policijos pareigūnams dokumentus, rašė paaiškinimus, pateikė automobilį tyrimui atlikti, pranešė draudikui, apdraudusiam jos automobilį, atvykus policijos pareigūnui, vyko į įvykio vietą, Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurą.

N. L. nurodo, kad liudytojas Ž. K. parodė, jog ji automobilį vairavo atbuline eiga, todėl nepajusti, kad jos vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį, negalėjo. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad ir ji, ir Ž. K. patvirtino, kad ji iš automobilio neišlipo ir nuvažiavo. Nors liudytojas Ž. K. nurodė, kad smūgis buvo stiprus, esą „mašina net sudrebėjo“, tačiau, N. L. nuomone, byloje esanti medžiaga to nepatvirtina. Automobilio sugadinimai, kuriuos nurodė liudytojas Ž. K., yra labai nedideli, padaryti braukiant, o ne stuktelint, t. y. tik dažų pažeidimai. Be to, pats liudytojas Ž. K. parodė, jog vairavo nedideliu greičiu, važiuodama atbuline eiga, ji turėjo jį pasivyti. Todėl akivaizdu, kad stuktelėjimas (jeigu toks buvo) buvo nežymus, jį buvo galima paprasčiausiai supainioti su tuo pačiu metu automobilio stabdžių nuspaudimu. Apeliantei keista, kodėl tokiu atveju Ž. K. nenaudojo garsinio signalo.

N. L. nurodo, kad eismo įvykis įvyko apie 13.55 val. (duomenys neskelbtini) kieme. Esant mokslo metams, visada kieme būna žmonių, todėl akivaizdu, kad įvykį būtinai kas nors būtų matęs ir davęs jai ženklą sustoti. Išvažiuoti iš mokyklos kiemo yra ilgas kelias. Jos vairuojamo automobilio greitis buvo nedidelis, tai patvirtina ir liudytojo Ž. K. parodymai, kad jis ją pasivijo dar prie išvažiavimo iš kiemo. Apeliantės įsitikinimu, asmuo, suvokęs, kad apgadino automobilį ir sprunkantis iš įvykio vietos, tikrai būtų pasirinkęs didesnį greitį. Žinodama sankcijas už pasišalinimą iš įvykio vietos, N. L. jokiu būdu nebūtų rizikavusi daryti tokį pažeidimą. N. L. nurodo, kad jos automobilis „Volkswagen Bora“ yra draustas civilinės atsakomybės draudimu, ji buvo blaivi, todėl tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, žinant apie kito automobilio apgadinimą, nebuvo jokios priežasties.

Apeliantė pažymi, kad KET 135. 1 p. numatyta, jog stovėjimo aikštelėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 20 km/val. greičiu. Toks pats greitis numatytas ir daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose (KET 181.1, 183 p.). Todėl Ž. K., vairuodamas automobilį iki 20 km/val. greičiu, turėjo matyti, jog jos vairuojamas automobilis pajudėjo iš vietos ir, siekdamas išvengti susidūrimo, galėjo pasukti automobilį į dešinę, nes vietos buvo pakankamai. Be to, pagal KET 125 p. vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Aikštelė yra 22,75 m pločio. Taigi Ž. K. vairuojamas automobilis nevažiavo arčiau dešinės pusės, o važiavo kairiąja aikštelės puse. N. L. daro išvadą, kad Ž. K. turėjo galimybę išvengti susidūrimo, tačiau dėl neaiškių priežasčių to nepadarė. Mano, kad jos veikoje nėra ATPK 130 str. 1 d. numatytos veikos subjektyviosios pusės požymio – tyčios.

N. L. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis mano, jog apylinkės teismas eismo įvykio aplinkybes įvertino visapusiškai, N. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas. Prašo skundžiamą nutarimą palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, ATPK 286 straipsnyje nurodytų reikalavimų formaliai laikėsi – dėl byloje surinktų įrodymų įrodomosios reikšmės pasisakė, motyvus, kuriais rėmėsi pripažindamas N. L. kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo, iš esmės nurodė. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog, atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio 1 dalies turinį ir sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų rūšis bei jų dydį, atsakomybės už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtis yra nubausti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį, siekė, kad jo asmenybė nebūtų nustatyta, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-935/2010).

2012-03-20, 2012-06-13 tarnybiniuose pranešimuose Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Eismo įvykių tyrimo grupės specialistas R. A. nurodė, jog 2012-03-20 13.59 val. iš VPK budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) kieme, automobilis „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas, kliudė pravažiuojantį automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Abu eismo įvykio dalyviai lauks (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Atvykus į įvykio vietą, automobilio „Volkswagen Golf“ vairuotojas Ž. K. paaiškino, jog jam važiuojant (duomenys neskelbtini) kieme, jo automobilio kairę galinio buferio pusę kliudė iš stovėjimo vietos atbuline eiga važiavęs automobilis „Volkswagen Bora“. Po susidūrimo automobilis „Volkswagen Bora“ nesustojo, iš kiemo nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) „Volkswagen Golf“ vairuotojas automobilį „Volkswagen Bora“ persekiojo ir sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. N. L. kontaktą su kitu automobiliu neigė. Automobiliai buvo nufotografuoti, vadovaujantis vairuotojų paaiškinimais buvo nubraižyta eismo įvykio schema, nuo apgadintų automobilių detalių kontakto vietose paimti dažų mėginiai (b. l. 6, 7).

2012-03-20 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui Ž. K. paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) gatvės aikštelėje, važiuodamas automobiliu „Volkswagen Golf“, pajuto smūgį į vairuotojo pusės šoną. Kai jis sustojo, jį kliudžiusi transporto priemonė iš įvykio vietos pasišalino, tačiau Ž. K. ją pasivijo, aplenkė, įjungė avarinį signalą, sustojo, išlipęs iš automobilio, priėjo prie jį automobiliu kliudžiusios vairuotojos. Vairuotoja kliudymo faktą neigė, todėl Ž. K. iškvietė policiją (b. l. 14).

2012-03-20 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui N. L. paaiškino, kad ji važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini) kieme, atbuline eiga. Pasuko į dešinę pusę, po to iš kiemo išvažiavo į gatvę. Ją automobiliu „Volkswagen Golf“ pasivijo jaunuolis, kuris pasakė, jog ji mokyklos kieme apdaužė jo automobilį. N. L. kalta neprisipažino (b. l. 15).

Teismo posėdyje N. L. parodė, jog, jos nuomone, jokio įvykio nebuvo, neneigė, jog įvykio dieną (duomenys neskelbtini) kieme buvo. N. L. parodė, kad iš minėto kiemo išvažiavo atbuline eiga. Ją pasivijo ir aplenkė automobilis, kurio vairuotojas pasakė, kad ji apgadino jo automobilį ir pabėgo iš įvykio vietos. N. L. teigimu, ji smūgį būtų pajutusi, tačiau jokio smūgio nebuvo. N. L. pirmoji mintis buvo ta, jog vaikinas nori iš jos pinigų. Išlipusi iš automobilio, ant savo automobilio buferio įbrėžimus matė. Policijos pareigūnai nuo automobilių paėmė dažų mėginius, patikrino blaivumą. Kaip atsirado ant jos automobilio tokios pat spalvos kaip ir ant Ž. K. automobilio dalelės, N. L. pasakyti negalėjo (b. l. 38).

Teismo posėdyje Ž. K. parodė, jog (duomenys neskelbtini) kieme, N. L., važiuodama atbuline eiga, įvažiavo į jo vairuojamą automobilį, kliudė galiniu buferiu. Smūgis silpnas nebuvo. Ž. K. vairuotoją vijosi, jos automobilį sustabdė. Moteris savo kaltės pripažinti nenorėjo, apkaltino jį narkotikų vartojimu. Policija skaičiavo, jog padaryta 200 Lt dydžio žala. Ž. K. dėl laiko stokos į draudimo kompaniją nesikreipė. Ž. K. teigimu, jis važiavo labiau dešine važiuojamąja dalimi. Ž. K. iškvietė policiją, nes moteris su juo nenorėjo bendrauti. Vairuotoja iš įvykio vietos bėgti nenorėjo (b. l. 44–45).

Teismo posėdyje liudytojas R. A. parodė, kad moteris įvykį neigė, tačiau geranoriškai aiškino įvykio detales, noriai bendradarbiavo. Ji, iš stovėjimo vietos važiuodama atbuline eiga, kliudė automobilį „Volkswagen Golf“. Kontaktas tarp automobilių buvo, tokius duomenis patvirtino ekspertizės išvada. R. A. nuomone, automobilis, važiuodamas atbuline eiga, kito automobilio galėjo ir nematyti. Susipažindama su ekspertizės aktu, vairuotoja vairuotojo pažymėjimo neturėjo (b. l. 45).

Tiek 2012-03-20 paaiškinime policijai, tiek teismo posėdyje N. L. buvo įsitikinusi, jog ji Ž. K. automobilio nekliudė, nes jokio smūgio nejuto, todėl iš įvykio vietos nepabėgo.

Iš aptartų duomenų matyti, kad N. L. dideliu greičiu iš įvykio vietos nenuvažiavo. Kai N. K. N. L. stabdė netoli įvykio vietos, ji sustojo, N. K. pasakius, kad ji apgadino jo automobilį, ji kaltę neigė, nes buvo įsitikinusi, kad ji jokio automobilio nekliudė, tačiau niekur nenuvažiavo, laukė, kol atvyks policija.

Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas R. A. patvirtino, jog N. L. geranoriškai aiškino įvykio detales, noriai bendradarbiavo. R. A. nuomone, važiuodama atbuline eiga, N. L. Ž. K. automobilio galėjo ir nepamatyti. N. L. įvykio metu buvo blaivi, jos automobilis buvo draustas. Duomenys apie eismo įvykį patvirtina, jog nubraižyti automobilių „Volkswagen Bora“ ir „Volkswagen Golf“ užpakaliniai buferiai. Iš nuotraukoje užfiksuoto automobilių vaizdo matyti, kad automobiliai nubraižyti nežymiai (b. l. 11), tai leidžia daryti išvadą, jog N. L. to, kad atsitrenkė į kitą automobilį, galėjo nepajusti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, manyti, jog N. L. suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir, siekdama išvengti administracinės atsakomybės, turėjo priežasčių pasišalinti iš eismo įvykio tyčia, nėra pagrindo, todėl traukti ją administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d. nėra pagrindo.

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog automobilių „Volkswagen Golf“ ir „Volkswagen Bora“ buferiai apgadinti nežymiai (b. l. 8, 11), nuo automobilių kontakto vietos buvo paimti dažų pavyzdžiai. Specialisto išvadoje Nr. 140-(1791)-IS1-3659 nurodyta, jog „tikimiausia, kad tyrimui pateikti dažų ėminys, tamsios spalvos dažai, paimti nuo automobilio „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienarūšiai automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dažų ėminiui“ (b. l. 22).

Teismo posėdyje Ž. K. parodė, jog jam padarytą žalą nustatė policijos pareigūnai, tačiau jie nėra tie asmenys, kurie gali padarytus nuostolius įvertinti. Žalą turi nustatyti kompetentingi specialistai. Kaip matyti, Ž. K. į jokius specialistus dėl žalos nustatymo nesikreipė. BTA draudimo kompanijos raštas dėl žalos atlyginimo patvirtina, jog Ž. K. dėl žalos atlyginimo į draudimo kompaniją taip pat nesikreipė (b. l. 36), jokių dokumentų, pagrindžiančių patirtus nuostolius, nepateikė. Teismo posėdyje Ž. K. teigė, jog jis nesikreipė į draudimo bendrovę dėl laiko stokos. Toks Ž. K. paaiškinimas, ant automobilio rastas įbrėžimas duoda pagrindą manyti, jog reali žala Ž. K. padaryta nebuvo.

Nesant neginčytinų duomenų, kad Ž. K. N. L. veika buvo padaryta turtinė žala, N. L. pripažinimas kalta dėl Ž. K. transporto priemonės sugadinimo pagal ATPK 127 str. 2 d. laikytinas nepagrįstas.

Kelių eismo taisyklių 16 punkte numatyta, jog motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.

Iš minėto KET punkto reikalavimų akivaizdu, jog vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos pareigūnui paprašius pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Duomenų, kad N. L. policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo po eismo įvykio, nėra. Policijos pareigūnas R. A. nurodė, jog N. L. neturėjo vairuotojo pažymėjimo susipažįstant su ekspertizės aktu. Tai, jog N. L. prieš susipažindama su specialisto išvada privalėjo pateikti vairuotojo pažymėjimą, negalėjo pateikti kitą jos asmenybę patvirtinantį dokumentą, nei KET, nei kitame teisės akte nenumatyta, todėl tokią aplinkybę vertinti kaip KET 16 punkto reikalavimų pažeidimą bei traukti N. L. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ str. 7 d. nėra jokio teisinio pagrindo.

Esant aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-14 nutarimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-14 nutarimą panaikinti.

N. L. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. nutraukti (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Stasys Valužis